Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie koronaviruso plitimo sąlygas

"Kaip aplinka ir mūsų elgesys gali sumažinti susirgimų Covid-19 skaičių?

1. Ar temperatūra turi įtakos viruso išlikimui ore? Žema temperatūra gali labai padidinti viruso gyvybingumą, o aukšta temperatūra jį sumažina.

Manoma, kad mėsos perdirbimo įmonėse išplitimą galėjo lemti didesnis virusų išgyvenimas žemos temperatūros sąlygomis. Keli tyrimai rodo, kad aerozoliai įprastoje kambario temperatūroje (20 laipsnių pagal Celsijų) ore išsilaiko apie 1 - 2 valandas.

2. Ar santykinė drėgmė turi įtakos infekcijos plitimui? Manoma, kad lipidų apvalkalą turintys virusai, įskaitant SARS-CoV-2, geriau išgyvena ore, esant sausesnėms sąlygoms ir tai yra svarbi priežastis, lemianti gripo sezoną žiemą, nes tuomet patalpų oras yra sausesnis. Sausesnio oro sąlygomis žmonės tampa jautresni infekcijai, vystosi kvėpavimo takų epitelio pažeidimas, sutrinka mukociliarinis klirensas ir padidėja mucino gamyba. Jei oro drėgnumas yra didesnis nei 85 proc., formuojasi didesni oro lašeliai ir aerozolių dalelės nei esant mažesnei oro drėgmei, todėl jie greičiau nusėda ant žemės ir užsikrėtimo rizika sumažėja. Remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis net ir 40–60 proc. drėgmė gali būti naudinga siekiant sumažinti virusų gyvybingumą.

3. Rūkymas gali padidinti virusų patekimą į orą iš sergančiųjų, nes rūkantieji norėdami surūkyti cigaretę turi nuimti kaukę (!!!), rūkoriai giliau įkvepia ir iškvepia padidindami išskiriamo ar įkvepiamo viruso kiekį, tačiau patys dūmai nesukelia stipresnio viruso dalelių pasišalinimo iš kvėpavimo takų. Rūkymas naikina virpamojo kvėpavimo takų epitelio blakstienėles rūkančiųjų plaučiuose. Būtent virpamojo kvėpavimo takų epitelio blakstienėlės yra atsakingos už virusų pašalinimą iš kvėpavimo sistemos ir apsaugą nuo infekcijos. Tačiau blakstienėlėse yra ACE2 receptoriai, kuriuos virusas naudoja kaip infekcijos vartus. Todėl pastebima, kad rūkantieji rečiau užsikrečia COVID-19. Bet jeigu rūkantys asmenys užsikrečia, tikimybė sirgti sunkesne COVID-19 forma yra didesnė.

4. Kada rizika užsikrėsti yra didžiausia? Kai esame arti infekuoto žmogaus t.y mažiau kaip 1 ar 2 metrų atstumu, nors aerozoliai patalpose kosint ir čiaudint pasklinda beveik iki 9 metrų. Reikia nepamiršti, kad mūsų nuomone ,,stovintis“ patalpų oras realybėje nuolat juda 0,05–0,1 m / sek. greičiu. Oro judėjimas sukuria ne tik papildomą riziką, bet ir praskiedimo efektą. Jeigu esame toliau negu 2 metrų atstumu nuo kito žmogaus, rizika užsikrėsti sumažėja. Ir atvirkščiai rizika auga, kai susiburia didelė žmonių grupė vienoje uždaroje patalpoje ir prisideda daug neigiamų veiksnių: blogas patalpų vėdinimas, nenaudojamos kaukės, kalbamės, dainuojame ar šūkaujame. Daugybė protrūkių pasireiškia choruose, baruose, mėsos perdirbimo įmonėse. Ir atvirkščiai metro ar kino teatruose, kur geresnė ventiliacija yra daug retesni užsikrėtimai arba apie juos nežinoma. Maža užsikrėtimo rizika yra ir tuomet, kai į tą pačią patalpą, kurioje buvo infekuotas asmuo, kiti žmonės patenka po dviejų valandų. Yra dokumentuota keletas užsikrėtimo atvejų ne sergančio asmens butuose daugiabučiuose, kai tiesioginio kontakto nebuvo, tačiau užsikrėtimai įvyko, bet atrodo, kad šie atvejai susiję su daugiaaukščių pastatų kanalizacijos linijomis (atvejai Honkonge ir Kinijoje), o ne užsikrėtimais lašelių ar aerozolių pagalba. Atrodytų aerozolių pavidalu virusas gali kyboti ore iki 12 valandų, tačiau realybėje tai trunka daug trumpiau. Gyvenamosiose patalpose 95 proc. patalpų oro pasikeitimas įvyksta per laikotarpį nuo 30 minučių iki 10 valandų. Tuo tarpu viešuosiuose pastatuose 95 procentų oro pasikeitimas daug greitesnis ir užtrunka nuo 12 minučių iki 2 valandų. Ligoninėje 95 procentų oro pasikeitimas gali įvykti net per 5 minutes. Ir visa tai priklauso nuo patalpų vėdinimo arba ištraukiamosios ventiliacijos greičio.

