- RRT argumentai „už“ ir „prieš“ išankstinio mokėjimo kortelių registraciją.
- Šviesolaidis ir 5G ryšys: konkurentai ar kaip kirvis su kotu?
- F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas.
- Elektroniniam parašui reikės naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės.
- Daržininkystė pradedantiesiems: kaip užsiauginti derlių patiems?
- Nemiga dar ne nuosprendis: ką apie jūsų miegą gali pasakyti išmanieji įrenginiai.
- Erkių sezonas jau prasidėjo – kaip tinkamai apsaugoti savo keturkojus?
- Ekspertai: ką butų gyventojams reikia žinoti apie nutolusias saulės elektrines.
- Kaip teisingai laistyti orchidėjas namuose jums gali pasakyti programėlės.
- Tyrimas atskleidė – 1 iš 4 naudotų automobilių į Lietuvą įvežamas iš Vokietijos.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- Vilniuje pradėtas retransliuoti nemokamas kanalas rusų kalba TV3 plius.
- UAB „Definė LT“ skirta 5000 eurų bauda.
- „Doždj“ transliavimo licencija Latvijoje panaikinta dėl grėsmės saugumui.
- LRT pristato naują strategiją: keliami ambicingi tikslai, svarbiausia išlieka.
- Norite, kad televizoriaus garsas primintų kino ar koncerto salę?
- Laikinai uždraustas rusiškų ir baltarusiškų TV programų retransliavimas.
- Pritarta siūlymui uždrausti rusiškų ir baltarusiškų TV programų retransliavimą.
- Rusų kalba retransliuojamų TV programų žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė.
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- Fizikos mokslų daktaras pataria į kokius interneto rodiklius atkreipti dėmesį.
- Į rinką žengia naujieji socialiniai tinklai: kuo jie ypatingi.
- Socialiniai tinklai – jaunimo kelrodis ar klystkelis?
- Tarptautinė saugesnio interneto diena: 3 privatumo nustatymai saugiam naršymui.
- „Starlink“ palydovinis internetas jau Lietuvoje.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Išjungti ar palikti? Kaip elgtis su kompiuteriu pasibaigus darbo dienai.
- Nedvejodami atidarote visus failus? Ekspertas pataria, ką būtina patikrinti.
- IT saugumas dar ne prioritetas: susirūpinti paskatina tik kitų klaidos.
- Spaudžiate „Priimti“ net nesudvejoję? Ar galime aklai pasitikėti slapukais.
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Didelės šalies perspektyvos: lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius.
- Technologijų prognozės: metavisata, klimato kaitos stabdymas ir DI pažabojimas.
- Virtualios šiukšlės: kas tai yra ir kaip jas išsikuopti?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Lietuvos lazerių įmonėms – dėmesys JAV.
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- „SpaceX“ į orbitą pakėlė dar du lietuvių „NanoAvionics“ sukurtus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas pakeis švietimo sistemą?
- Į kosmosą pakilo antras lietuvių „NanoAvionics“ JAV bendrovei sukurtas palydovas.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- „Samsung“ pristatė 2022 metų televizorių liniją: naujas asortimento narys.
- Išmani namų apsauga: ramybę užtikrins vienas įrenginys.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Vieno nepakaks: kiek ir kokių peilių reikėtų turėti virtuvėje?
- Gedimai ir kitos problemos: kaip tinkamai pasirūpinti savo buitine technika.
- Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
- TOP 3 išmanios skalbyklės funkcijos: kas taupo išteklius ir laiką?
- Ekspertai aiškina, kodėl mikrobangų krosnelės turi būti kiekvienuose namuose.
- Virtuvės prietaisai, apsaugantys nuo produktų švaistymo.
- Keliautojų tyrimas: kelionės pasirinkimą lemia tinkama atostogų data ir trukmė.
- Atraskite mažai tyrinėtą ir unikalią Kalabriją – įsimylėsite iš pirmo žvilgsnio.
- Ką reikėtų žinoti prieš keliaujant į kalnus: reikalavimai ir dažniausi pavojai.
- Kodėl visus metus laukė atostogų arba kaip Vaiva atsidūrė Marsa Alame.
- Šventės užsienyje: moterys svajoja apie gimtadienį, vyrai – apie Naujuosius.
- Prieš vykstant į kalnus: profesionalai įvardijo, kaip tinkamai pasiruošti.
- Egzotinių kelionių sezonas prasideda: ką svarbu žinoti renkantis tolimą kryptį?
- JAE fenomenas – bekraštė dykuma virto viena turtingiausių pasaulio šalių.
- Madeiroje gidu dirbantis Audrius atskleidė, kodėl sala patiks.
- Keliautojai dairosi rudens atostogų krypčių: tinkamiausios visų tipų poilsiui.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Komfortiškos darbo erdvės įrengimas namuose: nuo ko pradėti?
- Naujakurių pasirinkimai keičiasi: ankščiau - minusas, dabar - privalumas.
