Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie koronaviruso plitimo sąlygas

"Kaip aplinka ir mūsų elgesys gali sumažinti susirgimų Covid-19 skaičių?

1. Ar temperatūra turi įtakos viruso išlikimui ore? Žema temperatūra gali labai padidinti viruso gyvybingumą, o aukšta temperatūra jį sumažina.

Manoma, kad mėsos perdirbimo įmonėse išplitimą galėjo lemti didesnis virusų išgyvenimas žemos temperatūros sąlygomis. Keli tyrimai rodo, kad aerozoliai įprastoje kambario temperatūroje (20 laipsnių pagal Celsijų) ore išsilaiko apie 1 - 2 valandas.

2. Ar santykinė drėgmė turi įtakos infekcijos plitimui? Manoma, kad lipidų apvalkalą turintys virusai, įskaitant SARS-CoV-2, geriau išgyvena ore, esant sausesnėms sąlygoms ir tai yra svarbi priežastis, lemianti gripo sezoną žiemą, nes tuomet patalpų oras yra sausesnis. Sausesnio oro sąlygomis žmonės tampa jautresni infekcijai, vystosi kvėpavimo takų epitelio pažeidimas, sutrinka mukociliarinis klirensas ir padidėja mucino gamyba. Jei oro drėgnumas yra didesnis nei 85 proc., formuojasi didesni oro lašeliai ir aerozolių dalelės nei esant mažesnei oro drėgmei, todėl jie greičiau nusėda ant žemės ir užsikrėtimo rizika sumažėja. Remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis net ir 40–60 proc. drėgmė gali būti naudinga siekiant sumažinti virusų gyvybingumą.

3. Rūkymas gali padidinti virusų patekimą į orą iš sergančiųjų, nes rūkantieji norėdami surūkyti cigaretę turi nuimti kaukę (!!!), rūkoriai giliau įkvepia ir iškvepia padidindami išskiriamo ar įkvepiamo viruso kiekį, tačiau patys dūmai nesukelia stipresnio viruso dalelių pasišalinimo iš kvėpavimo takų. Rūkymas naikina virpamojo kvėpavimo takų epitelio blakstienėles rūkančiųjų plaučiuose. Būtent virpamojo kvėpavimo takų epitelio blakstienėlės yra atsakingos už virusų pašalinimą iš kvėpavimo sistemos ir apsaugą nuo infekcijos. Tačiau blakstienėlėse yra ACE2 receptoriai, kuriuos virusas naudoja kaip infekcijos vartus. Todėl pastebima, kad rūkantieji rečiau užsikrečia COVID-19. Bet jeigu rūkantys asmenys užsikrečia, tikimybė sirgti sunkesne COVID-19 forma yra didesnė.

4. Kada rizika užsikrėsti yra didžiausia? Kai esame arti infekuoto žmogaus t.y mažiau kaip 1 ar 2 metrų atstumu, nors aerozoliai patalpose kosint ir čiaudint pasklinda beveik iki 9 metrų. Reikia nepamiršti, kad mūsų nuomone ,,stovintis“ patalpų oras realybėje nuolat juda 0,05–0,1 m / sek. greičiu. Oro judėjimas sukuria ne tik papildomą riziką, bet ir praskiedimo efektą. Jeigu esame toliau negu 2 metrų atstumu nuo kito žmogaus, rizika užsikrėsti sumažėja. Ir atvirkščiai rizika auga, kai susiburia didelė žmonių grupė vienoje uždaroje patalpoje ir prisideda daug neigiamų veiksnių: blogas patalpų vėdinimas, nenaudojamos kaukės, kalbamės, dainuojame ar šūkaujame. Daugybė protrūkių pasireiškia choruose, baruose, mėsos perdirbimo įmonėse. Ir atvirkščiai metro ar kino teatruose, kur geresnė ventiliacija yra daug retesni užsikrėtimai arba apie juos nežinoma. Maža užsikrėtimo rizika yra ir tuomet, kai į tą pačią patalpą, kurioje buvo infekuotas asmuo, kiti žmonės patenka po dviejų valandų. Yra dokumentuota keletas užsikrėtimo atvejų ne sergančio asmens butuose daugiabučiuose, kai tiesioginio kontakto nebuvo, tačiau užsikrėtimai įvyko, bet atrodo, kad šie atvejai susiję su daugiaaukščių pastatų kanalizacijos linijomis (atvejai Honkonge ir Kinijoje), o ne užsikrėtimais lašelių ar aerozolių pagalba. Atrodytų aerozolių pavidalu virusas gali kyboti ore iki 12 valandų, tačiau realybėje tai trunka daug trumpiau. Gyvenamosiose patalpose 95 proc. patalpų oro pasikeitimas įvyksta per laikotarpį nuo 30 minučių iki 10 valandų. Tuo tarpu viešuosiuose pastatuose 95 procentų oro pasikeitimas daug greitesnis ir užtrunka nuo 12 minučių iki 2 valandų. Ligoninėje 95 procentų oro pasikeitimas gali įvykti net per 5 minutes. Ir visa tai priklauso nuo patalpų vėdinimo arba ištraukiamosios ventiliacijos greičio.

