Naujienos

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

2020-11-24 09:15:27

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.

Už šį pasiekimą V. Getautis šiemet ne tik nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje, bet jo išradimą priėmė ir bene žymiausias pasaulyje mokslinis žurnalas „Science“.

Kauno technologijos universiteto profesorius (KTU) – ne vieno patentuoto išradimo autorius, kurių licencijas yra įsigijusios įvairiose pasaulio šalyse veikiančios įmonės. Jis įsitikinęs, kad vykdant tokius mokslinius tyrimus ypatingai svarbi kartu dirbanti komanda ir kiekvieno grupės nario turima patirtis.

„Per trumpą laiką neįmanoma išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą“, – teigia V. Getautis.

Anot profesoriaus, darniai dirbantys komandos nariai gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Be to, svarbu, kad kiekvienas į laboratoriją ateitų su užsidegimu ir noru siekti reikšmingų rezultatų – tuomet atlikti darbai leidžia didžiuotis pasiekimais.

– Kaip susidomėjote chemija? Nuo ko prasidėjo jūsų veiklos šioje srityje?

– Mokykloje vienodai gerai sekėsi visi dalykai, bet man labiau patiko tikslieji mokslai. Kai reikėjo rinktis aukštąją mokyklą, neturėjau abejonių, kad tai bus Kauno politechnikos institutas (dabar – Kauno technologijos universitetas). Pasirinkti Cheminės technologijos fakultetą paragino ten tuo metu studijavęs žemietis, su kuriuo Skaudvilės (Tauragės raj.) vidurinėje mokykloje kartu grojome orkestre. Tačiau giliau domėtis chemija paskatino pažintis su labai stipria asmenybe – šviesios atminties profesoriumi Stasiu Kutkevičiumi. Į jo vadovaujamą mokslinę grupę pirmame kurse mane atvedė profesoriaus dukra, su kuria mokėmės vienoje grupėje. Jis labai daug laiko skyrė „žaliam“ chemikui ir taip pamažu įtraukė į paslapčių kupiną mokslo pasaulį. Nuo to viskas ir prasidėjo.

– Kas telpa į žodį „chemija“? Kas jus joje žavi?

– Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų rezultate sukurtos medžiagos. Tai viena iš mokslo sričių, kur atradimai seka vienas kitą praktiškai kiekvieną dieną. Būtent ta įvairovė, netikėtumai, galimybė gan greitai sukurti naują produktą, o kartais – visai net ne tą, kurio tikėjaisi – ir žavi.

– Kodėl pasirinkote būtent mokslininko kelią?

– Kadangi jau studijuodamas didžiąją laisvalaikio dalį praleidau mokslinėje laboratorijoje, baigus studijas nebuvo sunku apsispręsti dėl ateities – įstojau į aspirantūrą (dabartinės doktorantūros atitikmuo), kurią, vadovaujant prof. S. Kutkevičiui, sėkmingai baigiau. Šis laikotarpis buvo labai dinamiškas, pilnas iššūkių: per trejus metus reikėjo atlikti visus suplanuotus eksperimentus, parašyti disertaciją bei ją apginti. Tačiau tai dar labiau sustiprino mano pasirinkimą bei norą toliau eiti šiuo keliu.

– Esate ne vieno patentuoto išradimo autorius. Kaip gimsta idėjos naujų išradimų kūrimui? Kas šiame procese svarbiausia?

– Naujų išradimų idėjos gimsta gan įvairiai. Chemijoje kartais tai būna suplanuoto eksperimento netikėtas posūkis, kai gauni visai ne tą, ką tikėjaisi. Pavykus išsiaiškinti kas įvyko, pasirodo, kad tai dar niekur neaprašyta, nepaskelbta, o turi praktikinį pritaikymą.

Tačiau dažniausiai idėjos kyla vykdant tikslinius projektus. Pavyzdžiui, kontrakto su Pietų Korėjos kompanija „Samsung Electronics“ metu buvo iškelta užduotis – konkretus tarptautinių patentų skaičius. Teko studijuoti daug mokslinės literatūros, kad suvoktum, kas jau padaryta konkrečioje srityje.

Idėjos kyla diskutuojant su savo kolegomis mokslinės grupės seminaruose, konferencijose. Su savo doktorantais juokauju, kad iš kiekvienos konferencijos turi grįžti su nauja idėja. Ji nebūtinai taps išradimu, bet tikrai paskatins judėti link jo. Man labai gerai mintys susidėlioja bėgiojant, tad kartais išradimo idėja kyla ir stadione.

– Kiek vykdant mokslinius tyrimus jums svarbi komanda? Ko reikia, kad komandos veiklos būtų efektyvios, o atlikti darbai leistų didžiuotis pasiekimais?