- Nuo gegužės 1-osios – statybos užbaigimo pokyčiai.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Naujų būstų pardavimai Vilniuje mažėjo, kainos – augo.
- PST pastatytai didelio efektyvumo Kauno kogeneracinei jėgainei - aukso medalis.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
- Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
Daugiau patarimų
- Vieną dieną tu atsibusi ir daugiau nebebus laiko padaryti tam, ko visada norėjai. Daryk tai dabar!
- Televizija ir internetas yra puikūs išradimai. Jie neleidžia kvailiams taip dažnai išeiti iš namų.
- Gerbk tuos, kurie bandė atlikti didžius darbus, net jeigu jiems tai nepavyko.
- Pranašesnio žmogaus trejopas kelias: būdamas doras jis laisvas nuo nerimo; būdamas išmintingas jis laisvas nuo nežinojimo; būdamas drąsus jis laisvas nuo baimės.
- Pinigus kaupiančio žmogaus gyvenimas nėra laisvas, ir aišku, kad turtas nėra mūsų siekiamas gėris – juk jis yra tik priemonė kam nors kitam.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Frequencies of the National Television LRT in Lithuania.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione
2020-11-24 09:15:27KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.
Už šį pasiekimą V. Getautis šiemet ne tik nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje, bet jo išradimą priėmė ir bene žymiausias pasaulyje mokslinis žurnalas „Science“.
Kauno technologijos universiteto profesorius (KTU) – ne vieno patentuoto išradimo autorius, kurių licencijas yra įsigijusios įvairiose pasaulio šalyse veikiančios įmonės. Jis įsitikinęs, kad vykdant tokius mokslinius tyrimus ypatingai svarbi kartu dirbanti komanda ir kiekvieno grupės nario turima patirtis.
„Per trumpą laiką neįmanoma išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą“, – teigia V. Getautis.
Anot profesoriaus, darniai dirbantys komandos nariai gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Be to, svarbu, kad kiekvienas į laboratoriją ateitų su užsidegimu ir noru siekti reikšmingų rezultatų – tuomet atlikti darbai leidžia didžiuotis pasiekimais.
– Kaip susidomėjote chemija? Nuo ko prasidėjo jūsų veiklos šioje srityje?
– Mokykloje vienodai gerai sekėsi visi dalykai, bet man labiau patiko tikslieji mokslai. Kai reikėjo rinktis aukštąją mokyklą, neturėjau abejonių, kad tai bus Kauno politechnikos institutas (dabar – Kauno technologijos universitetas). Pasirinkti Cheminės technologijos fakultetą paragino ten tuo metu studijavęs žemietis, su kuriuo Skaudvilės (Tauragės raj.) vidurinėje mokykloje kartu grojome orkestre. Tačiau giliau domėtis chemija paskatino pažintis su labai stipria asmenybe – šviesios atminties profesoriumi Stasiu Kutkevičiumi. Į jo vadovaujamą mokslinę grupę pirmame kurse mane atvedė profesoriaus dukra, su kuria mokėmės vienoje grupėje. Jis labai daug laiko skyrė „žaliam“ chemikui ir taip pamažu įtraukė į paslapčių kupiną mokslo pasaulį. Nuo to viskas ir prasidėjo.
– Kas telpa į žodį „chemija“? Kas jus joje žavi?
– Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų rezultate sukurtos medžiagos. Tai viena iš mokslo sričių, kur atradimai seka vienas kitą praktiškai kiekvieną dieną. Būtent ta įvairovė, netikėtumai, galimybė gan greitai sukurti naują produktą, o kartais – visai net ne tą, kurio tikėjaisi – ir žavi.
– Kodėl pasirinkote būtent mokslininko kelią?
– Kadangi jau studijuodamas didžiąją laisvalaikio dalį praleidau mokslinėje laboratorijoje, baigus studijas nebuvo sunku apsispręsti dėl ateities – įstojau į aspirantūrą (dabartinės doktorantūros atitikmuo), kurią, vadovaujant prof. S. Kutkevičiui, sėkmingai baigiau. Šis laikotarpis buvo labai dinamiškas, pilnas iššūkių: per trejus metus reikėjo atlikti visus suplanuotus eksperimentus, parašyti disertaciją bei ją apginti. Tačiau tai dar labiau sustiprino mano pasirinkimą bei norą toliau eiti šiuo keliu.
– Esate ne vieno patentuoto išradimo autorius. Kaip gimsta idėjos naujų išradimų kūrimui? Kas šiame procese svarbiausia?
– Naujų išradimų idėjos gimsta gan įvairiai. Chemijoje kartais tai būna suplanuoto eksperimento netikėtas posūkis, kai gauni visai ne tą, ką tikėjaisi. Pavykus išsiaiškinti kas įvyko, pasirodo, kad tai dar niekur neaprašyta, nepaskelbta, o turi praktikinį pritaikymą.
