Naujienos

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

2020-11-24 09:15:27

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.

Už šį pasiekimą V. Getautis šiemet ne tik nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje, bet jo išradimą priėmė ir bene žymiausias pasaulyje mokslinis žurnalas „Science“.

Kauno technologijos universiteto profesorius (KTU) – ne vieno patentuoto išradimo autorius, kurių licencijas yra įsigijusios įvairiose pasaulio šalyse veikiančios įmonės. Jis įsitikinęs, kad vykdant tokius mokslinius tyrimus ypatingai svarbi kartu dirbanti komanda ir kiekvieno grupės nario turima patirtis.

„Per trumpą laiką neįmanoma išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą“, – teigia V. Getautis.

Anot profesoriaus, darniai dirbantys komandos nariai gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Be to, svarbu, kad kiekvienas į laboratoriją ateitų su užsidegimu ir noru siekti reikšmingų rezultatų – tuomet atlikti darbai leidžia didžiuotis pasiekimais.

– Kaip susidomėjote chemija? Nuo ko prasidėjo jūsų veiklos šioje srityje?

– Mokykloje vienodai gerai sekėsi visi dalykai, bet man labiau patiko tikslieji mokslai. Kai reikėjo rinktis aukštąją mokyklą, neturėjau abejonių, kad tai bus Kauno politechnikos institutas (dabar – Kauno technologijos universitetas). Pasirinkti Cheminės technologijos fakultetą paragino ten tuo metu studijavęs žemietis, su kuriuo Skaudvilės (Tauragės raj.) vidurinėje mokykloje kartu grojome orkestre. Tačiau giliau domėtis chemija paskatino pažintis su labai stipria asmenybe – šviesios atminties profesoriumi Stasiu Kutkevičiumi. Į jo vadovaujamą mokslinę grupę pirmame kurse mane atvedė profesoriaus dukra, su kuria mokėmės vienoje grupėje. Jis labai daug laiko skyrė „žaliam“ chemikui ir taip pamažu įtraukė į paslapčių kupiną mokslo pasaulį. Nuo to viskas ir prasidėjo.

– Kas telpa į žodį „chemija“? Kas jus joje žavi?

– Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų rezultate sukurtos medžiagos. Tai viena iš mokslo sričių, kur atradimai seka vienas kitą praktiškai kiekvieną dieną. Būtent ta įvairovė, netikėtumai, galimybė gan greitai sukurti naują produktą, o kartais – visai net ne tą, kurio tikėjaisi – ir žavi.

– Kodėl pasirinkote būtent mokslininko kelią?

– Kadangi jau studijuodamas didžiąją laisvalaikio dalį praleidau mokslinėje laboratorijoje, baigus studijas nebuvo sunku apsispręsti dėl ateities – įstojau į aspirantūrą (dabartinės doktorantūros atitikmuo), kurią, vadovaujant prof. S. Kutkevičiui, sėkmingai baigiau. Šis laikotarpis buvo labai dinamiškas, pilnas iššūkių: per trejus metus reikėjo atlikti visus suplanuotus eksperimentus, parašyti disertaciją bei ją apginti. Tačiau tai dar labiau sustiprino mano pasirinkimą bei norą toliau eiti šiuo keliu.

– Esate ne vieno patentuoto išradimo autorius. Kaip gimsta idėjos naujų išradimų kūrimui? Kas šiame procese svarbiausia?

– Naujų išradimų idėjos gimsta gan įvairiai. Chemijoje kartais tai būna suplanuoto eksperimento netikėtas posūkis, kai gauni visai ne tą, ką tikėjaisi. Pavykus išsiaiškinti kas įvyko, pasirodo, kad tai dar niekur neaprašyta, nepaskelbta, o turi praktikinį pritaikymą.

Tačiau dažniausiai idėjos kyla vykdant tikslinius projektus. Pavyzdžiui, kontrakto su Pietų Korėjos kompanija „Samsung Electronics“ metu buvo iškelta užduotis – konkretus tarptautinių patentų skaičius. Teko studijuoti daug mokslinės literatūros, kad suvoktum, kas jau padaryta konkrečioje srityje.