5. Ar yra pavojus užsikrėsti lauke? Mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad lauke esant tam pačiam aktyvumui ir atstumui tarp žmonių yra daug saugiau nei uždarose patalpose. Bet kai kurie užsikrėtimo atvejai buvo siejami su pokalbiais lauke. Sausakimšos lauko vietos, ypač uždaresnės erdvės (pvz., tarp dviejų aukštų pastatų) esant ne vėjuotai ir ne saulėtai dienai, yra rizikingesnės. Taip yra dėl to, kad mažesnis vėjo greitis neišsklaido virusų pernešančių lašelių ir aerozolių, tuo pačiu yra mažiau ultravioletinės spinduliuotės, kad virusas būtų deaktyvuotas.

6. Ar saulės spinduliai sunaikina virusą? Taip, saulės spinduliai labai efektyviai naikina virusą, ypač esant dideliam spinduliuotės intensyvumui. Pavyzdžiui, virusas išgyvena nuo 1 val. (esant 21 ° C ir 40% RH) iki 10 min. kai ultravioletinės spinduliuotės indeksas yra 2 ir tik apie 2 min. kai šis indeksas siekia 10. Įdomu tai, kad didelio intensyvumo ultravioletinė šviesa buvo pasiūlyta tymų protrūkiams valdyti dar 1978 m.

7. Ar pandemijos saugu eiti į baseiną, paplūdimį ar parką? Jeigu žmonių tankis nėra didelis ir žmonės sugeba išlaikyti atstumą bei naudoja kaukes, kai kiti žmonės yra arčiau, poilsis lauke yra susijęs su maža užsikrėtimo rizika. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad virusas būtų perduodamas vandeniu.

8. Ar mokyklos yra saugi vieta pandemijos metu? Deja mokyklos nėra saugiausia vieta, nes mokyklos atitinka daugelį efektyvaus virusų plitimo kriterijų: uždaros patalpos, didelis žmonių tankis, nepakankama ventiliacija, nesilaikoma atstumo, ilgai trunka kontaktai, nuolat ir garsiai kalbama, dainuojama, šaukiama, giliai kvėpuojama. Vėdinimo dažnis dažnai yra mažas, kaip parodyta žemiau esančiame paveikslėlyje. Yra daug diskusijų apie tai, kaip vaikai perduoda šią ligą. Yra tam tikrų įrodymų, kad jaunesni vaikai kitus žmones užkrečia rečiau, tačiau vyresni vaikai kitus užkrečia taip pat kaip ir suaugusieji. Vadovaujantis atsargumo principu, mokyklos pandemijos metu turėtų dirbti kontaktiniu būdu tik tuo atveju, jei susirgimų atvejų bendruomenėje nėra daug lygis. Klasėse svarbu padidinti vėdinimą, naudoti kaukes, išlaikyti atstumą, sumažinti kalbos garsumą, sumažinti vaikų kiekį klasėse. Daug mokslininkų rekomenduoja reguliarų mokytojų ir mokinių testavimą."

• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148