– Vykdant mokslinius tyrimus yra labai svarbu darni komanda. Idealu, jeigu visi grupės nariai būna praėję panašų kelią į mano – t. y. jau nuo pirmų studijų metų pradeda tyrimus mokslinėje laboratorijoje. To reikia, nes šioje srityje neįmanoma per trumpą laikotarpį išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą. Iš pradžių net cheminius indus teisingai išplauti be vyresnio kolegos pagalbos nebus lengva.

Tuo tarpu susidirbę kolegos gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Komandos vadovas turi gerai pažinti kiekvieną savo grupės narį, paskirti užduotis taip, kad jos atitiktų kiekvieno kvalifikaciją. Tačiau svarbiausia jaunąjį tyrėją sudominti, kad darbas netaptų rutina. Reikia siekti, kad kiekvienas į laboratoriją eitų su noru. Tada komandos veiklos bus efektyvios, o atlikti darbai leis džiaugtis rezultatais.

– Kartu su komanda jau ne vienerius metus dirbate, kad saulės energija taptų pigesnė ir efektyvesnė. Bendradarbiaudami su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais šiemet pasiekėte rekordą – jūsų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Kuo šis pasiekimas reikšmingas?

– Visų pirma, tai aukščiausias tandeminio silicio bei perovskito saulės elemento efektyvumo rodiklis pasaulyje. Šis saulės elementas konstruojamas derinant jau gerai rinkoje žinomą bei naujos kartos saulės elementų gavimo technologijas. Jame dvi komponentės papildo viena kitą. Silicio elementas puikiai absorbuoja infraraudonąją elektromagnetinę spinduliuotę, tuo tarpu perovskitinis – regimąją. Galų gale gaunamas suminis efektyvumas, kuris yra didesnis už atskiros komponentės efektyvumą.

Mūsų pasiūlyti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos. Paskaičiavome, kad su 1 g šio puslaidininkiu galima padengti 1000 m2 paviršiaus plotą. Dar labai svarbu, kad kuriant silicio-perovskito tandeminius saulės elementus išnaudojami jau esantys silicio saulės elementų gamybiniai pajėgumai, todėl verslui nereikės didelių papildomų investicijų.

– Pirmąją šio išradimo licenciją įsigijo Japonijos bendrovė „Tokyo Chemical Industry Co. Ltd.“. Ar yra dar susidomėjusių jūsų išradimu?

– Mūsų sukurtus organinius puslaidininkius, įsigiję patento licenciją, pirmieji komercializavo japonai. Tačiau šių junginių paklausa jau pirmaisiais metais buvo tokia didelė, kad jais susidomėjo ir švedų kompanija „Dyenamo AB“. Kurį laiką vyko derybos, kurioms sėkmingai vadovavo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Šiomis dienomis mus pasiekė žinia, kad „Dyenamo“ nupirko mūsų patento licenciją.

– Kokia linkme toliau vykdote mokslinius tyrimus, susijusius su saulės elementais? Kokius tikslus sau keliate?

– Iki šiol didesnį dėmesį skyrėme p-tipo organiniams puslaidininkiams. Būtent su tokio tipo savitvarkėmis molekulėmis buvo pasiekti minėti rezultatai. Saulės elemente tarp elektrodų yra eilė sluoksnių, atliekančių skirtingas funkcijas. Tad be p-tipo puslaidininkių reikalingi ir n-tipo, transportuojantys elektronus. Todėl mūsų tikslas sukurti ir n-tipo savitvarkius organinius puslaidininkius, kurie leistų atsisakyti tradicinių sluoksnių gavimo technologijų ir kartu su jau atrastais p-tipo puslaidininkiais būtų panaudoti dar efektyvesnių saulės elementų konstravimui.

– Esate minėjęs, kad perovskitiniai tandeminiai elementai – saulės energijos ateitis. Kodėl? Koks apskritai saulės energijos potencialas?

– Saulės energijos potencialas didžiulis. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių Saulė pasižymi didžiausia energija. Per valandą Žemės paviršių pasiekianti energija prilygsta metiniam žmonijos poreikiui. Tačiau būtent Saulės energija dar mažiausiai išnaudojama šiems poreikiams, lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Tiesa, šioje srityje sparčiausiai vystomos technologijos. Tai puikiai jaučiama ir Lietuvoje, taip pat ir mūsų universitete. Užtenka paminėti neseniai ant KTU Elektros ir elektronikos fakulteto stogo 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijų parko atsiradimą. Čia sumontuoti jau seniai komercializuoti silicio saulės elementai, kurių efektyvumo ribos jau kaip ir pasiektos (18-20 proc.). Tuo tarpu tandeminiai elementai, kurie į rinką turėtų patekti kitų metų vasarą, savo efektyvumu turėtų ženkliai juos lenkti (jų efektyvumas turėtų būti apie 28 proc.).

– Būtent už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą, panaudojant savitvarkes organines molekules, šiais metais esate nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje. Ar jums svarbus toks įvertinimas?

– Aišku, malonu. Pats patekimas tarp trijų nominantų jau yra mūsų visos komandos tyrimų rezultatų pripažinimas. Kartu tai parodo, kad KTU vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai. Be to, tai puiki „žaliosios“ energijos reklama.

– Koks asmeniškai jūsų pasiekimas chemijos srityje jums atrodo didžiausias?

– Asmeniškai pats brangiausias man yra pirmasis išradimas, kurio nuosavybės teises kartu su Lozanos federaliniu politechnikos universitetu turi KTU. Tai pirmasis mūsų mokslinėje grupėje sėkmingai komercializuotas prieš penkerius metus sukurtas puslaidininkis kodiniu pavadinimu V-886. Iki tol daugelio mūsų išradimų savininkais buvo gerai žinomos užsienio kompanijos, tokios kaip „Samsung Electronics“ (P. Korėja), „Imation“ (JAV), BASF SE (Vokietija), „Trinamix“ (Vokietija), kur tyrimai buvo atliekami šių kompanijų užsakymu. O pats reikšmingiausias mūsų grupės pasiekimas – tai pastarasis, kuris nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje.

– KTU mokslininkų straipsnį, tarp kurio autorių – jūs, Artiom Magomedov, Tadas Malinauskas ir Ernestas Kasparavičius, priėmė pasaulyje gerai žinomas mokslo žurnalas „Science“. Koks straipsnis jame bus publikuotas? Kuo reikšmingas toks pasiekimas?

– Jau gavome patvirtinimą, kad straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminės saulės elemento efektyvumo rekordas, priimtas į žurnalą „Science“. Išsiuntėme redakcijai paskutinius pataisymus (angl. proofs), o tai reiškia, kad straipsnio priėmimo procedūra sėkmingai baigta. Žinome ir preliminarią žurnalo „Science“ numerio, kuriame bus publikuotas straipsnis, pasirodymo datą – tai gruodžio 4 d. Mums šis įvykis gal net reikšmingesnis už išradimo pripažinimą patentu ar licencijos pardavimą, nes kiekvieno mokslininko svajonė ir siekiamybė paskelbti savo mokslinių tyrimo rezultatus šiame prestižiniame žurnale.

TV antenų montavimas ir remontas
Ši naujiena peržiūrėta 4776 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Mokslas: kitos panašios naujienos
       2024-09-28 10:17:14

Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?

„Stebėkite save ir savo artimą – pradėjus išgėrinėti, siekiant numalšinti fizinius ar psichinius simptomus, formuojasi alkoholio priklausomybė“, – įspėja neuropsichologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Ramunė Dirvanskienė.
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
Daugiau naujų naujienų
       2025-06-24 19:16:19

Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai

Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
       2025-06-20 09:52:52

Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra

Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.
       2025-06-13 13:41:27

Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis

Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.
       2025-06-07 10:08:51

Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.
       2025-06-06 10:36:55

Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?

Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.
       2025-06-04 16:28:14

Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio

Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.
       2025-05-30 13:32:42

Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?

Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?
       2025-05-23 12:31:31

Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti

Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.
       2025-05-21 19:32:34

Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?

Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.
       2025-05-21 19:26:07

3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas

Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.
       2025-05-17 12:34:20

Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu

Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.
       2025-05-17 12:26:49

Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys

„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.
       2025-05-10 16:24:20

Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.
       2025-05-09 11:04:58

Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.
       2025-05-07 18:39:16

Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras

Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.
       2025-04-30 15:18:43

Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?

Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?
       2025-04-25 18:45:47

Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?

Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.
       2025-04-25 18:38:09

Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti

Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.
       2025-04-25 18:33:42

Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės

Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.
       2025-04-23 12:13:43

Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?

Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.
       2025-04-18 15:02:51

Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?

Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.
       2025-04-18 14:55:19

Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?

Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.
       2025-04-18 14:44:54

Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?

Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?
       2025-04-18 14:32:28

Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?

Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.
       2025-04-18 14:26:04

Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele

Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.
       2025-04-18 14:21:38

Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis

Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?
       2025-04-16 11:26:03

Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti

Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.
       2025-04-16 11:23:16

Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?

Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.
       2025-04-12 10:10:31

Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?

Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.
       2025-04-09 15:51:33

Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką

Vagystės iš parduotuvių – ne pavieniai nusikaltimai, o įsitvirtinęs, organizuotas ir paplitęs reiškinys. Pavogtos prekės atsiduria šešėlinėje rinkoje – dėl to nuostolių patiria ne tik verslas, bet ir valstybė: mažėja biudžeto pajamos, o teisėsaugos pareigūnai priversti skirti daug laiko pasikartojantiems iškvietimams ir protokolų pildymui.
    Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.