Idėjos kyla diskutuojant su savo kolegomis mokslinės grupės seminaruose, konferencijose. Su savo doktorantais juokauju, kad iš kiekvienos konferencijos turi grįžti su nauja idėja. Ji nebūtinai taps išradimu, bet tikrai paskatins judėti link jo. Man labai gerai mintys susidėlioja bėgiojant, tad kartais išradimo idėja kyla ir stadione.

– Kiek vykdant mokslinius tyrimus jums svarbi komanda? Ko reikia, kad komandos veiklos būtų efektyvios, o atlikti darbai leistų didžiuotis pasiekimais?

– Vykdant mokslinius tyrimus yra labai svarbu darni komanda. Idealu, jeigu visi grupės nariai būna praėję panašų kelią į mano – t. y. jau nuo pirmų studijų metų pradeda tyrimus mokslinėje laboratorijoje. To reikia, nes šioje srityje neįmanoma per trumpą laikotarpį išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą. Iš pradžių net cheminius indus teisingai išplauti be vyresnio kolegos pagalbos nebus lengva.

Tuo tarpu susidirbę kolegos gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Komandos vadovas turi gerai pažinti kiekvieną savo grupės narį, paskirti užduotis taip, kad jos atitiktų kiekvieno kvalifikaciją. Tačiau svarbiausia jaunąjį tyrėją sudominti, kad darbas netaptų rutina. Reikia siekti, kad kiekvienas į laboratoriją eitų su noru. Tada komandos veiklos bus efektyvios, o atlikti darbai leis džiaugtis rezultatais.

– Kartu su komanda jau ne vienerius metus dirbate, kad saulės energija taptų pigesnė ir efektyvesnė. Bendradarbiaudami su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais šiemet pasiekėte rekordą – jūsų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Kuo šis pasiekimas reikšmingas?

– Visų pirma, tai aukščiausias tandeminio silicio bei perovskito saulės elemento efektyvumo rodiklis pasaulyje. Šis saulės elementas konstruojamas derinant jau gerai rinkoje žinomą bei naujos kartos saulės elementų gavimo technologijas. Jame dvi komponentės papildo viena kitą. Silicio elementas puikiai absorbuoja infraraudonąją elektromagnetinę spinduliuotę, tuo tarpu perovskitinis – regimąją. Galų gale gaunamas suminis efektyvumas, kuris yra didesnis už atskiros komponentės efektyvumą.

Mūsų pasiūlyti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos. Paskaičiavome, kad su 1 g šio puslaidininkiu galima padengti 1000 m2 paviršiaus plotą. Dar labai svarbu, kad kuriant silicio-perovskito tandeminius saulės elementus išnaudojami jau esantys silicio saulės elementų gamybiniai pajėgumai, todėl verslui nereikės didelių papildomų investicijų.

– Pirmąją šio išradimo licenciją įsigijo Japonijos bendrovė „Tokyo Chemical Industry Co. Ltd.“. Ar yra dar susidomėjusių jūsų išradimu?

– Mūsų sukurtus organinius puslaidininkius, įsigiję patento licenciją, pirmieji komercializavo japonai. Tačiau šių junginių paklausa jau pirmaisiais metais buvo tokia didelė, kad jais susidomėjo ir švedų kompanija „Dyenamo AB“. Kurį laiką vyko derybos, kurioms sėkmingai vadovavo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Šiomis dienomis mus pasiekė žinia, kad „Dyenamo“ nupirko mūsų patento licenciją.

– Kokia linkme toliau vykdote mokslinius tyrimus, susijusius su saulės elementais? Kokius tikslus sau keliate?

