Stabdyti viruso plitimą Lietuvoje padės mobilioji programėlė

Lietuva į kovą su koronavirusu pasitelkia dar vieną ginklą – mobiliąją programėlę KORONA STOP LT. Jos tikslas – informuoti žmones apie tai, kad jie buvo arti koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusių asmenų ir sudaryti galimybę nutraukti viruso plitimo grandinę.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, programėlės nauda proporcinga žmonių sąmoningumui ir aktyvumui įsidiegiant šią naujovę į mobiliuosius telefonus.

„Kaip rodo programėles įsidiegusių šalių patirtis, kad programėlė būtų veiksminga, reikia, kad kuo daugiau žmonių parsisiųstų ją į savo išmaniuosius telefonus ir savanoriškai pažymėtų, jei užsikrėtė koronavirusu“, – sako ministras A. Veryga.

Svarbu pažymėti, kad Europoje plačiai naudojama tokio tipo programėlė fiksuoja galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu, kontakto trukmę ir riziką, o ne vietą, kurioje yra žmogus. Programėlės surinkta informacija yra saugoma vartotojo įrenginyje ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami. Tai leidžia išvengti privačių duomenų rinkimo ir saugojimo. Mobilusis įrenginys, kuriame įdiegta programėlė, tik nustato, kad jo savininkas tam tikru metu buvo arti kito žmogaus, turinčio šią programėlę, ir vėliau per ją savanoriškai praneša apie užsikrėtimą COVID-19. Programėlėje tai vadinama „Artumo fiksavimu“.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio, programėlė KORONA STOP LT – didelė pagalba visiems ir kiekvienam asmeniškai.

„Kuo daugiau sąlytį turėjusių žmonių nustatysime, tuo greičiau sustabdysime viruso plitimą. Programėlė padės nustatyti net ir tuos mūsų kontaktus, apie kuriuos patys neturime galimybės sužinoti, pavyzdžiui, kelionės autobusu metu, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje“, – aiškina NVSC direktorius R. Petraitis.

Ši programėlė – tai įrankis, veikiantis kaip puiki koronaviruso infekcijos plitimo valdymo priemonė ne tik vietos, bet ir tarptautiniu mastu. Lietuva dar šiemet planuoja prisijungti prie apsikeitimo duomenimis tinklo su kitomis Europos šalimis, todėl keliaujantieji užsienio šalyse taip pat galės būti informuojami apie galimai turėtą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronaviruso infekcija.

Lietuvoje programėlė veikia lietuvių kalba, per artimiausią savaitę atsiras galimybė programėle naudotis ir anglų, rusų bei lenkų kalbomis. Programėlės kūrimą inicijavo Europos Komisija.

NVSC prašymu, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos atliko programėlės kibernetinio saugumo įvertinimą ir nustatė, kad KORONA STOP LT programėlės reikalavimai įrenginio prieigai yra racionalūs ir būtini jos funkcionavimui. NKSC taip pat pateikė rekomendacijas dėl tolimesnių priemonių, kurios leistų užtikrinti programėlės kibernetinį saugumą ateityje.

1. Gyventojai į savo mobiliuosius įrenginius parsisiunčia programėlę KORONA STOP LT.

2. Telefonai, kuriuose įdiegta programėlė, naudodami Bluetooth ryšį tarpusavyje keičiasi atsitiktine tvarka sugeneruotais raktais ir duomenimis kada, kokiu atstumu ir kiek laiko buvo vienas šalia kito.

3. Kai koronaviruso infekcija nustatoma vienam iš programėlės naudotojų, jis pats savanoriškai gali paskelbti programėlėje, nepaskelbdamas jokių asmens duomenų.

4. Tokiu būdu programėlės naudotojai, kurie per paskutines 14 dienų buvo šalia užsikrėtusiojo ilgiau nei 15 minučių mažesniu nei 2 metrų atstumu, gauna pranešimą apie galimą buvusį kontaktą.

5. Pranešimus apie sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu gavę programėlės naudotojai vadovaujasi programėlėje pateiktomis rekomendacijomis dėl tolesnių veiksmų.

Ar galima pasitikėti programėle, kur duomenų valdymas atiduotas vartotojams?

Žinoma, kad ne. Pažiūrėkite kaip laikomasi karantino: atsakomybės nulis. Tas pats bus ir su programėle. Dauguma jokios informacijos susirgę nesuves.

Jei būtų buvę kitaip: pav. NVSC generuotų registracijos kodą telefonui, o, vartotojui susirgus, pateiktų info apie buvusį kontaktą, tai tada tikrai siųsčiausi ir naudočiau...

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147