Priemonės bus bereikšmės, jei kiekvienas mūsų jų nesiimsime

R. Lingienė apie pandemijos eigą: „Priemonės bus bereikšmės, jei kiekvienas mūsų jų nesiimsime“.

Lietuvoje toliau augant susirgimų COVID-19 infekcijos atvejų skaičiui ir keliolikoje šalies regionų paskelbus lokalų karantiną, ekspertai kalba apie kelis galimus situacijos scenarijus.

Vieningai sutariama, kad didelės įtakos pandemijos eigai turės tai, kaip jos kontekste elgsis patys šalies gyventojai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigia, kad kol kas sunku prognozuoti, kada Lietuva pasieks antrosios pandemijos bangos susirgimų piką, tačiau, anot jos, situacija kasdien labai sparčiai keičiasi – ir tikrai ne į gerą. Jos teigimu, kalbėdami apie antrąją pandemijos bangą mokslininkai prognozuoja keletą scenarijų, tačiau tai, kaip rutuliosis situacija priklausys nuo kelių veiksnių.

„Pirmiausiai – nuo žmonių, pačios visuomenės noro ir pasiryžimo keisti situaciją. Kas kartą kalbėdami viešai mes raginame visuomenę apsiriboti tik bendravimu taip vadinamame savo „burbule“. Stengtis palaikyti kontaktus tik su tais žmonėmis, su kuriais nuolat tenka bendrauti. Jei nebus apribotas nebūtinas tiesioginis bendravimas, tuomet ir susirgimų atvejų kreivė toliau kils aukštyn“, – teigia ji.

R. Lingienė priduria, kad pandemijos eiga taip pat priklausys nuo valdžios priimtų sprendimų bei įvestų priemonių, bet čia yra tam tikra sąlyga.

„Priemonės neturės reikšmės, jei kiekvienas iš mūsų nesiimsime jų įgyvendinti“, – įsitikinusi epidemiologė, kuriai pritarė ir kiti įvairių sričių ekspertai, dalyvavę neseniai NVSC surengtoje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“.

Atsipalaidavimas ir melagienos

Epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai nuolat stebi ir vertina informaciją apie susirgimus, o lyginat šių dienų situaciją su pavasarį skelbto karantino laikotarpiu, ryškėja neguodžiančios tendencijos.

„Pavasarį fiksavome vos keletą susirgimų protrūkių, o šiuo metu nuolat pranešame apie atvejus, kai virusas išplinta kokioje nors vietoje. Kadangi pavasarį gyvenome karantino sąlygomis, tai ir sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusių asmenų skaičius būdavo kur kas mažesnis, nes žmonės tuomet bendravo tik su savo artimaisiais, vadinasi, ir užsikrėtimų skaičius buvo ne toks didelis“, – aiškina R. Lingienė.

Ji išreiškė susirūpinimą, kad net augant susirgimų pavojinga liga statistikai, žmonės nenori riboti savo socialinio gyvenimo: aktyviai bendrauja, buriasi viešose pasilinksminimų vietose, lanko įvairius užsiėmimus ir dažnai patys nejausdami jokių negalavimų, jie šiuo klastingu virusu pasidalina su daugybe kitų žmonių.

Nors kasdien pranešama nebe apie dešimtis, o apie šimtus naujų susirgimų, visuomenė, pasak NVSC Vilniaus departamento vadovės, į situaciją reaguoja dvejopai: arba yra labai atsipalaidavusi, arba pervargusi nuo nesibaigiančios įtampos ir streso, susijusio su COVID-19 pandemija.

„Tai natūralu, tačiau nei vienu, nei kitu atveju toks nusiteikimas nepadeda įkvėpti žmonių tęsti kovą su pandemija. Pasiekti žmonių protus trukdo ir gana plačiai paplitusios melagienos, kad niekas neserga šia liga, nes tarp artimųjų dar nėra susirgusiųjų. Gajus mitas ir tai, kad ši liga panaši į gripą ir nereikia dėl to jaudintis. Deja, šiame informaciniame triukšme, mūsų žinutės tiesiog pasiklysta“, – apžvelgdama konferencijoje kolegų išsakytas mintis sako R. Lingienė.

Epidemiologės žinutė tėvams

Kalbėdama apie su pandemija susijusius iššūkius, kurie laukia Lietuvos per artimiausius mėnesius, epidemiologė išskyrė keletą strateginių kovos su koronavirusu krypčių.

Anot jos, būtina kuo operatyviau suvaldyti protrūkius užkrečiamosioms ligoms „jautriausiose“ vietose, tokiose kaip socialinės globos įstaigos, ligoninės ir ugdymo įstaigos. Taip pat svarbu didinti išaiškintų atvejų skaičių – kuo efektyviau atsekti viruso plitimo grandinę. Be to, būtina sustabdyti viruso plitimą tarp jaunų žmonių, kurie dažnai nejaučia simptomų ir gyvendami įprastą aktyvų socialinį gyvenimą šiuo virusu pasidalina su rizikos grupėms priklausančiais asmenimis.

Apie kilsiančią antrąją koronaviruso bangą buvo prabilta dar pavasarį, tad vertindama visuomenės ir gydymo įstaigų pasirengimą jai, R. Lingienė pabrėžė, kad karantinas buvo skirtas laimėti laiko, pasirengti rudeniui, kai prasidės gripo sezonas.

„Visuomenei derėtų suvokti, kad epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai bei visa sveikatos sistema siekia, kad į gydymo įstaigas patektų kuo mažiau užsikrėtusiųjų COVID-19, tačiau be pačios visuomenės indėlio tai bus sudėtinga“, – sako ji.

Pasak R. Lingienės, sveikatos įstaigos daro ir darė viską, ką gali, kad jų bendruomenės ir pacientai būtų apsaugoti, tačiau atvejų skaičiui vis augant, dirbti tampa vis sudėtingiau ir jiems.

„Šiuo metu vidutiniškai hospitalizuojama apie 8 proc. žmonių, užsikrėtusių COVID-19, tad netrukus pasieksime tokį hospitalizacijos rodiklį, kad perkrausime sveikatos sistemą ir teks gydytojų pajėgas telkti tik kovai su COVID-19. Tai reiškia, kad kitų ligų gydymui tektų vis mažiau ligoninių personalo“, – kalba ji ir priduria, kad rudenį medikams tenkantis krūvis yra ypač didelis dėl kitų užkrečiamųjų ligų.

Epidemiologė atkreipia dėmesį, kad pandemijos kontekste ypač svarbu atsakingai skiepytis nuo sezoninio gripo ir kitų ligų.

„Skiepai yra viena iš efektyvių priemonių, padedančių apsaugoti ne tik pasiskiepijusius asmenis, bet ir pačią sveikatos sistemą. Skiepytis yra svarbu, kad sunegalavus būtų lengviau atskirti, ar tai COVID-19, ar gripas ir būtų aiškiau, kokias gydymo priemones teks pasitelkti“, – aiškina R. Lingienė.

Ji pataria tėvams net ir esant pandemijai neatidėlioti vaikų vakcinacijos nuo pneumokokinės infekcijos bei paskiepyti juos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje rekomenduojamais skiepais.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148