– Iki šiol didesnį dėmesį skyrėme p-tipo organiniams puslaidininkiams. Būtent su tokio tipo savitvarkėmis molekulėmis buvo pasiekti minėti rezultatai. Saulės elemente tarp elektrodų yra eilė sluoksnių, atliekančių skirtingas funkcijas. Tad be p-tipo puslaidininkių reikalingi ir n-tipo, transportuojantys elektronus. Todėl mūsų tikslas sukurti ir n-tipo savitvarkius organinius puslaidininkius, kurie leistų atsisakyti tradicinių sluoksnių gavimo technologijų ir kartu su jau atrastais p-tipo puslaidininkiais būtų panaudoti dar efektyvesnių saulės elementų konstravimui.

– Esate minėjęs, kad perovskitiniai tandeminiai elementai – saulės energijos ateitis. Kodėl? Koks apskritai saulės energijos potencialas?

– Saulės energijos potencialas didžiulis. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių Saulė pasižymi didžiausia energija. Per valandą Žemės paviršių pasiekianti energija prilygsta metiniam žmonijos poreikiui. Tačiau būtent Saulės energija dar mažiausiai išnaudojama šiems poreikiams, lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Tiesa, šioje srityje sparčiausiai vystomos technologijos. Tai puikiai jaučiama ir Lietuvoje, taip pat ir mūsų universitete. Užtenka paminėti neseniai ant KTU Elektros ir elektronikos fakulteto stogo 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijų parko atsiradimą. Čia sumontuoti jau seniai komercializuoti silicio saulės elementai, kurių efektyvumo ribos jau kaip ir pasiektos (18-20 proc.). Tuo tarpu tandeminiai elementai, kurie į rinką turėtų patekti kitų metų vasarą, savo efektyvumu turėtų ženkliai juos lenkti (jų efektyvumas turėtų būti apie 28 proc.).

– Būtent už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą, panaudojant savitvarkes organines molekules, šiais metais esate nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje. Ar jums svarbus toks įvertinimas?

– Aišku, malonu. Pats patekimas tarp trijų nominantų jau yra mūsų visos komandos tyrimų rezultatų pripažinimas. Kartu tai parodo, kad KTU vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai. Be to, tai puiki „žaliosios“ energijos reklama.

– Koks asmeniškai jūsų pasiekimas chemijos srityje jums atrodo didžiausias?

– Asmeniškai pats brangiausias man yra pirmasis išradimas, kurio nuosavybės teises kartu su Lozanos federaliniu politechnikos universitetu turi KTU. Tai pirmasis mūsų mokslinėje grupėje sėkmingai komercializuotas prieš penkerius metus sukurtas puslaidininkis kodiniu pavadinimu V-886. Iki tol daugelio mūsų išradimų savininkais buvo gerai žinomos užsienio kompanijos, tokios kaip „Samsung Electronics“ (P. Korėja), „Imation“ (JAV), BASF SE (Vokietija), „Trinamix“ (Vokietija), kur tyrimai buvo atliekami šių kompanijų užsakymu. O pats reikšmingiausias mūsų grupės pasiekimas – tai pastarasis, kuris nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje.

– KTU mokslininkų straipsnį, tarp kurio autorių – jūs, Artiom Magomedov, Tadas Malinauskas ir Ernestas Kasparavičius, priėmė pasaulyje gerai žinomas mokslo žurnalas „Science“. Koks straipsnis jame bus publikuotas? Kuo reikšmingas toks pasiekimas?

– Jau gavome patvirtinimą, kad straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminės saulės elemento efektyvumo rekordas, priimtas į žurnalą „Science“. Išsiuntėme redakcijai paskutinius pataisymus (angl. proofs), o tai reiškia, kad straipsnio priėmimo procedūra sėkmingai baigta. Žinome ir preliminarią žurnalo „Science“ numerio, kuriame bus publikuotas straipsnis, pasirodymo datą – tai gruodžio 4 d. Mums šis įvykis gal net reikšmingesnis už išradimo pripažinimą patentu ar licencijos pardavimą, nes kiekvieno mokslininko svajonė ir siekiamybė paskelbti savo mokslinių tyrimo rezultatus šiame prestižiniame žurnale.

Fotografo paslaugos Jūsų šventei
Ši naujiena peržiūrėta 3858 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Mokslas: kitos panašios naujienos
       2023-06-29 15:07:39

Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?

Technologijų pažanga sudarė galimybę stebėti žmogaus smegenis tokiais būdais, kurie anksčiau buvo neprieinami. Biometrinių algoritmų ir dirbtinio intelekto sprendimų kūrėja „Neurotechnology“ jau prieš porą metų pristatė sprendimą „BrainAccess“, kuris skirtas smegenų ir kompiuterio sąsajos taikymams.
       2022-02-11 13:26:45

Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?

Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena suteikia progą skatinti moterų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.
       2021-11-15 14:41:02

Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?

„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.
       2021-10-21 11:55:19

Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.
       2020-10-21 08:58:11

Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis

Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.
       2020-10-19 16:04:25

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
       2020-03-05 10:13:09

Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą

Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai?
Daugiau naujų naujienų
       2023-12-08 19:21:36

Ką apie dizainų ir idėjų apsaugą turėtų žinoti smulkiojo verslo atstovai

Neretai mugėse matome rankų darbo gaminius, kurie tarsi primena žinomų gaminių dizainus: panašios formos odos gaminiai, panašūs rūbų modeliai ar detalės. Natūraliai kyla klausimas, ar juos kuriant nepasinaudota kažkieno kito intelektine nuosavybe?
       2023-12-08 17:47:11

Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę

Sukčiaus gyvenimas liūdnas – jame nėra nei švenčių, nei laisvadienių. Netgi atvirkščiai – kol ruošiamės Kalėdoms, piktavaliai kibte kimba į darbus, bandydami pavogti ir mūsų šventinę nuotaiką, ir pinigus.
       2023-12-08 17:37:30

Nesigėdyti prostatos vėžio

„Didžioji dalis profilaktinių patikrų prasideda nuo kokio nors neskausmingo testo. Profilaktinės patikros dėl prostatos vėžio atveju tai yra paprastas kraujo paėmimas iš venos“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus gydytojas urologas (onkologas) doc. dr. Aušvydas Patašius.
       2023-12-08 17:26:47

D. Nausėdienė Suvalkų lietuvių mokyklos atidaryme: Lietuva ten, kur yra lietuvių

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Lenkijoje dalyvavo Suvalkų lietuvių pagrindinės mokyklos atidarymo ceremonijoje.
       2023-12-08 08:55:48

Išmani kalėdinė dovana vaikui: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

Prasidėjus šventinių dovanų pirkimo maratonui dalis tėvų svarsto galimybę Kalėdų proga padovanoti savo vaikams išmanųjį įrenginį. Akivaizdu, kad išmanusis telefonas vaikams gali suteikti ne tik nuolatinį ryšį su tėvais, bet ir papildomų mokymosi galimybių, daugiau laisvės pramogoms.
       2023-12-07 20:04:07

Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?

Prekyba naudotais automobiliais nėra hobis ar laisvalaikio praleidimo būdas, todėl kiekvienas pardavėjas pirmiausia tikisi ir siekia iš to uždirbti.
       2023-12-07 19:36:48

Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas

Vilniuje bus įrengtas pirmasis butas Baltijos šalyse, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas. Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ Vilniuje įrengs pirmąjį butą Baltijos šalyse, kurio interjeras sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI).
       2023-12-07 15:06:42

Atsisveikinimas su darbuotoju: neieškokite pigesnių būdų

Dinamiškoje darbo rinkoje išvengti darbuotojų atleidimų sudėtinga. Neretai atsisveikinimas su darbuotoju perauga į darbo ginčą, o šis vėliau nukeliauja ir į teismą.
       2023-12-06 16:41:12

Skaitmenizuota logistika: kuria ateities krovinių pervežimo standartus

Ne vieną dešimtmetį logistikos sektoriuje veikiančios bendrovės ieško tinkamų būdų optimizuoti veiklos procesus tam, kad galėtų išspręsti pagrindines efektyvumo, saugumo ir bendros veiklos tvarumo problemas.
       2023-12-06 08:19:40

„iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai

Ar kada nors pastebėjote, kad vienos į jūsų „iPhone“ ateinančios žinutės yra mėlynos spalvos, o kitos – žalios? Taip yra todėl, kad mėlynai žymimos iš kitų „iPhone“ ateinančios „iMessage“ žinutės, o žalia spalva pažymėtos iš „Android“ įrenginių ateinančios įprastos SMS ar MMS žinutės, kurios neturi papildomų funkcionalumų.
       2023-12-05 20:08:13

Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų

Žiemai įgaunant pagreitį ir temperatūrai nukritus žemiau nulio, pastatams šildyti reikia didesnio šilumos kiekio, o tai reiškia ir didesnes šildymo sąskaitas. Vis tik nereikėtų nuleisti rankų – dar galite atlikti keletą nesudėtingų, tačiau efektyviai taupyti šilumą padedančių veiksmų.
       2023-12-05 14:51:51

Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?

Nors nekilnojamo turto (NT) rinka atrodo aprimusi, dauguma šalies gyventojų mano, kad butai brangs –atskleidė NT plėtros bendrovės „Omberg group“ užsakymu atliktas tyrimas. Ar tokios gyventojų prognozės NT rinkai sparčiai kintančioje ekonominėje aplinkoje gali išsipildyti?
       2023-12-05 14:36:07

Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus

Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą.
       2023-12-05 14:27:28

Ko nepamiršti vykstant slidinėti – 4 svarbiausi patarimai keliaujantiems

Netrukus startuosiantis slidinėjimo sezonas primena, kad jau visai greitai šalies oro uostus užplūs lagaminais su slidėmis ir kita šio žiemos sporto įranga nešini keliautojai.
       2023-12-04 18:00:28

VU ekspertai iš palydovinių duomenų atskleidė atakų Gazoje mastą

Palydovinėms technologijoms radikaliai keičiant karinių veiksmų ir konfliktų regionų stebėseną, atvirųjų duomenų amžiuje anksčiau ribota informacija šiuo metu yra nesunkiai pasiekiama, o beveik realiu laiku prieinami aukštos ir vidutinės raiškos palydoviniai vaizdai naudojami ne tik žvalgybos tikslais, bet ir kovojant su plačiai paplitusia dezinformacija.
       2023-12-04 17:49:20

5G ryšio plėtra viršijo lūkesčius: abonentai jau skaičiuojami milijardais

Pasaulinės 5G plėtros šiemet nesugebėjo sulėtinti nei ekonominiai iššūkiai, nei geopolitiniai neramumai. Neseniai paskelbto „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenimis, 2023 m. penktos kartos tinklas visoje planetoje pasipildė daugiau, nei 600 milijonų, naujų abonentų bei viršijo net optimistiškiausias analitikų prognozes.
       2023-12-04 09:48:27

Baltijos šalių BVP ateinančiais metais vėl turėtų augti

Ateities tendencijų rodikliai atskleidžia kontrastingas Baltijos regiono ekonomikos prognozes. Lietuvoje ekonominis aktyvumas pradėjo didėti daugiausia dėl stiprėjančio optimizmo gamybos sektoriuje.
       2023-12-01 19:10:00

Lietuviai rudenį keliavo kitaip: prioritetas egzotinėms kryptims

Rudenį lietuviai keliavo mažiau, nei vasarą, o labiausiai aktyvumu išsiskyrė spalio 30 d. – lapkričio 5 d. laikotarpis, kai šalyje vyko moksleivių atostogos.
       2023-12-01 16:05:21

Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?

Mūsų pasaulis yra ankstyvojoje technologinės revoliucijos stadijoje. Prognozuojama, kad dirbtinis intelektas (DI), kurį įgalina tokie didžiuliai generatyvinės kalbos modeliai kaip „ChatGPT“, pakeis beveik visas visuomenės gyvenimo sritis.
       2023-12-01 09:12:13

Varnikuose atidaryta išskirtinė mineralinio vandens biuvetė

Lapkričio 30 dieną Varnikų kaime, netoli pažintinio tako, atidaryta mineralinio vandens biuvetė su Trakų Dievo Motinos koplytėle. Jos statybos projektui buvo pritarta š. m. rugpjūčio 23 dieną vykusio Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu.
       2023-12-01 08:47:19

Darbo ir laisvalaikio balanso nebuvimas – žala darbuotojo sveikatai, ekonomikai

Jei darbas kelia dažną nuovargį, o atliekant kasdienes užduotis nuolat kankina abejonės, gali būti, kad jus kankina perdegimas. Brangiai jis kainuoja ne tik emociškai, bet ir finansiškai.
       2023-11-30 20:41:39

Kodėl JAV ekonomika neauga taip greitai kaip anksčiau?

Remiantis naujausiais rodikliais, panašu, kad euro zonos verslo nuotaikos stabilizavosi, o vangumas JAV būsto rinkoje ir kiti veiksniai slopina JAV ekonomikos augimą.
       2023-11-30 20:35:01

5 esminės taisyklės, kaip skalbti drabužius ir užtikrinti skalbyklės efektyvumą

Skalbimas – tai namų ruošos darbas, kurį atliekame kiekvieną savaitę. Tačiau atliekant šią, iš esmės paprastą užduotį, rekomenduojama laikytis tam tikrų taisyklių.
       2023-11-30 12:06:31

Ar pasauliui pavyks iki 2030-ųjų galutinai įveikti ŽIV ir AIDS epidemiją?

Kada tapsime karta be AIDS? Šį klausimą, gruodžio 1-ąją minėdami Pasaulinę AIDS dieną, užduoda tiek ŽIV infekuotieji, tiek šioje srityje dirbantys specialistai. Deja, pasak jų, Lietuvai iki šio tikslo dar reikia gerokai pasitempti.
       2023-11-30 11:58:40

Ką verta žinoti, siekiant karjeros naujoje komandoje?

Pradėti karjerą po studijų baigimo arba pereiti į naują komandą gali būti nedrąsu, ypač kai jautiesi visiškai „žalias“. Tačiau už viso to slypi daugybė galimybių augti ir tobulėti.
       2023-11-28 16:42:27

Sužavėkite aplinkinius: šventinio stalo dekoro ir serviravimo tendencijos

Iki Kalėdų liko mažiau nei mėnuo, todėl neišvengiamai pradedame galvoti apie dovanas artimiesiems, Kalėdų eglutės puošybą, jaukias dekoracijas.
       2023-11-28 16:40:14

Slidinėjimo profesionalas pataria, kaip pasiruošti žiemos atostogoms kalnuose

Per pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas žiemos sportu Lietuvoje smarkiai išaugo. Šią tendenciją patvirtina ir kelionių organizatoriai.
       2023-11-28 16:37:04

Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?

Per pastaruosius kelis dešimtmečius telekomunikacijų pasaulyje įvyko net keletas revoliucinių pokyčių, o vieni svarbiausių yra susiję su balso technologijomis.
       2023-11-27 16:48:06

SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?

Nors polifoninėmis melodijomis pypsintis senutėlis „Nokia“ ir iš titano nukaldintas „iPhone 15 Pro“ skiriasi kaip diena ir naktis, jie abu neapsieina be tos paties elemento – SIM kortelės.
       2023-11-27 16:29:12

Troškinys – sotu ir pigu: 5 klaidos, kurių nedaryti jį ruošiant

Troškinys – vienas skaniausių patiekalų šaltomis dienomis. Turint patikimą receptą ar žinant kelias taisykles, jį galima paruošti iš visai nebrangių ir paprastų ingredientų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.