Naujienos

Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

2020-11-24 09:15:27

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija.

Už šį pasiekimą V. Getautis šiemet ne tik nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje, bet jo išradimą priėmė ir bene žymiausias pasaulyje mokslinis žurnalas „Science“.

Kauno technologijos universiteto profesorius (KTU) – ne vieno patentuoto išradimo autorius, kurių licencijas yra įsigijusios įvairiose pasaulio šalyse veikiančios įmonės. Jis įsitikinęs, kad vykdant tokius mokslinius tyrimus ypatingai svarbi kartu dirbanti komanda ir kiekvieno grupės nario turima patirtis.

„Per trumpą laiką neįmanoma išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą“, – teigia V. Getautis.

Anot profesoriaus, darniai dirbantys komandos nariai gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Be to, svarbu, kad kiekvienas į laboratoriją ateitų su užsidegimu ir noru siekti reikšmingų rezultatų – tuomet atlikti darbai leidžia didžiuotis pasiekimais.

– Kaip susidomėjote chemija? Nuo ko prasidėjo jūsų veiklos šioje srityje?

– Mokykloje vienodai gerai sekėsi visi dalykai, bet man labiau patiko tikslieji mokslai. Kai reikėjo rinktis aukštąją mokyklą, neturėjau abejonių, kad tai bus Kauno politechnikos institutas (dabar – Kauno technologijos universitetas). Pasirinkti Cheminės technologijos fakultetą paragino ten tuo metu studijavęs žemietis, su kuriuo Skaudvilės (Tauragės raj.) vidurinėje mokykloje kartu grojome orkestre. Tačiau giliau domėtis chemija paskatino pažintis su labai stipria asmenybe – šviesios atminties profesoriumi Stasiu Kutkevičiumi. Į jo vadovaujamą mokslinę grupę pirmame kurse mane atvedė profesoriaus dukra, su kuria mokėmės vienoje grupėje. Jis labai daug laiko skyrė „žaliam“ chemikui ir taip pamažu įtraukė į paslapčių kupiną mokslo pasaulį. Nuo to viskas ir prasidėjo.

– Kas telpa į žodį „chemija“? Kas jus joje žavi?

– Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų rezultate sukurtos medžiagos. Tai viena iš mokslo sričių, kur atradimai seka vienas kitą praktiškai kiekvieną dieną. Būtent ta įvairovė, netikėtumai, galimybė gan greitai sukurti naują produktą, o kartais – visai net ne tą, kurio tikėjaisi – ir žavi.

– Kodėl pasirinkote būtent mokslininko kelią?

– Kadangi jau studijuodamas didžiąją laisvalaikio dalį praleidau mokslinėje laboratorijoje, baigus studijas nebuvo sunku apsispręsti dėl ateities – įstojau į aspirantūrą (dabartinės doktorantūros atitikmuo), kurią, vadovaujant prof. S. Kutkevičiui, sėkmingai baigiau. Šis laikotarpis buvo labai dinamiškas, pilnas iššūkių: per trejus metus reikėjo atlikti visus suplanuotus eksperimentus, parašyti disertaciją bei ją apginti. Tačiau tai dar labiau sustiprino mano pasirinkimą bei norą toliau eiti šiuo keliu.

– Esate ne vieno patentuoto išradimo autorius. Kaip gimsta idėjos naujų išradimų kūrimui? Kas šiame procese svarbiausia?

– Naujų išradimų idėjos gimsta gan įvairiai. Chemijoje kartais tai būna suplanuoto eksperimento netikėtas posūkis, kai gauni visai ne tą, ką tikėjaisi. Pavykus išsiaiškinti kas įvyko, pasirodo, kad tai dar niekur neaprašyta, nepaskelbta, o turi praktikinį pritaikymą.

Tačiau dažniausiai idėjos kyla vykdant tikslinius projektus. Pavyzdžiui, kontrakto su Pietų Korėjos kompanija „Samsung Electronics“ metu buvo iškelta užduotis – konkretus tarptautinių patentų skaičius. Teko studijuoti daug mokslinės literatūros, kad suvoktum, kas jau padaryta konkrečioje srityje.

Idėjos kyla diskutuojant su savo kolegomis mokslinės grupės seminaruose, konferencijose. Su savo doktorantais juokauju, kad iš kiekvienos konferencijos turi grįžti su nauja idėja. Ji nebūtinai taps išradimu, bet tikrai paskatins judėti link jo. Man labai gerai mintys susidėlioja bėgiojant, tad kartais išradimo idėja kyla ir stadione.

– Kiek vykdant mokslinius tyrimus jums svarbi komanda? Ko reikia, kad komandos veiklos būtų efektyvios, o atlikti darbai leistų didžiuotis pasiekimais?

– Vykdant mokslinius tyrimus yra labai svarbu darni komanda. Idealu, jeigu visi grupės nariai būna praėję panašų kelią į mano – t. y. jau nuo pirmų studijų metų pradeda tyrimus mokslinėje laboratorijoje. To reikia, nes šioje srityje neįmanoma per trumpą laikotarpį išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti bei vykdyti eksperimentą. Iš pradžių net cheminius indus teisingai išplauti be vyresnio kolegos pagalbos nebus lengva.

Tuo tarpu susidirbę kolegos gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Komandos vadovas turi gerai pažinti kiekvieną savo grupės narį, paskirti užduotis taip, kad jos atitiktų kiekvieno kvalifikaciją. Tačiau svarbiausia jaunąjį tyrėją sudominti, kad darbas netaptų rutina. Reikia siekti, kad kiekvienas į laboratoriją eitų su noru. Tada komandos veiklos bus efektyvios, o atlikti darbai leis džiaugtis rezultatais.

– Kartu su komanda jau ne vienerius metus dirbate, kad saulės energija taptų pigesnė ir efektyvesnė. Bendradarbiaudami su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais šiemet pasiekėte rekordą – jūsų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Kuo šis pasiekimas reikšmingas?

– Visų pirma, tai aukščiausias tandeminio silicio bei perovskito saulės elemento efektyvumo rodiklis pasaulyje. Šis saulės elementas konstruojamas derinant jau gerai rinkoje žinomą bei naujos kartos saulės elementų gavimo technologijas. Jame dvi komponentės papildo viena kitą. Silicio elementas puikiai absorbuoja infraraudonąją elektromagnetinę spinduliuotę, tuo tarpu perovskitinis – regimąją. Galų gale gaunamas suminis efektyvumas, kuris yra didesnis už atskiros komponentės efektyvumą.

Mūsų pasiūlyti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos. Paskaičiavome, kad su 1 g šio puslaidininkiu galima padengti 1000 m2 paviršiaus plotą. Dar labai svarbu, kad kuriant silicio-perovskito tandeminius saulės elementus išnaudojami jau esantys silicio saulės elementų gamybiniai pajėgumai, todėl verslui nereikės didelių papildomų investicijų.

– Pirmąją šio išradimo licenciją įsigijo Japonijos bendrovė „Tokyo Chemical Industry Co. Ltd.“. Ar yra dar susidomėjusių jūsų išradimu?

– Mūsų sukurtus organinius puslaidininkius, įsigiję patento licenciją, pirmieji komercializavo japonai. Tačiau šių junginių paklausa jau pirmaisiais metais buvo tokia didelė, kad jais susidomėjo ir švedų kompanija „Dyenamo AB“. Kurį laiką vyko derybos, kurioms sėkmingai vadovavo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Šiomis dienomis mus pasiekė žinia, kad „Dyenamo“ nupirko mūsų patento licenciją.

– Kokia linkme toliau vykdote mokslinius tyrimus, susijusius su saulės elementais? Kokius tikslus sau keliate?

– Iki šiol didesnį dėmesį skyrėme p-tipo organiniams puslaidininkiams. Būtent su tokio tipo savitvarkėmis molekulėmis buvo pasiekti minėti rezultatai. Saulės elemente tarp elektrodų yra eilė sluoksnių, atliekančių skirtingas funkcijas. Tad be p-tipo puslaidininkių reikalingi ir n-tipo, transportuojantys elektronus. Todėl mūsų tikslas sukurti ir n-tipo savitvarkius organinius puslaidininkius, kurie leistų atsisakyti tradicinių sluoksnių gavimo technologijų ir kartu su jau atrastais p-tipo puslaidininkiais būtų panaudoti dar efektyvesnių saulės elementų konstravimui.

– Esate minėjęs, kad perovskitiniai tandeminiai elementai – saulės energijos ateitis. Kodėl? Koks apskritai saulės energijos potencialas?

– Saulės energijos potencialas didžiulis. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių Saulė pasižymi didžiausia energija. Per valandą Žemės paviršių pasiekianti energija prilygsta metiniam žmonijos poreikiui. Tačiau būtent Saulės energija dar mažiausiai išnaudojama šiems poreikiams, lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Tiesa, šioje srityje sparčiausiai vystomos technologijos. Tai puikiai jaučiama ir Lietuvoje, taip pat ir mūsų universitete. Užtenka paminėti neseniai ant KTU Elektros ir elektronikos fakulteto stogo 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijų parko atsiradimą. Čia sumontuoti jau seniai komercializuoti silicio saulės elementai, kurių efektyvumo ribos jau kaip ir pasiektos (18-20 proc.). Tuo tarpu tandeminiai elementai, kurie į rinką turėtų patekti kitų metų vasarą, savo efektyvumu turėtų ženkliai juos lenkti (jų efektyvumas turėtų būti apie 28 proc.).

– Būtent už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą, panaudojant savitvarkes organines molekules, šiais metais esate nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje. Ar jums svarbus toks įvertinimas?

– Aišku, malonu. Pats patekimas tarp trijų nominantų jau yra mūsų visos komandos tyrimų rezultatų pripažinimas. Kartu tai parodo, kad KTU vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai. Be to, tai puiki „žaliosios“ energijos reklama.

– Koks asmeniškai jūsų pasiekimas chemijos srityje jums atrodo didžiausias?

– Asmeniškai pats brangiausias man yra pirmasis išradimas, kurio nuosavybės teises kartu su Lozanos federaliniu politechnikos universitetu turi KTU. Tai pirmasis mūsų mokslinėje grupėje sėkmingai komercializuotas prieš penkerius metus sukurtas puslaidininkis kodiniu pavadinimu V-886. Iki tol daugelio mūsų išradimų savininkais buvo gerai žinomos užsienio kompanijos, tokios kaip „Samsung Electronics“ (P. Korėja), „Imation“ (JAV), BASF SE (Vokietija), „Trinamix“ (Vokietija), kur tyrimai buvo atliekami šių kompanijų užsakymu. O pats reikšmingiausias mūsų grupės pasiekimas – tai pastarasis, kuris nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje.

– KTU mokslininkų straipsnį, tarp kurio autorių – jūs, Artiom Magomedov, Tadas Malinauskas ir Ernestas Kasparavičius, priėmė pasaulyje gerai žinomas mokslo žurnalas „Science“. Koks straipsnis jame bus publikuotas? Kuo reikšmingas toks pasiekimas?

– Jau gavome patvirtinimą, kad straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminės saulės elemento efektyvumo rekordas, priimtas į žurnalą „Science“. Išsiuntėme redakcijai paskutinius pataisymus (angl. proofs), o tai reiškia, kad straipsnio priėmimo procedūra sėkmingai baigta. Žinome ir preliminarią žurnalo „Science“ numerio, kuriame bus publikuotas straipsnis, pasirodymo datą – tai gruodžio 4 d. Mums šis įvykis gal net reikšmingesnis už išradimo pripažinimą patentu ar licencijos pardavimą, nes kiekvieno mokslininko svajonė ir siekiamybė paskelbti savo mokslinių tyrimo rezultatus šiame prestižiniame žurnale.

Pagalba priimant vietines TV programas
Ši naujiena peržiūrėta 4292 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Mokslas: kitos panašios naujienos
       2023-06-29 15:07:39

Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?

Technologijų pažanga sudarė galimybę stebėti žmogaus smegenis tokiais būdais, kurie anksčiau buvo neprieinami. Biometrinių algoritmų ir dirbtinio intelekto sprendimų kūrėja „Neurotechnology“ jau prieš porą metų pristatė sprendimą „BrainAccess“, kuris skirtas smegenų ir kompiuterio sąsajos taikymams.
       2022-02-11 13:26:45

Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?

Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena suteikia progą skatinti moterų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.
       2021-11-15 14:41:02

Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?

„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio.
       2021-10-21 11:55:19

Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.
       2020-10-21 08:58:11

Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis

Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.
       2020-10-19 16:04:25

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai sprendžiama.
       2020-04-01 09:59:02

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
       2020-03-05 10:13:09

Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą

Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai?
Daugiau naujų naujienų
       2024-05-17 14:42:59

Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis

Eismo nelaimės dažnai įvyksta dėl prastų oro sąlygų, prie vairo sėdinčio asmens neatidumo ar transporto priemonės techninio gedimo, tačiau eismo įvykio priežastimi gali tapti ir netinkamai pasirinkta vairuotojo avalynė.
       2024-05-17 14:38:16

Atostogauti į užsienį automobiliu – kokius namų darbus svarbu atlikti?

Vis daugiau lietuvių planuodami atostogas Lietuvos pajūriu neapsiriboja ir nusprendžia ryžtis kelionei automobiliu po Europą. Šiandien net ir keli tūkstančiai kilometrų norintiems pasiekti žavingus Italijos miestelius ar šiltus Viduržemio jūros krantus nebeatrodo kliūtimi.
       2024-05-15 16:33:29

Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione

Nuo mažų dienų Žaliakalnyje šalia Ąžuolyno gyvenęs ir jaunystę aktyviam sportui dedikavęs Prezidentas Valdas Adamkus aplankė atstatytą Dariaus ir Girėno stadioną bei renovuotą Sporto halę.
       2024-05-15 12:53:19

Naujas socialinis tinklas: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“

Kai įprastuose socialiniuose tinkluose dalijatės savo įrašais – nuotraukomis ar mintimis – žinote, kad juos matys ir vertins visi drauguose esantys žmonės. Tačiau neseniai pasirodžiusi ir populiarėjanti platforma „Palmsy“ siūlo įrašais dalintis su... savimi.
       2024-05-11 14:47:28

JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų

Kalboje per Skaitmeninės televizijos grupės aukščiausiojo lygio susitikimą Londone Julia Lopez sakė, kad buvo aišku, kad IPTV ateityje turės didelę dalį to, kaip mes priimsime televiziją, nes maždaug 99 % kitais metais parduodamų televizorių bus prijungti prie interneto.
       2024-05-10 18:12:32

Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka

Mykolo Romerio universitetas (MRU) suteikia galimybę abiturientams, kuriems pritrūko konkursinio balo, patekti į savo svajonių studijų programą, neprarandant metų, siekti savo tikslų universitetinėse studijose.
       2024-05-10 17:43:43

Vištienos kepsneliai „Eurovizijos“ vakarui: pirštus apsilaižys visa kompanija

Šeštadienį lauksite svečių „Eurovizijos“ vakarui ir nežinote, ką greitai, skaniai bei pigiai paruošti? Pamarinavę vištienos šlauneles su citrinos žievele, aromatingais kepsneliais mėgausitės vos po pusvalandžio.
       2024-05-10 11:51:56

Kartų kaitos problema – žmonės vengia darbo gamybinėse įmonėse

Aprangos ir tekstilės pramonė Lietuvoje turi gilias tradicijas ir užimą svarbią vietą šalies ūkio struktūroje. Mūsų šalyje veikia ne viena istorinė tekstilės įmonė, savo pavyzdžiu įrodanti šios pramonės šakos gyvybingumą. Viena jų – AB „Liteksas“, netrukus švęsianti įmonės gyvavimo šimtmetį.
       2024-05-10 11:35:56

Baigtas Kruonio HAE 1-ojo hidroagregato kapitalinis remontas

Didžiausius elektros energijos gamybos pajėgumus Lietuvoje vystanti ir valdanti „Ignitis gamyba“ sėkmingai užbaigė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) 1-ojo hidroagregato kapitalinį remontą.
       2024-05-10 11:30:28

Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių

„Šiandien biotechnologijos yra vienas iš Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių: 2023 metais pasaulinės biotechnologijų rinkos dydis siekė net 1,55 trilijonų JAV dolerių. Jų pritaikymas itin platus – nuo naujų, sveikų maisto produktų, ligų gydymo metodų iki genų inžinerijos ir aplinkos apsaugos.
       2024-05-10 11:24:26

„Eurovizijos“ populiarumas Lietuvoje: transliacijoms prireikė visų pajėgumų

„Eurovizijos“ žiūrimumas Lietuvoje ir toliau muša rekordus. Jau rytoj daugelis stebės konkurso finalą, o antradienį nuskambėjęs pirmasis pusfinalis prie ekranų tradiciškai subūrė didžiulį žiūrovų skaičių ir maksimaliai išnaudojo internetinei transliacijai skirtus vietinius pajėgumus.
       2024-05-10 10:16:50

Santuokų - Skyrybų statistika per pastaruosius 5-10 metų

Vis mažiau porų įteisina savo santykius vedybomis: - 2023 metais buvo 11 proc. mažiau santuokų palyginus su 2022 m. - Per paskutinius 9 metus santuokų, tenkančių 1000 gyventojų, sumažėjo 35 proc.
       2024-05-10 10:10:18

Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį

Sparčiai šylant, orams nemaža dalis žmonių pradeda intensyviai ruoštis vasaros sezonui ir daugiau dėmesio skiria savo kūno linijoms. Tiesa, net pradėjus aktyviau sportuoti ir riboti tam tikrų maisto produktų kiekį, ne visada gali pavykti atsikratyti nereikalingais kilogramais.
       2024-05-10 10:01:28

Būsimas sutuoktinis turi būsto paskolą, ar aš automatiškai tapsiu bendraskoliu?

Vidutinis asmenų, sudarančių santuoką, amžius, anot Valstybės duomenų agentūros duomenų, pamažu didėja, tad neretai vienas iš būsimų jaunavedžių jau būna žengęs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius ir įsigijęs nekilnojamąjį turtą su būsto paskola.
       2024-05-09 21:09:45

Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad artimiausiu metu, dėl atnaujinamų ir intensyvių Trakų viaduko kapitalinio remonto darbų, šioje atkarpoje keisis eismo organizavimo tvarka. Planuojama, kad kelyje nuo Vilniaus į Trakus esančio viaduko remontas bus baigtas iki šių metų pabaigos.
       2024-05-09 20:57:53

Kai rolės apsikeičia – 50-mečio vadovo darbo paieškos patirtis

„Aš irgi vengdavau samdyti vyresnius žmones, paprastai – dėl per didelės jų kvalifikacijos. Dabar pats esu tokioje jų situacijoje“, – sako penktą dešimtį peržengęs Saulius, beveik tris dešimtmečius vadovavęs vienai prekybos sektoriaus įmonei.
       2024-05-09 20:51:46

Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje

Jau gegužės 18 dieną tūkstančiai besibučiuojančių žmonių užplūs Europos kultūros sostinės Tartu (Estija) gatves. Šia pikantiška iniciatyva estai siekia atkreipti dėmesį į lytinio švietimo svarbą regione.
       2024-05-08 11:33:17

Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus

Tikslią ligos diagnozę vilnietė Diana išgirdo maždaug prieš ketverius metus. Genetinis tyrimas patvirtino neurologų įtarimus dėl spinalinės raumenų atrofijos (SRA). Reta genetinė nervų ir raumenų liga leido paaiškinti, kodėl ilgus metus moteris jautėsi silpnesnė negu bendraamžiai, turėjo mažiau energijos ir greitai pavargdavo.
       2024-05-08 11:17:06

Someljė: lietuviai atranda neakoholinius vynus, bet nežino, kaip juos derinti

„Daugelis svarsto, kokios salotos labiausiai tinka prie vištienos kepsnio, bet mažai kas ieško gėrimo, kuris padėtų sukurti naujus vakarienės skonius. Mat, gėrimai papildo maistą ir padeda jam atsiskleisti kitaip nei esam įpratę.
       2024-05-08 11:12:44

Artėja vasaros sezonas: ką reikia žinoti apie vaikų ir paauglių darbą?

Artėjant vasaros atostogoms, jaunuoliai aktyviai ima ieškoti sezoninių darbų, t. y. laikinų įdarbinimo vietų, norėdami ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save naujoje srityje. Tai naudinga ir darbdaviams: toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas.
       2024-05-08 11:06:40

Naujausias sukčių įrankis – „FraudGPT“: kaip apsisaugoti

Tobulėjant technologijoms nuo pažangos neatsilieka ir sukčiai bei jų apgavysčių įrankiai. Viena naujausių šiandieninių grėsmių – dirbtinio intelekto programa „FraudGPT“. Sužinokite, kaip veikia ši priemonė ir kaip apsaugoti savo pinigus nuo ją naudojančių asmenų.
       2024-05-08 10:58:58

Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu

Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriuo numatoma Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.
       2024-05-08 10:48:14

Ar įmonių vadovai gali miegoti ramiai naudodami dirbtinį intelektą?

Dirbtiniam intelektui (DI) tobulėjant atsiranda ne tik galimybių inovacijoms, bet ir rizikų. Skirtingos Lietuvos institucijos stebi DI vystymąsi ir vertina, kaip jis gali keisti taisyklių taikymą. Vienos tokių – Konkurencijos institucijos.
       2024-05-08 10:45:48

5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams

Nors iki kalendorinės vasaros dar lieka nepilnas mėnuo, bet pasimėgauti vasariškais karščiais šiemet jau turėjome ne vieną galimybę. Kartu su ateinančiais karščiais svarbu pasirūpinti, kad namai taip pat būtų tinkamai tam paruošti ir vėliau nereiktų karštligiškai ieškoti sprendimų kaip atsivėsinti ir už juos permokėti.
       2024-05-08 10:40:47

RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims

Nuo šių metų gegužės 1 dienos atsirado daugiau galimybių kurtis naujoms radijo stotims įvairiose Lietuvos vietovėse, o transliuotojams plėsti veikiančius analoginio antžeminio radijo tinklus, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-05-08 10:34:35

Reikia pavaduoti kolegas? Turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis

Artėjant vasarai, jūsų prašo pavaduoti kolegas? Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis.
       2024-05-08 10:29:29

Gilios techninės žinios – inovatyvumo katalizatorius ar stabdis?

Akademinės bendruomenės, verslas ir valstybinės institucijos vis dažniau apjungia pajėgas ieškodami galimybių kartu plėtoti naujoves pažangių skaitmeninių technologijų srityje.
       2024-05-03 18:11:01

Lietuvos nacionalinį dramos teatrą elektros energija aprūpins saulės elektrinė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) vis dažniau kelia tvaraus teatro klausimus ir peržiūri savo veiklas, siekdamas tvarių ir ekologiškų sprendimų. 2024 m. pavasarį teatrui perduota dalis nutolusios saulės energijos elektrinės, kuri jau pradėjo veikti.
       2024-05-03 17:53:47

Dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio – aiškesnė socialinio draudimo tvarka

COVID-19 pandemijos metu visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje, reikšmingai padaugėjo žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu ir gyvenančių kitoje valstybėje narėje, nei yra įprastinė darbo vieta. Net ir pasibaigus pandemijai, nuotolinis darbas išlieka populiarus.
       2024-05-03 17:32:15

„Independence“ išvyko į apžiūrą sausajame doke

Šių metų gruodžio mėnesį AB „KN Energies” (KN) taps SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ savininke. Prieš perimant laivą KN nuosavybėn, buvo suplanuota jo apžiūra ir remontas sausajame doke, į kurį „Independence“ ir išvyko.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.