Naujienos

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

2020-11-24 09:15:27

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.

Už šį pasiekimą V. Getautis šiemet ne tik nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje, bet jo išradimą priėmė ir bene žymiausias pasaulyje mokslinis žurnalas „Science“.

Kauno technologijos universiteto profesorius (KTU) – ne vieno patentuoto išradimo autorius, kurių licencijas yra įsigijusios įvairiose pasaulio šalyse veikiančios įmonės. Jis įsitikinęs, kad vykdant tokius mokslinius tyrimus ypatingai svarbi kartu dirbanti komanda ir kiekvieno grupės nario turima patirtis.

„Per trumpą laiką neįmanoma išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą“, – teigia V. Getautis.

Anot profesoriaus, darniai dirbantys komandos nariai gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Be to, svarbu, kad kiekvienas į laboratoriją ateitų su užsidegimu ir noru siekti reikšmingų rezultatų – tuomet atlikti darbai leidžia didžiuotis pasiekimais.

– Kaip susidomėjote chemija? Nuo ko prasidėjo jūsų veiklos šioje srityje?

– Mokykloje vienodai gerai sekėsi visi dalykai, bet man labiau patiko tikslieji mokslai. Kai reikėjo rinktis aukštąją mokyklą, neturėjau abejonių, kad tai bus Kauno politechnikos institutas (dabar – Kauno technologijos universitetas). Pasirinkti Cheminės technologijos fakultetą paragino ten tuo metu studijavęs žemietis, su kuriuo Skaudvilės (Tauragės raj.) vidurinėje mokykloje kartu grojome orkestre. Tačiau giliau domėtis chemija paskatino pažintis su labai stipria asmenybe – šviesios atminties profesoriumi Stasiu Kutkevičiumi. Į jo vadovaujamą mokslinę grupę pirmame kurse mane atvedė profesoriaus dukra, su kuria mokėmės vienoje grupėje. Jis labai daug laiko skyrė „žaliam“ chemikui ir taip pamažu įtraukė į paslapčių kupiną mokslo pasaulį. Nuo to viskas ir prasidėjo.

– Kas telpa į žodį „chemija“? Kas jus joje žavi?

– Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų rezultate sukurtos medžiagos. Tai viena iš mokslo sričių, kur atradimai seka vienas kitą praktiškai kiekvieną dieną. Būtent ta įvairovė, netikėtumai, galimybė gan greitai sukurti naują produktą, o kartais – visai net ne tą, kurio tikėjaisi – ir žavi.

– Kodėl pasirinkote būtent mokslininko kelią?

– Kadangi jau studijuodamas didžiąją laisvalaikio dalį praleidau mokslinėje laboratorijoje, baigus studijas nebuvo sunku apsispręsti dėl ateities – įstojau į aspirantūrą (dabartinės doktorantūros atitikmuo), kurią, vadovaujant prof. S. Kutkevičiui, sėkmingai baigiau. Šis laikotarpis buvo labai dinamiškas, pilnas iššūkių: per trejus metus reikėjo atlikti visus suplanuotus eksperimentus, parašyti disertaciją bei ją apginti. Tačiau tai dar labiau sustiprino mano pasirinkimą bei norą toliau eiti šiuo keliu.

– Esate ne vieno patentuoto išradimo autorius. Kaip gimsta idėjos naujų išradimų kūrimui? Kas šiame procese svarbiausia?

– Naujų išradimų idėjos gimsta gan įvairiai. Chemijoje kartais tai būna suplanuoto eksperimento netikėtas posūkis, kai gauni visai ne tą, ką tikėjaisi. Pavykus išsiaiškinti kas įvyko, pasirodo, kad tai dar niekur neaprašyta, nepaskelbta, o turi praktikinį pritaikymą.

Tačiau dažniausiai idėjos kyla vykdant tikslinius projektus. Pavyzdžiui, kontrakto su Pietų Korėjos kompanija „Samsung Electronics“ metu buvo iškelta užduotis – konkretus tarptautinių patentų skaičius. Teko studijuoti daug mokslinės literatūros, kad suvoktum, kas jau padaryta konkrečioje srityje.

Idėjos kyla diskutuojant su savo kolegomis mokslinės grupės seminaruose, konferencijose. Su savo doktorantais juokauju, kad iš kiekvienos konferencijos turi grįžti su nauja idėja. Ji nebūtinai taps išradimu, bet tikrai paskatins judėti link jo. Man labai gerai mintys susidėlioja bėgiojant, tad kartais išradimo idėja kyla ir stadione.

– Kiek vykdant mokslinius tyrimus jums svarbi komanda? Ko reikia, kad komandos veiklos būtų efektyvios, o atlikti darbai leistų didžiuotis pasiekimais?

– Vykdant mokslinius tyrimus yra labai svarbu darni komanda. Idealu, jeigu visi grupės nariai būna praėję panašų kelią į mano – t. y. jau nuo pirmų studijų metų pradeda tyrimus mokslinėje laboratorijoje. To reikia, nes šioje srityje neįmanoma per trumpą laikotarpį išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą. Iš pradžių net cheminius indus teisingai išplauti be vyresnio kolegos pagalbos nebus lengva.

Tuo tarpu susidirbę kolegos gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Komandos vadovas turi gerai pažinti kiekvieną savo grupės narį, paskirti užduotis taip, kad jos atitiktų kiekvieno kvalifikaciją. Tačiau svarbiausia jaunąjį tyrėją sudominti, kad darbas netaptų rutina. Reikia siekti, kad kiekvienas į laboratoriją eitų su noru. Tada komandos veiklos bus efektyvios, o atlikti darbai leis džiaugtis rezultatais.

– Kartu su komanda jau ne vienerius metus dirbate, kad saulės energija taptų pigesnė ir efektyvesnė. Bendradarbiaudami su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais šiemet pasiekėte rekordą – jūsų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Kuo šis pasiekimas reikšmingas?

– Visų pirma, tai aukščiausias tandeminio silicio bei perovskito saulės elemento efektyvumo rodiklis pasaulyje. Šis saulės elementas konstruojamas derinant jau gerai rinkoje žinomą bei naujos kartos saulės elementų gavimo technologijas. Jame dvi komponentės papildo viena kitą. Silicio elementas puikiai absorbuoja infraraudonąją elektromagnetinę spinduliuotę, tuo tarpu perovskitinis – regimąją. Galų gale gaunamas suminis efektyvumas, kuris yra didesnis už atskiros komponentės efektyvumą.

Mūsų pasiūlyti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos. Paskaičiavome, kad su 1 g šio puslaidininkiu galima padengti 1000 m2 paviršiaus plotą. Dar labai svarbu, kad kuriant silicio-perovskito tandeminius saulės elementus išnaudojami jau esantys silicio saulės elementų gamybiniai pajėgumai, todėl verslui nereikės didelių papildomų investicijų.

– Pirmąją šio išradimo licenciją įsigijo Japonijos bendrovė „Tokyo Chemical Industry Co. Ltd.“. Ar yra dar susidomėjusių jūsų išradimu?

– Mūsų sukurtus organinius puslaidininkius, įsigiję patento licenciją, pirmieji komercializavo japonai. Tačiau šių junginių paklausa jau pirmaisiais metais buvo tokia didelė, kad jais susidomėjo ir švedų kompanija „Dyenamo AB“. Kurį laiką vyko derybos, kurioms sėkmingai vadovavo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Šiomis dienomis mus pasiekė žinia, kad „Dyenamo“ nupirko mūsų patento licenciją.

– Kokia linkme toliau vykdote mokslinius tyrimus, susijusius su saulės elementais? Kokius tikslus sau keliate?

– Iki šiol didesnį dėmesį skyrėme p-tipo organiniams puslaidininkiams. Būtent su tokio tipo savitvarkėmis molekulėmis buvo pasiekti minėti rezultatai. Saulės elemente tarp elektrodų yra eilė sluoksnių, atliekančių skirtingas funkcijas. Tad be p-tipo puslaidininkių reikalingi ir n-tipo, transportuojantys elektronus. Todėl mūsų tikslas sukurti ir n-tipo savitvarkius organinius puslaidininkius, kurie leistų atsisakyti tradicinių sluoksnių gavimo technologijų ir kartu su jau atrastais p-tipo puslaidininkiais būtų panaudoti dar efektyvesnių saulės elementų konstravimui.

– Esate minėjęs, kad perovskitiniai tandeminiai elementai – saulės energijos ateitis. Kodėl? Koks apskritai saulės energijos potencialas?

– Saulės energijos potencialas didžiulis. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių Saulė pasižymi didžiausia energija. Per valandą Žemės paviršių pasiekianti energija prilygsta metiniam žmonijos poreikiui. Tačiau būtent Saulės energija dar mažiausiai išnaudojama šiems poreikiams, lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Tiesa, šioje srityje sparčiausiai vystomos technologijos. Tai puikiai jaučiama ir Lietuvoje, taip pat ir mūsų universitete. Užtenka paminėti neseniai ant KTU Elektros ir elektronikos fakulteto stogo 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijų parko atsiradimą. Čia sumontuoti jau seniai komercializuoti silicio saulės elementai, kurių efektyvumo ribos jau kaip ir pasiektos (18-20 proc.). Tuo tarpu tandeminiai elementai, kurie į rinką turėtų patekti kitų metų vasarą, savo efektyvumu turėtų ženkliai juos lenkti (jų efektyvumas turėtų būti apie 28 proc.).

– Būtent už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą, panaudojant savitvarkes organines molekules, šiais metais esate nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje. Ar jums svarbus toks įvertinimas?

– Aišku, malonu. Pats patekimas tarp trijų nominantų jau yra mūsų visos komandos tyrimų rezultatų pripažinimas. Kartu tai parodo, kad KTU vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai. Be to, tai puiki „žaliosios“ energijos reklama.

– Koks asmeniškai jūsų pasiekimas chemijos srityje jums atrodo didžiausias?

– Asmeniškai pats brangiausias man yra pirmasis išradimas, kurio nuosavybės teises kartu su Lozanos federaliniu politechnikos universitetu turi KTU. Tai pirmasis mūsų mokslinėje grupėje sėkmingai komercializuotas prieš penkerius metus sukurtas puslaidininkis kodiniu pavadinimu V-886. Iki tol daugelio mūsų išradimų savininkais buvo gerai žinomos užsienio kompanijos, tokios kaip „Samsung Electronics“ (P. Korėja), „Imation“ (JAV), BASF SE (Vokietija), „Trinamix“ (Vokietija), kur tyrimai buvo atliekami šių kompanijų užsakymu. O pats reikšmingiausias mūsų grupės pasiekimas – tai pastarasis, kuris nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje.

– KTU mokslininkų straipsnį, tarp kurio autorių – jūs, Artiom Magomedov, Tadas Malinauskas ir Ernestas Kasparavičius, priėmė pasaulyje gerai žinomas mokslo žurnalas „Science“. Koks straipsnis jame bus publikuotas? Kuo reikšmingas toks pasiekimas?

– Jau gavome patvirtinimą, kad straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminės saulės elemento efektyvumo rekordas, priimtas į žurnalą „Science“. Išsiuntėme redakcijai paskutinius pataisymus (angl. proofs), o tai reiškia, kad straipsnio priėmimo procedūra sėkmingai baigta. Žinome ir preliminarią žurnalo „Science“ numerio, kuriame bus publikuotas straipsnis, pasirodymo datą – tai gruodžio 4 d. Mums šis įvykis gal net reikšmingesnis už išradimo pripažinimą patentu ar licencijos pardavimą, nes kiekvieno mokslininko svajonė ir siekiamybė paskelbti savo mokslinių tyrimo rezultatus šiame prestižiniame žurnale.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Mokslas: kitos panašios naujienos
       2021-11-15 14:41:02

Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?

„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.
       2021-10-21 11:55:19

Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.
       2020-10-21 08:58:11

Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis

Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.
       2020-10-19 16:04:25

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
Daugiau naujų naujienų
       2022-01-26 17:40:06

Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių

Šiais metais didinimas priėmimas į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas.
       2022-01-26 17:25:50

Anykščius pamilusi Justė Arlauskaitė-Jazzu: „Čia poezija tiesiog tvyro ore“

„Kokia nuostabi vieta, kuriai reikia tik meilės!“ – kartą lankydamasi Anykščiuose ir pamačiusi patalpas iš nuostabos aiktelėjo dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu.
       2022-01-26 14:07:26

AB Vilniaus šilumos tinklai užsitikrino dujų tiekimo diversifikavimą vasariui

AB Vilniaus šilumos tinklai įsigijo 335 000 MWh dujų šilumos gamybai - tai pirmas tiesioginis didžiausio šalyje centralizuotos šilumos tiekėjo sandoris su dujų tiekėju UAB „Ignitis“.
       2022-01-26 13:59:09

Jau ateinantį dešimtmetį mūsų gydymo planus sudarinės dirbtinis intelektas

Per pastarąjį dešimtmetį žmonijos sveikata pasikeitė neatpažįstamai. Gerėjanti sveikatos priežiūra, efektyvesni vaistai ir gydymo metodai padėjo reikšmingai pailginti gyvenimo trukmę ir sumažinti vaikų mirtingumą.
       2022-01-26 13:53:55

Vaistinių atstovai pasiruošę nuotolinių vaistinių sistemos diegimui

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie nuotolinių vaistinių sistemos e. sveikatoje startą balandžio mėnesį, šalies vaistinių atstovai teigia esantys pasiruošę ilgai lauktiems pokyčiams.
       2022-01-26 13:50:52

Egzotiškieji tamarindai: kas tai per vaisiai, kaip ir su kuo jie valgomi

Ar žinojote, kas yra tamarindai? Šie egzotiški vaisiai pasižymi neįprastu saldžiarūgščiu skoniu, kuris primena citrinų, abrikosų ir datulių derinį. O dar neįprastesnė yra jų išvaizda.
       2022-01-26 12:35:04

Manote, kad puikiai pažįstate „Android“ operacinę sistemą? Nežinomos gudrybės

Pirmaujančios verslo statistikos platformos „Statista“ 2021 m. duomenimis, net 7 iš 10 išmaniųjų telefonų rinkoje turi „Android“ operacinę sistemą.
       2022-01-26 12:21:25

Kaip planuoti kelionę, kad netektų atostogų leisti stebint banko sąskaitą?

Kelionės nebūtinai visada turi būti brangios, tačiau dauguma žmonių neatsižvelgia į išlaidas, kurias patiria atostogaudami.
       2022-01-26 10:54:22

Lietuvoje sparčiai daugėja apie vyną išmanančių mėgėjų

Bet kokie Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai šiandien atveria nuomonių įvairovę. Jų margumyne girdėti balsų, teigiančių, kad alkoholio keliamas problemas Lietuvoje galima spręsti ne draudimais, o švietimu, edukacija.
       2022-01-26 10:52:41

Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?

Miegas - svarbiausias geros nuotaikos, savijautos, sveikatos rodiklis. Miegame visi, tačiau, ypač daug laiko tai darydami praleidžia mūsų mažieji - vaikai. Miegas jiems yra be galo svarbus.
       2022-01-26 10:52:05

Didžiausios 2022 m. pavasario mados tendencijos

Dar visai neseniai garsiausios pasaulio mados sostinės žibėjo nuo mados savaitės renginių. Jų metų mados namai pristatė pavasario/vasaros mados tendencijas. Nepaisant to, kad prabanga dvelkiančius renginius pakoregavo pandemija, jų metu pasirodžiusios tendencijos privertė nustebti ne vieną mados pasaulio žinovą.
       2022-01-26 10:48:58

Tyrimas atskleidė, kaip atrodo lietuviška, latviška ir estiška svajonės

„Svajonių darbas“, „naujas automobilis“, „sveikas vaikas“, „mano namai“, „geras laikas“ – tai frazės, kuriomis žiniasklaidoje apibūdinamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų svajonės, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas.
       2022-01-26 10:10:40

REKORDAS: praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 9490

Atlikus 30557 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 9490. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-26 10:00:31

Kitoks žvilgsnis į mėsainius: kaip pasigaminti sveikesnius ir egzotiškesnius

Mėsainis ne veltui yra vadinamas gatvės maisto karaliumi. Vis dažniau atrandame mėsainius, kurie atstovauja ne greito maisto kategoriją. Mėsainius galime ruošti iš sveikų ingredientų.
       2022-01-26 09:54:36

Vairuotojų krizė tampa nepakeliama – kviečia dirbti užsieniečius

Vilkikų vairuotojų krizė Europoje neslūgsta – masiškai trūkstamą kvalifikuotą darbo jėgą bandoma pritraukti iš užsienio. Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, siekiant palengvinti užsieniečių įdarbinimą, o vokiečiai pripažino, kad logistikos sektorius be darbo migrantų nebeišsiverčia.
       2022-01-26 09:40:36

Nepraleiskite svarbiausio dienos valgio: trys greitai paruošiamų pusryčių idėjos

Praleisti pusryčius ir iškeisti juos į bent kelias minutes miego ryte – itin viliojanti ir maloniai nuodėminga mintis. Atsilaikyti sunku, tačiau to nereikėtų paversti įpročiu, skatinančiu atsisakyti valgyti ryte.
       2022-01-26 09:38:39

Žiedinis kopūstas – idealus pasirinkimas nuolat skubantiems: 3 receptai

Nors žiemą norisi valgyti riebiau ir sočiau, svarbu nepamiršti ir šviežio bei sveiko maisto: žalumynų ir daržovių. Vertėtų paskanauti ir žiedinių kopūstų, žinomų ir kalafiorų pavadinimu. Tai soti, tačiau visai nekaloringa daržovė.
       2022-01-26 09:34:46

Įgūdžiai 2022-aisiais: ko ieškos darbdaviai ir ko trūksta darbuotojams

2021-ųjų gale personalo valdymo pasaulyje didžiojo persikvalifikavimo tendenciją pakeitė didžiojo atsistatydinimo bumas. Įvairių tyrimų duomenimis, vis daugiau (kartais net iki 60 proc.) šiandien dirbančių žmonių 2022-aisiais keis darbovietę, o neretai – ir veiklos sritį.
       2022-01-26 09:29:38

Vaistininkas atsako, ką daryti stipriai sušalus žiemos metu

Nušalti ar sušalti galima ne tik esant labai žemai oro temperatūrai, bet ir stipriam vėjui bei didelei drėgmei, todėl planuojant veiklą lauke reikėtų atsižvelgti į jutiminę temperatūrą.
       2022-01-26 09:14:09

Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 milijono eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai nuostoliai sudarė 4,8 milijono eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.
       2022-01-26 09:05:24

Kaip pradėti taupyti nuosavam būstui: 4 žingsnių planas

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką būtų daug maloniau, sutiktų daugelis šiuo metu galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą.
       2022-01-26 09:00:15

Scenografė Birutė Ukrinaitė apie Undinės apdarą be žuvies uodegos

Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė teatre kartu su režisieriumi Gyčiu Padegimu dirba jau beveik ketvirtį amžiaus ir vizualiai yra apipavidalinusi daugiau nei 50 spektaklių.
       2022-01-25 18:34:59

Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Asmenvardžių rašymas dokumentuose pirmą kartą yra sureguliuotas įstatymo lygmeniu.
       2022-01-25 18:18:46

Kokį automobilio akumuliatoriaus kroviklį pirkti?

Kiekvienam vairuotojui savo namuose pravartu turėti akumuliatoriaus kroviklį. Norint, kad akumuliatorius tarnautų ilgai, labai svarbu palaikyti tinkamą jo įkrovą. Taigi, kroviklis ne tik leidžia reguliariai pakrauti akumuliatorių, bet ir įkrauti jį kai automobilis sunkiai užsiveda.
       2022-01-25 18:11:16

Naminis riešutų sviestas – per 5 minutes: prireiks vos trijų ingredientų

Mėgstate pasmaližiauti, tačiau atidžiai stebite, kas atsiduria jūsų lėkštėje? Į savo racioną įtraukite riešutų sviesto, kuris yra ne tik ypatingo skonio, bet ir pasižymi įvairiausių gerųjų savybių gausa. Be to, šį skanėstą paprastai pasigaminsite ir namuose.
       2022-01-25 18:07:30

Lietuviškai mišrainei konkurentų nėra: ekspertai apie tai ko reikia pirkėjams

Kasmet maisto pasaulyje apžvelgiamos naujos tendencijos. Dalis jų keičiasi kasmet, pavyzdžiui, skirtingų pasaulio virtuvių išpopuliarėjimas. Tačiau kai kurios tendencijos įsitvirtina ilgam ir tampa mūsų kasdienybės dalimi.
       2022-01-25 18:01:44

„Rail Balticos“ statyboms tęsti Lietuva prašys apie 687 mln. eurų

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Sąjungos (ES) finansavimą europinės vėžės geležinkelio plėtros projektui „Rail Baltica“.
       2022-01-25 17:58:53

Ekranas kur panorėjus: „Samsung“ pristatė įrenginį, kuris nustebins galimybėmis

Mobilumas ir universalumas šiandien yra vienos esminių savybių, kurių vartotojai tikisi iš naujausių technologijų. Tai galioja ne tik išmaniesiems telefonams ir kompiuteriams, bet ir kitiems kasdienybę praturtinantiems ir gyvenimą patogesniais darantiems įrenginiams.
       2022-01-25 16:30:06

Būsto įsigijimo Lietuvoje mitai: kaip nusipirkti namus gyvenant užsienyje

Svetur gyvenantys lietuviai aktyviai investuoja į NT gimtinėje, tačiau dažnas iki šiol susiduria su įvairiais su tuo susijusiais mitais bei baimėmis.
       2022-01-25 16:20:45

Žiema Vytarui Radzevičiui – daržovių laikas: kodėl jų reikėtų valgyti daugiau?

Žiemą jaučiame ne tik saulės, bet ir vitaminų stygių, todėl mitybos specialistai šaltuoju metų laikotarpiu rekomenduoja valgyti daugiau daržovių bei vaisių, kurie ne tik papildo vitaminų atsargas, bet ir stiprina imunitetą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.