Tačiau dažniausiai idėjos kyla vykdant tikslinius projektus. Pavyzdžiui, kontrakto su Pietų Korėjos kompanija „Samsung Electronics“ metu buvo iškelta užduotis – konkretus tarptautinių patentų skaičius. Teko studijuoti daug mokslinės literatūros, kad suvoktum, kas jau padaryta konkrečioje srityje.
Idėjos kyla diskutuojant su savo kolegomis mokslinės grupės seminaruose, konferencijose. Su savo doktorantais juokauju, kad iš kiekvienos konferencijos turi grįžti su nauja idėja. Ji nebūtinai taps išradimu, bet tikrai paskatins judėti link jo. Man labai gerai mintys susidėlioja bėgiojant, tad kartais išradimo idėja kyla ir stadione.
– Kiek vykdant mokslinius tyrimus jums svarbi komanda? Ko reikia, kad komandos veiklos būtų efektyvios, o atlikti darbai leistų didžiuotis pasiekimais?
– Vykdant mokslinius tyrimus yra labai svarbu darni komanda. Idealu, jeigu visi grupės nariai būna praėję panašų kelią į mano – t. y. jau nuo pirmų studijų metų pradeda tyrimus mokslinėje laboratorijoje. To reikia, nes šioje srityje neįmanoma per trumpą laikotarpį išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą. Iš pradžių net cheminius indus teisingai išplauti be vyresnio kolegos pagalbos nebus lengva.
Tuo tarpu susidirbę kolegos gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Komandos vadovas turi gerai pažinti kiekvieną savo grupės narį, paskirti užduotis taip, kad jos atitiktų kiekvieno kvalifikaciją. Tačiau svarbiausia jaunąjį tyrėją sudominti, kad darbas netaptų rutina. Reikia siekti, kad kiekvienas į laboratoriją eitų su noru. Tada komandos veiklos bus efektyvios, o atlikti darbai leis džiaugtis rezultatais.
– Kartu su komanda jau ne vienerius metus dirbate, kad saulės energija taptų pigesnė ir efektyvesnė. Bendradarbiaudami su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais šiemet pasiekėte rekordą – jūsų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Kuo šis pasiekimas reikšmingas?
– Visų pirma, tai aukščiausias tandeminio silicio bei perovskito saulės elemento efektyvumo rodiklis pasaulyje. Šis saulės elementas konstruojamas derinant jau gerai rinkoje žinomą bei naujos kartos saulės elementų gavimo technologijas. Jame dvi komponentės papildo viena kitą. Silicio elementas puikiai absorbuoja infraraudonąją elektromagnetinę spinduliuotę, tuo tarpu perovskitinis – regimąją. Galų gale gaunamas suminis efektyvumas, kuris yra didesnis už atskiros komponentės efektyvumą.
Mūsų pasiūlyti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos. Paskaičiavome, kad su 1 g šio puslaidininkiu galima padengti 1000 m2 paviršiaus plotą. Dar labai svarbu, kad kuriant silicio-perovskito tandeminius saulės elementus išnaudojami jau esantys silicio saulės elementų gamybiniai pajėgumai, todėl verslui nereikės didelių papildomų investicijų.
– Pirmąją šio išradimo licenciją įsigijo Japonijos bendrovė „Tokyo Chemical Industry Co. Ltd.“. Ar yra dar susidomėjusių jūsų išradimu?
– Mūsų sukurtus organinius puslaidininkius, įsigiję patento licenciją, pirmieji komercializavo japonai. Tačiau šių junginių paklausa jau pirmaisiais metais buvo tokia didelė, kad jais susidomėjo ir švedų kompanija „Dyenamo AB“. Kurį laiką vyko derybos, kurioms sėkmingai vadovavo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Šiomis dienomis mus pasiekė žinia, kad „Dyenamo“ nupirko mūsų patento licenciją.
– Kokia linkme toliau vykdote mokslinius tyrimus, susijusius su saulės elementais? Kokius tikslus sau keliate?
– Iki šiol didesnį dėmesį skyrėme p-tipo organiniams puslaidininkiams. Būtent su tokio tipo savitvarkėmis molekulėmis buvo pasiekti minėti rezultatai. Saulės elemente tarp elektrodų yra eilė sluoksnių, atliekančių skirtingas funkcijas. Tad be p-tipo puslaidininkių reikalingi ir n-tipo, transportuojantys elektronus. Todėl mūsų tikslas sukurti ir n-tipo savitvarkius organinius puslaidininkius, kurie leistų atsisakyti tradicinių sluoksnių gavimo technologijų ir kartu su jau atrastais p-tipo puslaidininkiais būtų panaudoti dar efektyvesnių saulės elementų konstravimui.
– Esate minėjęs, kad perovskitiniai tandeminiai elementai – saulės energijos ateitis. Kodėl? Koks apskritai saulės energijos potencialas?
– Saulės energijos potencialas didžiulis. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių Saulė pasižymi didžiausia energija. Per valandą Žemės paviršių pasiekianti energija prilygsta metiniam žmonijos poreikiui. Tačiau būtent Saulės energija dar mažiausiai išnaudojama šiems poreikiams, lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Tiesa, šioje srityje sparčiausiai vystomos technologijos. Tai puikiai jaučiama ir Lietuvoje, taip pat ir mūsų universitete. Užtenka paminėti neseniai ant KTU Elektros ir elektronikos fakulteto stogo 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijų parko atsiradimą. Čia sumontuoti jau seniai komercializuoti silicio saulės elementai, kurių efektyvumo ribos jau kaip ir pasiektos (18-20 proc.). Tuo tarpu tandeminiai elementai, kurie į rinką turėtų patekti kitų metų vasarą, savo efektyvumu turėtų ženkliai juos lenkti (jų efektyvumas turėtų būti apie 28 proc.).
– Būtent už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą, panaudojant savitvarkes organines molekules, šiais metais esate nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje. Ar jums svarbus toks įvertinimas?
– Aišku, malonu. Pats patekimas tarp trijų nominantų jau yra mūsų visos komandos tyrimų rezultatų pripažinimas. Kartu tai parodo, kad KTU vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai. Be to, tai puiki „žaliosios“ energijos reklama.
– Koks asmeniškai jūsų pasiekimas chemijos srityje jums atrodo didžiausias?
– Asmeniškai pats brangiausias man yra pirmasis išradimas, kurio nuosavybės teises kartu su Lozanos federaliniu politechnikos universitetu turi KTU. Tai pirmasis mūsų mokslinėje grupėje sėkmingai komercializuotas prieš penkerius metus sukurtas puslaidininkis kodiniu pavadinimu V-886. Iki tol daugelio mūsų išradimų savininkais buvo gerai žinomos užsienio kompanijos, tokios kaip „Samsung Electronics“ (P. Korėja), „Imation“ (JAV), BASF SE (Vokietija), „Trinamix“ (Vokietija), kur tyrimai buvo atliekami šių kompanijų užsakymu. O pats reikšmingiausias mūsų grupės pasiekimas – tai pastarasis, kuris nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje.
– KTU mokslininkų straipsnį, tarp kurio autorių – jūs, Artiom Magomedov, Tadas Malinauskas ir Ernestas Kasparavičius, priėmė pasaulyje gerai žinomas mokslo žurnalas „Science“. Koks straipsnis jame bus publikuotas? Kuo reikšmingas toks pasiekimas?
– Jau gavome patvirtinimą, kad straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminės saulės elemento efektyvumo rekordas, priimtas į žurnalą „Science“. Išsiuntėme redakcijai paskutinius pataisymus (angl. proofs), o tai reiškia, kad straipsnio priėmimo procedūra sėkmingai baigta. Žinome ir preliminarią žurnalo „Science“ numerio, kuriame bus publikuotas straipsnis, pasirodymo datą – tai gruodžio 4 d. Mums šis įvykis gal net reikšmingesnis už išradimo pripažinimą patentu ar licencijos pardavimą, nes kiekvieno mokslininko svajonė ir siekiamybė paskelbti savo mokslinių tyrimo rezultatus šiame prestižiniame žurnale.

Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena suteikia progą skatinti moterų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą
Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis
Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug
Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai
Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą
Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai?RRT argumentai „už“ ir „prieš“ išankstinio mokėjimo kortelių registraciją
Seime ruošiamasi svarstyti įstatymo pataisą, numatančią, kad Lietuvoje nebeliktų „anoniminių“ SIM kortelių. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) išnagrinėjo tokį sprendimą ir pateikė savo įžvalgas dėl galimų pasekmių.Šviesolaidis ir 5G ryšys: konkurentai ar kaip kirvis su kotu?
Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje skaičiuoja jau trečią dešimtmetį, o komercinis 5G įjungtas tik pernai, tačiau naujos kartos mobilusis ryšys techninėmis savybėmis meta iššūkį stiklo skaiduloms.F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas
„Egzistuoja toks juokas – diagnozės neturi tas, kuris nebuvo pas psichiatrą. Neva, jei neturi diagnozės, jau ir sveikas“, – sako klinikinis psichologas Antanas Mockus. Anot jo, klaidinga manyti, jog visuomenėje yra arba tik sveiki, arba nesveiki.Elektroniniam parašui reikės naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės
Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ADIC) praneša, kad kvalifikuotam elektroniniam parašui sukurti bus reikalingos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės.Daržininkystė pradedantiesiems: kaip užsiauginti derlių patiems?
Šviežio derliaus gėrybės ne vieną įkvepia įsirengti savo nuosavą daržą. O ir įsibėgėjantis pavasaris praneša apie artėjančius sodininkystės darbus. Be to, savų produktų auginimas gali tapti ne tik mėgstama laisvalaikio veikla, bet ir dovanoti sveikesnių – ekologiškų daržovių.Nemiga dar ne nuosprendis: ką apie jūsų miegą gali pasakyti išmanieji įrenginiai
Apie tai, kaip ramiai ir kiek ilgai miegate, nebūtinai turite spręsti patys – apie savo poilsio kokybę galite sužinoti ir iš išmanaus laikrodžio arba specialių įrenginių. Šie įrenginiai kiekvieną naktį analizuoja jūsų miego įpročius.Erkių sezonas jau prasidėjo – kaip tinkamai apsaugoti savo keturkojus?
Atėjus pavasariui skubame mėgautis bundančia gamta. Deja, ilgėjant pasivaikščiojimams su augintiniais, ne vienam jo šeimininkui galvos skausmu tampa gamtoje tūnantys parazitai ir jų platinamos ligos.Ekspertai: ką butų gyventojams reikia žinoti apie nutolusias saulės elektrines
Brangstant elektrai, vis daugiau žmonių svarsto apie nuosavos saulės elektrinės įsirengimą. Ir nors ilgą laiką manyta, kad investuoti į saulės energiją gali tik namų savininkai, tačiau ši galimybė prieinama ir daugiabučių gyventojams.Kaip teisingai laistyti orchidėjas namuose jums gali pasakyti programėlės
Galite nebesukti galvos dėl to, kokiu būdu laistyti orchidėjas, tinkamai prižiūrėti kaktusus ar tręšti daržovių ūkį savo sode – visa galite sužinoti ir iš išmaniųjų aplikacijų.Tyrimas atskleidė – 1 iš 4 naudotų automobilių į Lietuvą įvežamas iš Vokietijos
Daugybė automobilių pradeda savo gyvenimą vienoje šalyje, kol galiausiai kažkuriuo metu atsiduria kitoje. Tai ypač tinka kalbant apie Vakarų Europos transporto priemones, kurios sudaro didelę dalį naudotų automobilių rinkos Rytų Europoje.Laimės dienos proga: pataria, kaip išlikti laimingam technologijų pasaulyje
Internetas ir socialiniai tinklai labai greitai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Dabar ieškodami ramybės skubame slėpti mobiliuosius ir bėgti nuo socialinių tinklų, tačiau, psichologo teigimu, toks nusiteikimas tik apriboja mūsų laimę.„Bolt“ paspirtukų sezonas: nauji miestai ir mažiau tolerancijos nusižengimams
Į Lietuvos miestų gatves šią savaitę sugrįžta žalieji el. paspirtukai – susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ pradeda penktąjį sezoną mūsų šalyje.Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?
Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu intensyviu saulės gamybos sezonu patariama nepersistengti valant, plaunant ar kitaip bandant nušveisti saulės modulius.Kur dingsta jūsų internetas: kurios aplikacijos „suvalgo“ daugiausiai duomenų?
Jeigu nusprendėte atsisiųsti kelių valandų trukmės filmą naudodami mobiliuosius duomenis, jums prireiks apie 6 GB. Maždaug tiek pat duomenų sunaudotumėte naršydami internete visą savaitę arba kiekvieną dieną kalbėdami vaizdo skambučiais.Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?
Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualioje erdvėje. Apie šį, kibernetinį, karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės.RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido padidinti devynių skaitmeninės antžeminės televizijos stočių siųstuvų galias. Toks sprendimas susijęs su geresne televizijos transliavimo kokybe.Gaminantiems vartotojams: kompensavimo tvarka už elektrinių sukauptą perteklių
Pernai daugiau nei 10 tūkst. „Ignitis“ klientų, įsigijusių elektrines saulės parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems poreikiams. Už sukauptą energijos perteklių, gyventojai gali gauti kompensaciją.Elektros rinkoje – kova dėl vartotojų: vis daugiau gyventojų keičia tiekėją
Antrą mėnesį mažinamos elektros kainos nepriklausomų elektros tiekėjų klientų skaičius kreipia skirtingomis kryptimis – vieni sulaukia daugiau naujų klientų, kiti skaičiuoja praradimus.„Bolt“ reikalaus iš užsieniečių vairuotojų bazinių anglų kalbos žinių
Susisiekimo paslaugų platforma „Bolt” kovo mėnesį pradeda iniciatyvą, skirtą sustiprinti pavežėjimo paslaugas teikiančių asmenų bendravimo įgūdžius. Užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą registracijai pateikiantys vairuotojai nuo šiol privalo turėti ir bazinių anglų kalbos žinių sertifikatą.„iPhone“ ir „iPad“ netrukus atsiras nauja saugumo funkcija: kaip ji apsaugos?
„Apple“ skelbia apie visiškai naują saugumo funkciją (angl. „Advanced Data Protection“), kuri jau netrukus atsiras jūsų išmaniajame „iPhone“ ir „iPad“. Ši funkcija papildomai apsaugos telefono duomenis taip, kad jų niekaip negalės pasiekti įsilaužėlis ar netgi valstybinės institucijos darbuotojas.Naujas vietos savivaldos modelis – kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?
Nuo balandžio 1 dienos įsigalios nauja redakcija išdėstytas Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują vietos savivaldos modelį. Vidaus reikalų ministerija pateikia informaciją, kuri aktuali naujai išrinktiems savivaldybių merams ir savivaldybių taryboms.Biodegalai: mitai ir realybė
Geltonuojantys rapsų laukai – vieniems puikus fonas pavasarinei nuotraukai, kitiems –būsimas pašaras gyvuliams, aliejus ir degalai, treti tuose laukuose bando įžvelgti grėsmę tvarumui ir darniai plėtrai, nes iš šių augalų gaminami ir biodegalai.V. Bernatonis apie gamtinių dujų ateitį: kada jų visiškai atsisakysime?
Europos gamtinių dujų kaina TTF biržoje vasario viduryje siekė 49 eurus už MWh – ši kaina yra žemiausia per pastaruosius 1,5 metų. Tai rodo, kad Europai kol kas pavyko išvengti taip bijotos energetinės krizės, – skelbia Tarptautinė tyrimų bendrovė ICIS.Kovo 11-ąją šviesų ir muzikos šou sostinę sveikins Vilniaus televizijos bokštas
Vilniaus miesto savivaldybė ir Telecentras kviečia: švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, šeštadienį, kovo 11 dienos vakare, 19.30 val. ir 20.30 val., vilniečiai ir sostinės svečiai išvysElektromobilio krovimas namų sąlygomis: patogumas ar padidinta įtampa?
Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga kasmet, o prie jų populiarumo prisideda valstybės siūlomos subsidijos ir besiplečianti infrastruktūra. Įkrovimo stotelės statomos ne tik viešosiose vietose, bet ir privačių ar daugiabučių namų garažuose.„iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę
Nuo pat savo pasirodymo telefonų rinkoje „iPhone“ buvo pramintas aukščiausios klasės išmaniuoju. Tačiau ir šiam telefonui, kaip ir bet kuriam kitam įrenginiui, reikalinga priežiūra.Įgyvendinant ES sankcijas blokuojami IP adresai, kuriais pasiekiama Rusijos TV
2023 m. kovo 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti IP (angl. Internet Protocol) adresus,Atostogų siaubas – kišenvagiai: 5 patarimai, kurie padės apsisaugoti
„Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, net 23 proc. lietuvių ilgąsias metų atostogas praleidžia užsienio šalyse. Juk domėjimasis skirtingomis kultūromis yra neatsiejama modernaus žmogaus kasdienybės dalis.Ar tikrai sutaupysiu įsigijęs naują buitinę techniką?
Jei ketinate įsigyti naują prietaisą, tikriausiai svarstote, ar tikrai verta tai daryti. Juk nauji prietaisai gali būti brangūs... Vienintelė pigesnė išeitis – remontas, kuris dažnai būna ekonomiškesnis, tačiau neskamba taip patraukliai. Juk nauja technika turėtų būti: taupesnė, funkcionalesnė, praktiškesnė, efektyvesnė.Trenerės patarimai: kas svarbu, sportuojant namuose?
Aktyvi veikla, o ypač reguliarus fizinis krūvis, gerina sveikatą ir fizinę būklę. Norint užsiimti sportu, nebūtina eiti į specialius klubus, tai galima padaryti ir namie, tereikia turėti tinkamą sporto inventorių ir žinoti kelias pagrindines taisykles.- Danguje – dronai: kada jų skrydžiai tampa pažeidimu.
- Moters diena IT rinkoje: kaip pažaboti diskriminaciją?
- Susipažinkite su moterimis, užkariavusiomis technologijų pasaulį: 8 žaidėjos.
- 5 patarimai, padėsiantys paspartinti būsto paskolos išdavimo procesą.
- Nuo meilės iki neapykantos: automobilius niokoja ir iš keršto, ir iš pavydo.
- Ką reikia žinoti apie daiginimą: kaip pasirinkti sėklas ir išauginti daigus.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- „Sodra“: moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis per metus padidėjo.
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Euronews ruošiasi atleisti beveik 200 darbuotojų.
- „Mantinga“ technologas: kai kuriems bandelių receptams gali prireikti ir 10 metų.
- Lengvesnis automobilio statymas ir geresnis šiltnamio derlius.
- Šiltnamio enciklopedija: patarimai, kaip tinkamai pasiruošti šiltajam sezonui.
- Savaitgalį gaminsite žuvį? Patarimai, kaip išsirinkti tikrai šviežią.
- Keliautojų tyrimas: kelionės pasirinkimą lemia tinkama atostogų data ir trukmė.
- Išmaniųjų įrenginių naujovės: dirbtinis intelektas padės taupyti.
- Dirbtinio intelekto lenktynės: kodėl Europa atsilieka?
- Ar greitai mūsų pinigus valdys dirbtinis intelektas?
- Pieno gamintojams reikia pagalbos čia ir dabar.
- Sutrumpinta darbo diena auginantiems vaikus iki 3 metų ir kiti pakeitimai.
- Vaikų nuotraukų kėlimas į internetą: pavojingiau, nei manote.
- Iš kokios pensijos gyvens tie, kurie dar neinvestuoja?
- Masinės avarijos: kada pildyti deklaraciją, o kada laukti policijos?
- 5G ir DI ima dirbti kartu: ar pagaliau galėsime iš anksto žinoti kur suklupsime.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- Kaip apsaugoti vaikus internete – atsakymą tėvams siūlo išmanus sprendimas.
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- Automobilių kainos koreguoja planus: saugumas ir tvarumas ne prioritetas.
- Kaip apsaugoti automobilio stiklą nuo sudužimo ir ką daryti, jei nepavyko.
- Šiuolaikiniai duomenų centrai: kaip jie kuriami ir vystymo tendencijos.
- Dar šiemet veiklą pradės du nauji valstybės duomenų centrai.
- Į ką atkreipti dėmesį lyginant skirtingų bankų būsto paskolų pasiūlymus.
- 4 lengvi būdai stresui mažinti: padės išvengti daugybės sveikatos problemų.
- Virtuvė, kurioje viskas „po ranka“: 10 įrankių, kuriuos būtina turėti namuose.
- Atraskite mažai tyrinėtą ir unikalią Kalabriją – įsimylėsite iš pirmo žvilgsnio.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- Nuosava saulės elektrinė – kada įsirengti, kad ji neštų didžiausią naudą?
- Nuotolinis darbas turi daug pranašumų, bet ar ilgainiui nepakenks?
- Kuo dirbtinis intelektas gali būti naudingas investuotojui?
- Didžiųjų socialinių tinklų algoritmai: kas lemia tai, ką matote savo paskyrose?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138
- 1878-02-19Tomas Edisonas gauna gramofono (fonografo) patentą.
- 1933-07-14Vokietijoje uždraudžiamos visos ne nacistinės partijos.
- 1794-03-14Eli Whitney patentuoja medvilnės valymo mašiną. Tai revoliucija medvilnės pramonėje JAV pietų valstijose.
- 2005-02-15YouTube starto diena.
Daugiau istorijos
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- Ilgai laukti pokyčiai priartėjo: telefono numeriuose vietoje 8 rašysime 0.
- Naujas etapas: mobiliojo ryšio paslaugų teikėją keiskite ir nuotoliniu būdu.
- Kaip 2022-ieji sudrebino telekomunikacijų rinką ir ko laukti kitąmet?
- Išlikite saugūs tamsiuoju paros metu: kaip gali padėti išmanusis telefonas?
- Ką pasauliui atnešė kiekviena mobiliojo ryšio karta ir ko tikėtis iš 6G?
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- Prisikaupė nenaudojamų programėlių? Kodėl verta jas kuo greičiau ištrinti.
- Fizikos mokslų daktaras aiškina, kas yra 5G dažnių blokai ir kuo jie skiriasi?
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Ekspertai: ką butų gyventojams reikia žinoti apie nutolusias saulės elektrines.
- Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?
- Gaminantiems vartotojams: kompensavimo tvarka už elektrinių sukauptą perteklių.
- Elektros rinkoje – kova dėl vartotojų: vis daugiau gyventojų keičia tiekėją.
- Nuosava saulės elektrinė – kada įsirengti, kad ji neštų didžiausią naudą?
- 2022 metais vėjo elektrinės pagamino trečdaliu daugiau energijos.
- Lietuva pajėgi gaminti dar daugiau pigios saulės energijos, tačiau to nedaro.
- 5 praktiniai patarimai norintiems sutaupyti – ar namuose neeikvojama energija.
- Tyrimas: pusė šalies gyventojų sumažino elektros energijos suvartojimą.
- ENERGOBALT ruošiasi pradėti hibridinių inverterių gamybą.
- Masinės avarijos: kada pildyti deklaraciją, o kada laukti policijos?
- Automobilių kainos koreguoja planus: saugumas ir tvarumas ne prioritetas.
- Dėmesio – įsigalioja nauji techninės apžiūros reikalavimai.
- Novatorius pataria: kaip išsirinkti tinkamą automobilį?
- Keliauti gali būti sunkiau: „Ryanair“ trečdaliu mažina skrydžius.
- 5 dalykai, žinotini prieš įsigyjant elektromobilių įkrovimo stotelę.
- Elektromobilių parkas plečiasi: kokie modeliai labiausiai domina lietuvius?
- Tyrimas: kas septintas naudotas elektromobilis gali turėti suklastotą ridą.
- Atšalus orams, lenda visos automobilių bėdos: akumuliatoriai kenčia labiausiai.
- SM ir „LTG Link“ pasirašė sutartį dėl keleivių vežimo geležinkeliais.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Nuotolinis mokslas paskatino vadovėlių skaitmenizaciją – kaip su ugdymo kokybe?
- F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas.
- Apie ŽIV moteris sužinojo tik pastojusi: liga vis dar gąsdina lietuvius.
- Susitrenkėte galvą? kada pakaks šalto kompreso, o kada skubėti pas specialistus.
- Sportuojančių ir pradedančių klaidos – kaip jos atsiliepia sveikatai?
- Sniego kasimas: kaip nepasitempti nugaros ir išvengti kitų traumų?
- 7 patarimai, kaip sustiprinti akių sveikatą.
- Staigūs svorio pokyčiai gali atsiliepti sveikatai: atskleidė, kaip to išvengti.
- Gydytoja kardiologė: šaltis ir kvėpavimo takų infekcijos – pavojingi širdžiai.
- Ką svarbu žinoti vartojant paracetamolį?
- Kaip šaltuoju metų laiku neprarasti geros nuotaikos?
- Ką reikia žinoti apie daiginimą: kaip pasirinkti sėklas ir išauginti daigus.
- Savaitgalį gaminsite žuvį? Patarimai, kaip išsirinkti tikrai šviežią.
- Valentino dienos pusryčiai, nukelsiantys į meilės miestą: 3 nesudėtingi receptai.
- Ministras K. Navickas: numatytos priemonės ir pagalba pieno ūkiams.
- Daržovių blyneliai – puikus būdas sunaudoti likučius ir pagaminti vakarienę.
- Gardi vakarienė šeimai iki 5 eurų: nustebinkite apkepėle su kopūstais.
- Minint tarptautinę kruasanų dieną – keli lengvi receptai.
- Šviežios sultys pigiau: receptai ir patarimai, kaip jas spausti namuose.
- Naujiena, kurią jau gali išbandyti lietuviai: ašarų nesukeliantys svogūnai.
- 3 receptai pyragų dienos proga: išleisite vos iki 5 eurų.
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Ežere narai rado raudoną „golfą“, kibirus dažų ir veikiantį telefoną.
- Neoficialus saugos darbuotojo etatas Šiaulių oro uoste: budi sakalas.
- Vytautas komentavo: Dar šiemet veiklą pradės du nauji valstybės duomenų centrai. O kodėl nenumatyta turėti vieną duomenų centrą kur nors už atlanto? Negi duomenų saugojimo patikimumas niekam neįdomus?
- T komentavo: Dar šiemet veiklą pradės du nauji valstybės duomenų centrai. Ar juokaujama? Atsarginis centras atstumu 20 km.? Duomenų centrai turi būti tokiu atstumu, kad praradus vieną dėl konkrečių priežasčių (kad ir karo atveju) kitas perimtų funkcijas. Ir dar - patikimas ir nepriklausomas/skirtingas maitinimas.
- Antanas komentavo: Dar šiemet veiklą pradės du nauji valstybės duomenų centrai. Valstybės problema - kompetencijos IT srityje trūkumas. Prikurta krūva prastai veikiančių sistemų, negalinčių atlaikyti didesnės apkrovos. Tarpusavyje jos nesuderinamos arba niekas ir nebandė derinti. Serveriai kažkiek paspręs energetiniu
- Matas komentavo: Ministras K. Navickas: numatytos priemonės ir pagalba pieno ūkiams. O kur mūsų valdžia? Renkam, stengiamės, o kaip nedirba, taip nedirba...
- Prancūziškas bučinys Rusijoje buvo vadinamas totoriškuoju, o patys prancūzai jį vadino anglišku bučiniu.
- Labiausiai paplitęs elementas Visatoje – vandenilis. Iš jo sudaryti 90 % visos Visatos atomų. Antroji vieta atitenka heliui.
- Baltųjų lokių uoslė tokia jautri, kad jie užuodžia dvėselieną esančią daugiau kaip už 30 km.
- Populiariausi pasaulyje vaisiai – pomidorai. Po jų seka bananai, obuoliai, apelsinai ir arbūzai.
- Nė vienas iš keturių „Beatles“ atlikėjų nemokėjo muzikos notacijos – jie niekada neužsirašydavo savo muzikos lape.
- Laiškas iš stovyklos: „Mielieji tėveliai, gyvenu gerai. Vakar pas mus stovykloje vyko bokso varžybos. Dantų šepetėlį, pastą ir kitus nereikalingus daiktus siunčiu namo“.
- Dėdė gavo sūnėno laišką ir rašo jam atsakymą:
- Štai tau 10 eurų kurių prašei. Ir išmok taisyklingai rašyti. 10 rašoma ne su dviem nuliais. - Mama duoda Jonukui sidabrinį šaukštelį:
- Su juo gersi arbatą. Sidabras naikina mikrobus.
- Tai aš negyvus mikrobus turėsiu gerti su arbata?
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras