- Po vidurvasario šventės Vilnius šienauja nužydėjusias pievas.
- Per kelias dienas – net 12 tūkst. žaibo išlydžių, skaičiuojami nuostoliai.
- Visi duomenys turės būti apmokestinami vienodu tarifu.
- Žuvies patiekalai tiesiai iš jūros: tartaras, sevičė ir pokės dubuo.
- Reanimatologas paaiškino, kodėl įvyksta smegenų mirtis.
- Nedžiugina darbas? Patarimai, kaip atrasti mėgstamą.
- Pirmosios voveraitės: grybautojas patarė kaip pasiruošti išvykai į mišką .
- Dalį elektros kainos ir toliau reguliuos valstybė, tai įtakos galutinei kainai.
- Prezidentas NATO viršūnių susitikime: penki žingsniai Rusijai sustabdyti.
- Koks vanduo geriausiai gaivina per karščius ir kiek jo turime išgerti?
- „Eutelsat“ pašalins draudžiamus rusiškus kanalus.
- ES uždraudė „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „TV Center International“ TV programas.
- Latvija uždraudė visus Rusijoje registruotus televizijos kanalus.
- Vadovas sporto sirgaliams, kaip mėgautis sporto renginiais namuose.
- Stabdomas „Gazprom-Media“ 32 televizijos programų retransliavimas Lietuvoje.
- Televizoriaus raiška: kuo ypatingi 8K ekranai?
- Rusija užblokavo „Euronews“.
- JK reguliatorius Ofcom atšaukia RT licenciją.
- M. Skuodis: Vilniaus TV bokštą pritaikyti visuomenei, sustiprinti saugumą.
- Dėl dezinformacijos, karo kurstymo bei propagandos - LRTK veiksmai.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Didelės galios vidurinių bangų siųstuvo instaliavimas Viešintose baigtas.
- Septynios tonos žodžio laisvės - įjungtas radijo programų siųstuvas.
- Tarptautinė saugesnio interneto diena: 3 privatumo nustatymai saugiam naršymui.
- „Starlink“ palydovinis internetas jau Lietuvoje.
- Šiandien minimas 30-asis interneto Lietuvoje gimtadienis.
- Kad buvimas internete neapkarstų: kaip apsaugoti domeną ir asmeninę svetainę?
- RRT įvertino mobiliojo ryšio paslaugų kokybę kaimiškose Lietuvos vietovėse.
- Kaip technologijos padeda kūrėjams užsidirbti, o gerbėjams – mėgautis turiniu?
- Saugumas internete – ką turi žinoti vaikai ir jų tėvai?
- Neišnaudotas potencialas: 8 iš 10 Lietuvos gyventojų neturi interneto svetainės.
- Praktiniai patarimai, kaip patiems sustiprinti namų interneto ryšį.
- „Telia“ viešai manipuliuoja informacija, siekia stabdyti investicijas į „Mezon“.
- Atsarginės duomenų kopijos: kokių taisyklių reikėtų laikytis?
- IT saugumo specialisto patarimai, kurie padės apsaugoti paskyras nuo įsilaužimo.
- 5 IT eksperto patarimai: kaip apsisaugoti nuo kibernetinių nusikaltėlių atakų.
- Padidėjusi kibernetinių incidentų rizika: ką daryti gyventojams?
- Ekspertai pataria į ką atkreipti dėmesį renkantis žaidimų monitorių.
- Ar atlaikytumėte kibernetinę ataką? Atsakyti padės simuliacija.
- Ar mokame apsaugoti savo asmeninius duomenis?
- 4 skaitmenizacijos tendencijos, keičiančios verslo pasaulį.
- IT saugumo specialistai pakraupę: tokios spragos nebuvo jau seniai.
- Patarimai, kaip išnaudoti „Microsoft Word“ galimybes.
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Virtualios šiukšlės: kas tai yra ir kaip jas išsikuopti?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Lietuvos lazerių įmonėms – dėmesys JAV.
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- „SpaceX“ į orbitą pakėlė dar du lietuvių „NanoAvionics“ sukurtus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas pakeis švietimo sistemą?
- Į kosmosą pakilo antras lietuvių „NanoAvionics“ JAV bendrovei sukurtas palydovas.
- Pandemijos įtaka IT: kokias silpnybes išryškino ir galimybes atvėrė?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- „Samsung“ pristatė 2022 metų televizorių liniją: naujas asortimento narys.
- Išmani namų apsauga: ramybę užtikrins vienas įrenginys.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Ekranas kur panorėjus: „Samsung“ pristatė įrenginį, kuris nustebins galimybėmis.
- Išmaniuosius laikrodžius pamėgo ir senjorai: kokias galimybes jiems suteikia?
- Prekyboje jau pasirodė naujausias LG „UltraWide Ergo“ monitorius.
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Kaunas – Lietuvos elektronikos pramonės širdis. Ar šis sektorius vejasi IT?
- Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
- TOP 3 išmanios skalbyklės funkcijos: kas taupo išteklius ir laiką?
- Ekspertai aiškina, kodėl mikrobangų krosnelės turi būti kiekvienuose namuose.
- Virtuvės prietaisai, apsaugantys nuo produktų švaistymo.
- Siurblys-robotas: kaip iš gausybės išsirinkti tinkamiausią?