5. Ar yra pavojus užsikrėsti lauke? Mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad lauke esant tam pačiam aktyvumui ir atstumui tarp žmonių yra daug saugiau nei uždarose patalpose. Bet kai kurie užsikrėtimo atvejai buvo siejami su pokalbiais lauke. Sausakimšos lauko vietos, ypač uždaresnės erdvės (pvz., tarp dviejų aukštų pastatų) esant ne vėjuotai ir ne saulėtai dienai, yra rizikingesnės. Taip yra dėl to, kad mažesnis vėjo greitis neišsklaido virusų pernešančių lašelių ir aerozolių, tuo pačiu yra mažiau ultravioletinės spinduliuotės, kad virusas būtų deaktyvuotas.

6. Ar saulės spinduliai sunaikina virusą? Taip, saulės spinduliai labai efektyviai naikina virusą, ypač esant dideliam spinduliuotės intensyvumui. Pavyzdžiui, virusas išgyvena nuo 1 val. (esant 21 ° C ir 40% RH) iki 10 min. kai ultravioletinės spinduliuotės indeksas yra 2 ir tik apie 2 min. kai šis indeksas siekia 10. Įdomu tai, kad didelio intensyvumo ultravioletinė šviesa buvo pasiūlyta tymų protrūkiams valdyti dar 1978 m.

7. Ar pandemijos saugu eiti į baseiną, paplūdimį ar parką? Jeigu žmonių tankis nėra didelis ir žmonės sugeba išlaikyti atstumą bei naudoja kaukes, kai kiti žmonės yra arčiau, poilsis lauke yra susijęs su maža užsikrėtimo rizika. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad virusas būtų perduodamas vandeniu.

8. Ar mokyklos yra saugi vieta pandemijos metu? Deja mokyklos nėra saugiausia vieta, nes mokyklos atitinka daugelį efektyvaus virusų plitimo kriterijų: uždaros patalpos, didelis žmonių tankis, nepakankama ventiliacija, nesilaikoma atstumo, ilgai trunka kontaktai, nuolat ir garsiai kalbama, dainuojama, šaukiama, giliai kvėpuojama. Vėdinimo dažnis dažnai yra mažas, kaip parodyta žemiau esančiame paveikslėlyje. Yra daug diskusijų apie tai, kaip vaikai perduoda šią ligą. Yra tam tikrų įrodymų, kad jaunesni vaikai kitus žmones užkrečia rečiau, tačiau vyresni vaikai kitus užkrečia taip pat kaip ir suaugusieji. Vadovaujantis atsargumo principu, mokyklos pandemijos metu turėtų dirbti kontaktiniu būdu tik tuo atveju, jei susirgimų atvejų bendruomenėje nėra daug lygis. Klasėse svarbu padidinti vėdinimą, naudoti kaukes, išlaikyti atstumą, sumažinti kalbos garsumą, sumažinti vaikų kiekį klasėse. Daug mokslininkų rekomenduoja reguliarų mokytojų ir mokinių testavimą."

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9