- Rudens vakarai prie TV: kaip išsirinkti sau tinkamą modelį?
- Tinkamos viryklės paieškos – tereikia atsižvelgti į 5 punktus.
- 6 netikėtos robotų siurblių funkcijos, apie kurias nežinojote.
- Buitinės technikos valymo atmintinė: ką daryti ir kokių klaidų vengti.
- Buitinės technikos montavimas nėra juokų darbas: venkite šių neatleistinų klaidų.
- Riminio kurortas – itališka įvairovė, nepaliksianti abejingų.
- 8 priežastys, dėl kurių įsimylėsite ypatingą Graikijos pusiasalį.
- Keliautojų tyrimas: lietuviai svajoja apie Tailandą, tačiau poilsiauja arčiau.
- Žiema baigiasi: pirmasis skrydis į Madeirą pradeda vasaros sezoną.
- Atnaujintos taisyklės keliautojams: nelieka izoliacijos atvykstantiems iš ES.
- Undinėles myli visas pasaulis.
- Atostogos, kurių pavydės visi „Instagram“ sekėjai – rojaus kampelis Žemėje.
- Atskleidė, kokius namų darbus reikia atlikti prieš vykstant slidinėti į kalnus.
- Atostogų tendencijos: keliautojai renkasi tai, kas saugu ir patikrinta laiko.
- Madeirą išmaišęs O. Gasanovas: „Tokios žalumos nemačiau net Pietų Amerikoje“.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Naujakurių pasirinkimai keičiasi: ankščiau - minusas, dabar - privalumas.
- Nuo gegužės 1-osios – statybos užbaigimo pokyčiai.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Naujų būstų pardavimai Vilniuje mažėjo, kainos – augo.
- PST pastatytai didelio efektyvumo Kauno kogeneracinei jėgainei - aukso medalis.
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- „YIT Lietuva“ Viršuliškėse statys naują 18 aukštų verslo centrą.
- Taupome šilumą: kodėl negalima šiltinti namų iš vidaus ir kiti svarbūs dalykai.
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Rusija jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
Daugiau patarimų
- Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana.
- Iš dviejų besipykstančių, labiau kaltas tas, kuris protingesnis.
- Diplomatas - tai vyras, kuris visada prisimena moters gimtadienį, bet niekada nežino jos amžiaus.
- Pati tamsiausia valanda yra prieš aušrą.
- Nėra prasmės prisiminti praeities, jei ji neturi įtakos dabarčiai.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Frequencies of the National Television LRT in Lithuania.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione
2020-11-24 09:15:27KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
Už šį pasiekimą V. Getautis šiemet ne tik nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje, bet jo išradimą priėmė ir bene žymiausias pasaulyje mokslinis žurnalas „Science“.
Kauno technologijos universiteto profesorius (KTU) – ne vieno patentuoto išradimo autorius, kurių licencijas yra įsigijusios įvairiose pasaulio šalyse veikiančios įmonės. Jis įsitikinęs, kad vykdant tokius mokslinius tyrimus ypatingai svarbi kartu dirbanti komanda ir kiekvieno grupės nario turima patirtis.
„Per trumpą laiką neįmanoma išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą“, – teigia V. Getautis.
Anot profesoriaus, darniai dirbantys komandos nariai gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Be to, svarbu, kad kiekvienas į laboratoriją ateitų su užsidegimu ir noru siekti reikšmingų rezultatų – tuomet atlikti darbai leidžia didžiuotis pasiekimais.
– Kaip susidomėjote chemija? Nuo ko prasidėjo jūsų veiklos šioje srityje?
– Mokykloje vienodai gerai sekėsi visi dalykai, bet man labiau patiko tikslieji mokslai. Kai reikėjo rinktis aukštąją mokyklą, neturėjau abejonių, kad tai bus Kauno politechnikos institutas (dabar – Kauno technologijos universitetas). Pasirinkti Cheminės technologijos fakultetą paragino ten tuo metu studijavęs žemietis, su kuriuo Skaudvilės (Tauragės raj.) vidurinėje mokykloje kartu grojome orkestre. Tačiau giliau domėtis chemija paskatino pažintis su labai stipria asmenybe – šviesios atminties profesoriumi Stasiu Kutkevičiumi. Į jo vadovaujamą mokslinę grupę pirmame kurse mane atvedė profesoriaus dukra, su kuria mokėmės vienoje grupėje. Jis labai daug laiko skyrė „žaliam“ chemikui ir taip pamažu įtraukė į paslapčių kupiną mokslo pasaulį. Nuo to viskas ir prasidėjo.
– Kas telpa į žodį „chemija“? Kas jus joje žavi?
– Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų rezultate sukurtos medžiagos. Tai viena iš mokslo sričių, kur atradimai seka vienas kitą praktiškai kiekvieną dieną. Būtent ta įvairovė, netikėtumai, galimybė gan greitai sukurti naują produktą, o kartais – visai net ne tą, kurio tikėjaisi – ir žavi.
– Kodėl pasirinkote būtent mokslininko kelią?
– Kadangi jau studijuodamas didžiąją laisvalaikio dalį praleidau mokslinėje laboratorijoje, baigus studijas nebuvo sunku apsispręsti dėl ateities – įstojau į aspirantūrą (dabartinės doktorantūros atitikmuo), kurią, vadovaujant prof. S. Kutkevičiui, sėkmingai baigiau. Šis laikotarpis buvo labai dinamiškas, pilnas iššūkių: per trejus metus reikėjo atlikti visus suplanuotus eksperimentus, parašyti disertaciją bei ją apginti. Tačiau tai dar labiau sustiprino mano pasirinkimą bei norą toliau eiti šiuo keliu.
– Esate ne vieno patentuoto išradimo autorius. Kaip gimsta idėjos naujų išradimų kūrimui? Kas šiame procese svarbiausia?
– Naujų išradimų idėjos gimsta gan įvairiai. Chemijoje kartais tai būna suplanuoto eksperimento netikėtas posūkis, kai gauni visai ne tą, ką tikėjaisi. Pavykus išsiaiškinti kas įvyko, pasirodo, kad tai dar niekur neaprašyta, nepaskelbta, o turi praktikinį pritaikymą.
Tačiau dažniausiai idėjos kyla vykdant tikslinius projektus. Pavyzdžiui, kontrakto su Pietų Korėjos kompanija „Samsung Electronics“ metu buvo iškelta užduotis – konkretus tarptautinių patentų skaičius. Teko studijuoti daug mokslinės literatūros, kad suvoktum, kas jau padaryta konkrečioje srityje.
Idėjos kyla diskutuojant su savo kolegomis mokslinės grupės seminaruose, konferencijose. Su savo doktorantais juokauju, kad iš kiekvienos konferencijos turi grįžti su nauja idėja. Ji nebūtinai taps išradimu, bet tikrai paskatins judėti link jo. Man labai gerai mintys susidėlioja bėgiojant, tad kartais išradimo idėja kyla ir stadione.
– Kiek vykdant mokslinius tyrimus jums svarbi komanda? Ko reikia, kad komandos veiklos būtų efektyvios, o atlikti darbai leistų didžiuotis pasiekimais?
– Vykdant mokslinius tyrimus yra labai svarbu darni komanda. Idealu, jeigu visi grupės nariai būna praėję panašų kelią į mano – t. y. jau nuo pirmų studijų metų pradeda tyrimus mokslinėje laboratorijoje. To reikia, nes šioje srityje neįmanoma per trumpą laikotarpį išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą. Iš pradžių net cheminius indus teisingai išplauti be vyresnio kolegos pagalbos nebus lengva.
Tuo tarpu susidirbę kolegos gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Komandos vadovas turi gerai pažinti kiekvieną savo grupės narį, paskirti užduotis taip, kad jos atitiktų kiekvieno kvalifikaciją. Tačiau svarbiausia jaunąjį tyrėją sudominti, kad darbas netaptų rutina. Reikia siekti, kad kiekvienas į laboratoriją eitų su noru. Tada komandos veiklos bus efektyvios, o atlikti darbai leis džiaugtis rezultatais.
– Kartu su komanda jau ne vienerius metus dirbate, kad saulės energija taptų pigesnė ir efektyvesnė. Bendradarbiaudami su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais šiemet pasiekėte rekordą – jūsų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Kuo šis pasiekimas reikšmingas?
– Visų pirma, tai aukščiausias tandeminio silicio bei perovskito saulės elemento efektyvumo rodiklis pasaulyje. Šis saulės elementas konstruojamas derinant jau gerai rinkoje žinomą bei naujos kartos saulės elementų gavimo technologijas. Jame dvi komponentės papildo viena kitą. Silicio elementas puikiai absorbuoja infraraudonąją elektromagnetinę spinduliuotę, tuo tarpu perovskitinis – regimąją. Galų gale gaunamas suminis efektyvumas, kuris yra didesnis už atskiros komponentės efektyvumą.
Mūsų pasiūlyti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos. Paskaičiavome, kad su 1 g šio puslaidininkiu galima padengti 1000 m2 paviršiaus plotą. Dar labai svarbu, kad kuriant silicio-perovskito tandeminius saulės elementus išnaudojami jau esantys silicio saulės elementų gamybiniai pajėgumai, todėl verslui nereikės didelių papildomų investicijų.
– Pirmąją šio išradimo licenciją įsigijo Japonijos bendrovė „Tokyo Chemical Industry Co. Ltd.“. Ar yra dar susidomėjusių jūsų išradimu?
– Mūsų sukurtus organinius puslaidininkius, įsigiję patento licenciją, pirmieji komercializavo japonai. Tačiau šių junginių paklausa jau pirmaisiais metais buvo tokia didelė, kad jais susidomėjo ir švedų kompanija „Dyenamo AB“. Kurį laiką vyko derybos, kurioms sėkmingai vadovavo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Šiomis dienomis mus pasiekė žinia, kad „Dyenamo“ nupirko mūsų patento licenciją.
– Kokia linkme toliau vykdote mokslinius tyrimus, susijusius su saulės elementais? Kokius tikslus sau keliate?
– Iki šiol didesnį dėmesį skyrėme p-tipo organiniams puslaidininkiams. Būtent su tokio tipo savitvarkėmis molekulėmis buvo pasiekti minėti rezultatai. Saulės elemente tarp elektrodų yra eilė sluoksnių, atliekančių skirtingas funkcijas. Tad be p-tipo puslaidininkių reikalingi ir n-tipo, transportuojantys elektronus. Todėl mūsų tikslas sukurti ir n-tipo savitvarkius organinius puslaidininkius, kurie leistų atsisakyti tradicinių sluoksnių gavimo technologijų ir kartu su jau atrastais p-tipo puslaidininkiais būtų panaudoti dar efektyvesnių saulės elementų konstravimui.
– Esate minėjęs, kad perovskitiniai tandeminiai elementai – saulės energijos ateitis. Kodėl? Koks apskritai saulės energijos potencialas?
– Saulės energijos potencialas didžiulis. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių Saulė pasižymi didžiausia energija. Per valandą Žemės paviršių pasiekianti energija prilygsta metiniam žmonijos poreikiui. Tačiau būtent Saulės energija dar mažiausiai išnaudojama šiems poreikiams, lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Tiesa, šioje srityje sparčiausiai vystomos technologijos. Tai puikiai jaučiama ir Lietuvoje, taip pat ir mūsų universitete. Užtenka paminėti neseniai ant KTU Elektros ir elektronikos fakulteto stogo 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijų parko atsiradimą. Čia sumontuoti jau seniai komercializuoti silicio saulės elementai, kurių efektyvumo ribos jau kaip ir pasiektos (18-20 proc.). Tuo tarpu tandeminiai elementai, kurie į rinką turėtų patekti kitų metų vasarą, savo efektyvumu turėtų ženkliai juos lenkti (jų efektyvumas turėtų būti apie 28 proc.).
– Būtent už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą, panaudojant savitvarkes organines molekules, šiais metais esate nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje. Ar jums svarbus toks įvertinimas?
– Aišku, malonu. Pats patekimas tarp trijų nominantų jau yra mūsų visos komandos tyrimų rezultatų pripažinimas. Kartu tai parodo, kad KTU vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai. Be to, tai puiki „žaliosios“ energijos reklama.
– Koks asmeniškai jūsų pasiekimas chemijos srityje jums atrodo didžiausias?
– Asmeniškai pats brangiausias man yra pirmasis išradimas, kurio nuosavybės teises kartu su Lozanos federaliniu politechnikos universitetu turi KTU. Tai pirmasis mūsų mokslinėje grupėje sėkmingai komercializuotas prieš penkerius metus sukurtas puslaidininkis kodiniu pavadinimu V-886. Iki tol daugelio mūsų išradimų savininkais buvo gerai žinomos užsienio kompanijos, tokios kaip „Samsung Electronics“ (P. Korėja), „Imation“ (JAV), BASF SE (Vokietija), „Trinamix“ (Vokietija), kur tyrimai buvo atliekami šių kompanijų užsakymu. O pats reikšmingiausias mūsų grupės pasiekimas – tai pastarasis, kuris nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje.
– KTU mokslininkų straipsnį, tarp kurio autorių – jūs, Artiom Magomedov, Tadas Malinauskas ir Ernestas Kasparavičius, priėmė pasaulyje gerai žinomas mokslo žurnalas „Science“. Koks straipsnis jame bus publikuotas? Kuo reikšmingas toks pasiekimas?
– Jau gavome patvirtinimą, kad straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminės saulės elemento efektyvumo rekordas, priimtas į žurnalą „Science“. Išsiuntėme redakcijai paskutinius pataisymus (angl. proofs), o tai reiškia, kad straipsnio priėmimo procedūra sėkmingai baigta. Žinome ir preliminarią žurnalo „Science“ numerio, kuriame bus publikuotas straipsnis, pasirodymo datą – tai gruodžio 4 d. Mums šis įvykis gal net reikšmingesnis už išradimo pripažinimą patentu ar licencijos pardavimą, nes kiekvieno mokslininko svajonė ir siekiamybė paskelbti savo mokslinių tyrimo rezultatus šiame prestižiniame žurnale.

Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena suteikia progą skatinti moterų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą
Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis
Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug
Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai
Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą
Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai?Po vidurvasario šventės Vilnius šienauja nužydėjusias pievas
Peržydėjus ir sėklas subrandinus vasariniams augalams, Vilnius pradeda pirmąjį šiemet šienavimą tose vietose, kur kuriamos tvarios pievos. Tuo tarpu gyvenamojoje aplinkoje - kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, greta namų, kaip ir iki šiol, veja bus pjaunama trumpai.Per kelias dienas – net 12 tūkst. žaibo išlydžių, skaičiuojami nuostoliai
Klimatas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi, karščio bangos dažnėja ir stiprėja, o jas dažniausiai lydi ir galingos liūtys, kurios neatsiejamos nuo perkūnijos.Visi duomenys turės būti apmokestinami vienodu tarifu
Siekdami užtikrinti atvirą ir nediskriminacinę prieigą prie interneto, ES ryšio operatoriai vartotojams negali taikyti skirtingų duomenų perdavimo kainų pagal jų panaudojimo pobūdį.Žuvies patiekalai tiesiai iš jūros: tartaras, sevičė ir pokės dubuo
Vasara tradiciškai yra grilio metas – ant grotelių ir iešmų keliauja mėsa, žuvis, daržovės ir net sūris. Visgi vasara yra ir laikas, kai norisi valgyti lengviau, gaiviau, o tai padaryti padeda vis gausėjantis šviežio derliaus pasirinkimas.Reanimatologas paaiškino, kodėl įvyksta smegenų mirtis
Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką medicininės įrangos dėka jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai.Nedžiugina darbas? Patarimai, kaip atrasti mėgstamą
Darbas nebedžiugina? O gal planuojate jį keisti? Ne vienas žmogus darbe yra jautęsis ne savo vietoje, tačiau pakeitus darbą jis ir vėl gali nepatikti. Ką daryti, kad mylimo darbo paieškos pagaliau būtų vaisingos?Pirmosios voveraitės: grybautojas patarė kaip pasiruošti išvykai į mišką
Įsibėgėjus vasarai galime pasilepinti ne tik įvairiausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir grybais, kurių pirmas derlius jau pasirodė ir parduotuvėse.Dalį elektros kainos ir toliau reguliuos valstybė, tai įtakos galutinei kainai
Ne retas gyventojas galvoja, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją, sutartyje sutarta galutinė elektros kaina negali keistis, tačiau net ir nepriklausomo tiekėjo klientams elektros energijos kaina susideda iš dviejų dalių:Prezidentas NATO viršūnių susitikime: penki žingsniai Rusijai sustabdyti
„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, – šiandien Madride prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.Koks vanduo geriausiai gaivina per karščius ir kiek jo turime išgerti?
Įsivyravus karščiams itin svarbu organizme palaikyti skysčių balansą. Karštomis dienomis taip ir traukia ledinis vanduo, nes norisi ne tik numalšinti troškulį, bet ir atsivėsinti.Ant laužo – ne tik bulvės, bet ir šakotis: dalijasi Joninių idėjomis
Artėjančios Joninės – dažno laukiama proga iš miesto pabėgti į gamtos prieglobstį. Neatsiejama to dalis – maisto gaminimas lauke ir jaukios akimirkos, susibūrus aplink laužą.Vaistininkė apie gydomąją arbatų galią ir suderinamumą su vaistais
Visi žinome, kad peršalus reikia gerti ramunėlių ar liepžiedžių arbatą, o kosint – čiobrelių, tačiau neretai žinios apie vaistažoles tuo ir pasibaigia. Kokių vaistažolių arbatas vartoti kuriais atvejais ir kaip jas tinkamai paruošti – pataria vaistininkė.Važiuoti su žieminėmis padangomis vasarą – brangu ir nesaugu
„Žieminės padangos jau beveik atgyveno, per vasarą jas visiškai užbaigsiu ir rudenį pirksiu naujas“. Tai yra gana dažnai sutinkama vairuotojų, ypač taupesnių, idėja.Kas gali nutikti, jeigu trumpam sutrinka elektros skaitiklio veikimas?
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir UAB „Perlas Energija“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl elektros energijos suvartojimo duomenų nesutapimo, elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimo ir mokesčių už elektros energiją perskaičiavimo.Borrellis dėl Kaliningrado: kaltinimas Lietuvai – melas, gryna propaganda
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Lietuva laikosi ES sankcijų blokuodama tam tikrų prekių gabenimą geležinkeliu į Rusijos Kaliningrado eksklavą.Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?
Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos.Prezidentei – Pasaulio ekonomikos apdovanojimas
Sekmadienis, birželio 19 d. (Kylis). Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas (Global Economy Prize 2022).Nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko beveik 80 proc. antrojo etapo gyventojų
Šiandien, baigiantis antrajam nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo etapui, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis 79,2 proc. arba 586 tūkst. šio etapo vartotojų priėmė sprendimą ir pasirašė sutartį su savo nauju ir nepriklausomu energijos tiekėju.Azijietiška virtuvė vasarą: aštrūs patiekalai atsigaivins per karščius?
Azijiečių virtuvėje naudojami metodai ir ingredientai jau seniai pamėgti sveiką gyvenimo būdą puoselėjančių žmonių. Tokiuose patiekaluose nėra sočiųjų riebalų pertekliaus, beveik nevartojama pieno produktų, maistas dažnai virtas arba troškintas garuose, prioritetą skiriant produktų šviežumui ir sezoniškumui.Nepasirinkusiems elektros tiekėjo – dar savaitė galutiniam apsisprendimui
Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę. Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 d. imtinai.Specialistai: Norint mažinti skendimų skaičių reikia liautis drausti
Kas penktas lietuvis nemoka plaukti, o 3 iš 10 gyventojų yra bent kartą skendę, rodo skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.Laisvalaikis miške ar prie ežero - ne bet kur ir ne bet kaip
Vasarą daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje. Vieni skuba prie vandens telkinių, kiti mėgaujasi miško gėrybėmis ir gaiva. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai primena, kad mišką ar kitą gamtos kampelį reikia tausoti, tinkamai jame elgtis bei dalijasi patarimais, kaip poilsiauti atsakingai.Mitai apie autonominį vairavimą
Ar savivaldžiai automobiliai taps realybe? Ir kaip turės pasikeisti žmonių požiūris, kad autonominius automobilius priimtų plačioji visuomenė? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja &Audi tyrimas „SocAlty“, parengtas bendradarbiaujant su 19 šios srities ekspertų.Didysis bijūnų žydėjimas: nuo senųjų veislių iki modernių spalvų ir formų
Nors ir vėluodamas, bet su maksimalia galia ir grožiu, kurio sukaupė per lietumi dosnias savaites, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, didįjį žydėjimą pradėjo turtingiausias Lietuvos bijūnynas: šiemet iš viso maždaug 30 arų plote žydi per 600 bijūnų kolekcinių vienetų.Vitaminų šaltinis – agrastai: naudokite juos ne tik uogienėms
Šviežio derliaus agrastai – jau pasirodė parduotuvių lentynose. Šios gėrybės – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu kiek primirštos. O veltui. Šios sodo gėrybės ne tik skanios, bet ir ypatingai vertingos sveikatai.Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
Pastaraisiais metais darbo rinkoje būtų sunku surasti populiaresnę ir perspektyvesnę sritį, nei IT – šie specialistai nuolat viliojami patrauklia alga, o atvirų darbo vietų kasdien daugėja.Vilniuje pristatytas rekordą pasiekęs 3D gatvės piešinys: įvykiai Ukrainoje
Vilniuje birželio 14 dieną pristatytas didžiausias Baltijos šalyse ir dydžio rekordą Lietuvoje pasiekęs trimatis gatvės piešinys. Visai greta sostinės spaudos rūmų kūrinį pavadinimu „Meilė ir baimė“ nutapė pasaulinio garso menininkas Edgaras Muelleris.„PILETILEVI GROUP“ ir „TIKETOS“ sandoris apribojo konkurenciją
Šiandien Konkurencijos taryba atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „Piletilevi Group“ įsigijus 100 proc. „Tiketos“ akcijų.Tarptautinę falafelių dieną kulinarijos technologė pataria, kaip pasigaminti
Tarptautinė falafelių diena minima birželio 12 d. Falafeliai – tai tipiškas Artimųjų Rytų virtuvės patiekalas, pagamintas iš avinžirnių, kurie yra augalinių baltymų šaltinis, mažinantis blogojo cholesterolio kiekį.Vištų augintojams – nuostolių kompensacijos
Nuostolių dėl Rusijos karo Ukrainoje patiriantys broilerių ir vištų dedeklių augintojai jau gavo pirmąsias kompensacijas. 35 broilerių ir vištų dedeklių laikytojams, pateikusiems paraiškas, pervesta 1,84 mln. Eurų.- „Eutelsat“ pašalins draudžiamus rusiškus kanalus.
- Keičiasi prekybos internetu taisyklės: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
- Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?
- Nuskintų invazinių lubinų žiedais puoškime savo erdves, bet neprekiaukime.
- Nosį riečiantys kvapai tualete: kada gelbsti liaudiški sprendimai?
- Elektros ir elektroninės įrangos atliekos: ką reikia žinoti gyventojams?
- Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus.
- Ką žinoti, norint paskirstyti saulės elektrinės generuojamą galią tarp objektų?
- Kad vaikų vasaros atostogos neištuštintų kišenių tėvams: 4 veiklos.
- Patvirtintos naujos visuomeninio elektros energijos tiekimo kainos II pusmečiui.
- 6 patarimai, kurie padės braškes kuo ilgiau išlaikyti kokybiškas.
- Jauni lietuviai perka daugiau suklastotų gaminių ir naudojasi piratiniu turiniu.
- Augintinis ir nepriekaištingai graži veja – (ne)suderinama?
- Personalo vadovė įvardijo tris auksines taisykles bendraujant su CEO.
- Uodo įkandimas – ne tik erzinantis, bet ir pavojingas: gali grėsti sutrikimai.
- ES uždraudė „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „TV Center International“ TV programas.
- Latvija uždraudė visus Rusijoje registruotus televizijos kanalus.
- Dalis gamintojų atsisako dyzelinių variklių: kuo jie bus keičiami?
- Ir pelėsinis sūris gali supelyti: ar sūrį dar galima vartoti, su kuo jį derinti?
- Psichologas apie ryšį su tėčiais: pasitelkite kantrybę ir humorą.
- „Standard & Poor’s“ patvirtino Lietuvos turėtą A+ kredito reitingą.
- Atliktas svarbus žingsnis perimant elektros energetikos valdymą.
- Parduodate namą su saulės elektrine? Jo vertė gali būti didesnė.
- Skausmas menstruacijų metu gali virsti tikru iššūkiu: kaip su tuo kovoti?
- Burokėlių paradoksas: dažniau valgome šaknis, o naudos daugiau – lapuose.
- Interjero dizainerė pataria, kaip įsirengti patogią darbo vietą namuose.
- Tėtis IT ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu internete.
- Kosmetikos priemonės su rūgštimis: ar tikrai vasarą geriau jų nenaudoti?
- Vaikų saugumas internete: 9 taisyklės, kurias tėvai privalo žinoti ir taikyti.
- Elektromobilių proveržiui skatinti – 50 mln. eurų.
- 1:0 Kauno naudai – Dariaus ir Girėno stadione sužaliavo veja.
- Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
- Kovoti su stresu gali padėti ir piešimas: 5 programėlės.
- Kuo geresnis oras, tuo daugiau darbo turi vaikų traumatologas.
- Rusijos auditorija ruošta plataus masto invazijai į Ukrainą.
- (Be) ryšio danguje: kodėl internetas lėktuve vis dar retenybė?
- Buitiniai, nebuitiniai vartotojai: vienodos galimybės prisijungti prie tinklų .
- Organinės trąšos: kaip iš buitinių atliekų jas pasigaminti namuose?
- Dažniausios lietuvių ligos: kurios kamuoja vyrus, o kurios – moteris?
- Automobilio likvidumas: kaip neprarasti pinigų parduodant automobilį?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127
- 1631-07-17Mumtaz Mahal miršta gimdymo metu. Jos vyras, imperatorius Shah Jahan I, nuo tada daugiau nei 20 metų statė jai kapą "Taj Mahal".
- 1925-03-25Škotų išradėjas John Logie Baird viešai pademonstravo judančius televizijos siluetus.
- 1781-03-13Williamas Herschelis mano, kad atrado kometą, bet iš tikrųjų tai Urano planetos atradimas.
- 1922-10-03Pirma faksimilinė nuotrauka, išsiųsta per telefono linijas, Vašingtonas.
Daugiau istorijos
- Atsisveikinimas su 3G: „Telia“ Lietuvoje jau išjungė trečdalį bazinių stočių.
- Suvaldykite blaškančias programėles: tai padaryti padės paprasčiausi nustatymai.
- Sulėtėjęs telefonas – ne diagnozė: štai kas gali padėti.
- Išmaniausia kamera, tvarus dizainas: „Samsung“ flagmanai „Galaxy S22“ ir „S22+“.
- Manote, kad puikiai pažįstate „Android“ operacinę sistemą? Nežinomos gudrybės.
- Susitvarkykite savo „iPhone“ namų ekraną: padės du naudingi įrankiai.
- Geriausios 2021 metų „Android“ programėlės: pasitikrinkite, ar jas turite.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Stingdantį šaltį atlaiko ne visi: 5 patarimai, kaip apsaugoti telefoną.
- Keturios gudrybės, kaip perkelti failus iš telefono į kompiuterį be laidų.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Restoranų verslui smogęs karantinas ne tik atima: planuose – atsinaujinimai .
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla pradeda gamybą.
- Advokatas: stagnuojanti Lietuvos fiksuoto interneto rinka.
- Dalį elektros kainos ir toliau reguliuos valstybė, tai įtakos galutinei kainai.
- Atliktas svarbus žingsnis perimant elektros energetikos valdymą.
- Buitiniai, nebuitiniai vartotojai: vienodos galimybės prisijungti prie tinklų .
- VERT patvirtino UAB „Ignitis“ gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams.
- Keičiamos šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės.
- VERT: vartotojo mokėtina prijungimo įmoka ESO turėtų būti perskaičiuota.
- Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL.
- Iššūkių kupinas šildymo sezonas baigtas: gyventojai raginami ruoštis naujam.
- Pratęsiamas terminas gyventojams paraiškoms dėl saulės elektrinių.
- Žemės dienos proga – patarimai kaip taupyti elektros energiją namuose.
- Važiuoti su žieminėmis padangomis vasarą – brangu ir nesaugu.
- Mitai apie autonominį vairavimą.
- Dalis gamintojų atsisako dyzelinių variklių: kuo jie bus keičiami?
- Paspirtukininko etiketas: 3 auksinės taisyklės, šį sezoną virs įpročiais.
- Iš Klaipėdos keliones pradėjo dar vienas naujas keleivinis–krovininis keltas.
- Elektromobiliai verslui: ką reikia apie juos žinoti?
- 3 klaidos daugiabučio kieme, kurias daro ir patyrę, ir pradedantieji vairuotojai.
- „Lietuvos geležinkelių“ planas: prisitaikyti ir padėti prisitaikyti kitiems.
- Dyzeliniai varikliai nugrims į užmarštį: kas juos pakeis versle?
- 5 patarimai, kaip sutaupyti vairuotojams kylant kainoms.
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Nutylima švietimo problema: kaip tvarkomės su plagijavimu aukštosiose mokyklose?
- 4 kalbos, kurių pagrindus būtina išmokti norint pradėti programuoti.
- Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių.
- Sesija pandemijos metu – kaip susitvarkyti su stresu?
- Vėjo energetikos inžinieriai pagavo palankų vėją.
- Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas: ką svarbu žinoti ruošiantis stojimams?
- Logopedija – perspektyvi specialybė, tik vis dar apipinta mitais.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Nuotolinis mokslas paskatino vadovėlių skaitmenizaciją – kaip su ugdymo kokybe?
- Specialistė pataria: 5 dalykai, kuriais turėtų pasirūpinti pirmokų tėvai.
- Psichologė atskleidė, kas padės abiturientams užmiršti egzaminų stresą.
- Įpročiai pakito: mokytojai nori išlaikyti nuotolinio mokymo galimybę.
- Vakcinacija Vilniuje: abiturientai kviečiami pasiskiepyti iki egzaminų pradžios.
- Vaistininkė apie gydomąją arbatų galią ir suderinamumą su vaistais.
- Įvardijo ženklus, kuriuos siunčia organizmas, jei trūksta magnio.
- Moterų sveikatos gerinimo diena: kaip pasirūpinti savimi po gimdymo?
- Hipertenzija – liga, varginanti vis jaunesnio amžiaus žmones.
- Diagnostiniai testai – tai ne žaidimai, o svarbi profilaktikos priemonė.
- Artėja Pasaulinė hipertenzijos diena: kodėl vis dar mažai dėmesio prevencijai?
- Koks sportas naudingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis?
- Traukdami erkę, nesukite jos laikrodžio kryptimis: kaip teisingai ją pašalinti?
- Kaip išsaugoti kokybišką miegą?
- Erkių platinama Laimo liga. Dešimt klausimų ir atsakymų.
- Žuvies patiekalai tiesiai iš jūros: tartaras, sevičė ir pokės dubuo.
- Ant laužo – ne tik bulvės, bet ir šakotis: dalijasi Joninių idėjomis.
- Vitaminų šaltinis – agrastai: naudokite juos ne tik uogienėms.
- Tarptautinę falafelių dieną kulinarijos technologė pataria, kaip pasigaminti.
- Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus.
- Ir pelėsinis sūris gali supelyti: ar sūrį dar galima vartoti, su kuo jį derinti?
- Burokėlių paradoksas: dažniau valgome šaknis, o naudos daugiau – lapuose.
- Receptai su pomidorais: džiovinkite, virkite sriubas, įdarykite pievagrybius.
- Kad neatsibostų vasarą: šaltibarščiai su burbuliukais, pasukomis ar sojų jogurtu.
- Saldumu išsiskiriantys plokštieji persikai: skanauti šviežius ar kepti?
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Elektros vagystės nustatomos ir dronų pagalba.
- Ieškant gamtinių dujų vagystės – rastas sandėlis vogtų daiktų.
- Aptikus 10 tūkst. tonų asbesto atliekų aplinkos ministras kreipsis į teisėsaugą.
- Negaliojantis draudimas, „žiedų valdovai“ ir psichologinis spaudimas.
- Elektroninių sukčiavimų mastas Lietuvoje per pandemiją išaugo kartais.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Ežere narai rado raudoną „golfą“, kibirus dažų ir veikiantį telefoną.
- Neoficialus saugos darbuotojo etatas Šiaulių oro uoste: budi sakalas.
- Telecentras prašo įmonės valdomus bokštus pripažinti kilnojamuoju turtu.
- Kviečia išsėdėti tiek, kiek trunka kelionė aplink pasaulį.
- Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa.
- Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode.
- Motiejus komentavo: Po vidurvasario šventės Vilnius šienauja nužydėjusias pievas. Kokia čia dar savivaldybės rašliava. Visai neatitinka tikrovės. Gėda šitaip apleisti Vilnių, veisti erkes, naikinti pasivaikščiojimo vietas. O kas darosi prie susiaurintų gatvių, kur atseit suformuoti žali ploteliai? Vien netvarkomi pikt
- Jonas B. komentavo: Išsklaidė galvojančių apie elektromobilį baimę: tikrai bus kur įkrauti. O kodėl niekas nekalba apie elektros kainą? Esant įkrovimo stotelėse tokioms kainoms, jau dabar nepatrauklu. O kas bus ateityje?
- Antanas komentavo: Siekia mažinti propagandinių televizijos kanalų transliavimą Lietuvos pasienyje. Ne nuo to galo pradedama. Niekas per prievartą TV nežiūrės. Pirmiau lietuviškos TV turi padirbėti su savo turiniu, o tada tikėtis žiūrovų dėmesio. O kol kas per jas nėra ką žiūrėti. Visai mums neįdomu kaip kokiame kaime koks alkoholi
- Pietro komentavo: Nuomotis ar pirkti būstą? Apsispręsti padės keli specialistų patarimai. @ia ne ekonomistai rašo, o apsimetėliai. Visada skaičiuoja tik mėnesio įmoką. O realiai įsigytas turtas turi savo vertę ir sumokėtos įmokos sugrįš, kai nuspręsite parduoti savo būstą. Ir labai tikėtina, kad būstas bus pabrangęs ir g
- Žmogaus akis skiria iki 10 mln. skirtingų spalvų. Bet mūsų smegenys nesugeba visų jų prisiminti.
- Niekada negerkite stiprios kavos pavalgę riebaus maisto. Kanados mokslininkai iš Gelfo universiteto nustatė, kad riebaus maisto ir kofeino derinys per keletą minučių labai padidina cukraus kiekį kraujyje.
- IMDb yra vienas iš seniausių internetinių tinklalapių, pasirodęs dar 1990 m. Tuo metu jame buvo pateikiamas sąrašas „aktorių gražiomis akimis“.
- Pats trumpiausias pasaulyje karas, kilęs tarp Zanzibaro ir Britanijos 1896 m. rugpjūčio 25 d., truko tik 45 minutes.
- Kosminiai metai trunka tiek laiko, per kiek Saulė apskrieja Paukščių Tako galaktikos centrą. Tai yra apie 225 milijonai metų.
- Po rinkimų suabejojame: rinkome, stengėmės, manėme, kad išrinksime tikrai geresnius, o pasirodo vėl išrinkome tokius, kokie esame patys.
- - Kažkoks nenaudėlis įsilaužė į mano sąskaitą.
- Reikėjo pasirinkti sudėtingą PIN kodą!
- Pasirinkau metus, kai Popiežius Grigalius IX leido Kryžiuočių ordinui kurti savo valstybę (tai buvo 1234 metais). - Vadovas:
- Kas čia asilas? Aš ar Jūs?
Darbuotojas:
- Gerbiamasis, visi žino, kad asilų į darbą Jūs nepriimate.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras