„Microsoft“: programišiai naudoja vis sudėtingesnes kibernetines atakas

Pastaruoju metu sparčiai auga sudėtingų programišių atakų skaičius – jas itin sunku aptikti net ir technologiškai pažengusiems programišių taikiniams.

„Microsoft“ saugumo tendencijų ataskaita „Digital Defense Report“ rodo, kad programišiai nevengia apsimesti Pasaulinės ir kitų sveikatos organizacijų atstovais bei toliau auga išpirkos reikalaujančių atakų (angl. ransomware) skaičius.

Praėjusiais metais „Microsoft“ užblokavo daugiau nei 13 mlrd. įtartinų ir žalingų el. laiškų, tarp jų – daugiau nei 1 mlrd. sukčiavimo (angl. phishing) tipo laiškų. 2019 m. spalio – 2020 liepos mėnesiais organizacijoms dažniausiai pagalbos prireikė dėl išpirkos reikalaujančių atakų, kurios užkoduoja ir neprieinamais padaro visus duomenis, o už jų atrakinimą prašoma piniginės išpirkos.

Atakoms išnaudoja ir populiarias temas

„Microsoft“ duomenys rodo, kad programišiai itin sėkmingai prisitaiko prie pasaulinio naujienų konteksto ir atakoms pirmąjį šių metų pusmetį aktyviai naudojo COVID-19 temas. Dažniausiai nuo jų nukentėjo Kinijos, JAV, Rusijos rinkos, o bendrai žiūrint visose pasaulio šalyse buvo užfiksuota bent viena su koronavirusu susijusi ataka. Piko metu vasario-kovo mėnesiais visame pasaulyje buvo fiksuojama net 6 mln. tokių atakų.

Be to, pasikeitė ir atakų tipas. Ilgą laiką programišiai dažniausiai naudojo virusus ir kitą kenksmingą programinę įrangą, o paskutiniu metu apie 70 proc. jų atakų buvo sukčiavimo (angl. phishing) tipo. Siekiant išvilioti prisijungimo duomenis, programišiai dažniausiai apsimeta žinomų technologijų, prekybos ar vaizdo skambučių bendrovių atstovais.

Kito tipo – išpirkos reikalaujančias atakas – programišiai stengiasi vykdyti per įvairius laisvadienius ar atostogų laikotarpius, kurie apsunkina greitą organizacijų reakciją, užtaisant vidinių tinklų saugumo spragas. Taip pat programišiai įvertina ir tai, kad aukos bus labiau linkusios sumokėti išpirką, jei ataka bus sėkminga organizacijai itin svarbiu metu, pavyzdžiui, atėjus finansinės apskaitos periodams sveikatos apsaugos ar finansų sektoriuose.

Kinta ir valstybių remiamų programišių taktika

Valstybių remiami programišiai taip pat pakeitė savo atakų taikinius. Su COVID-19 susiję įsilaužimai buvo nukreipti į žinomas valstybines sveikatos organizacijas. Programišių taikinyje atsidūrė ir akademinės bei komercinės organizacijos, kurios prisideda prie vakcinos kūrimo. Šiomis atakomis siekiama šnipinėti organizacijų tinklus ir darbuotojus.

Tiesa, didžioji dalis valstybių remiamų atakų buvo nukreiptos į organizacijas, kurios nevaldo kritinės infrastruktūros – čia keliavo apie 90 proc. „Microsoft“ įspėjimų apie tokias atakas. Programišiai taikosi į nevyriausybines, žmogaus teisių ir kitas organizacijas, kurios susijusios ir gali daryti įtaką viešosios politikos formavimui.

Ataskaitoje analizuojamu laikotarpiu aktyviausiai veikė valstybių remiamų programišių grupuotės iš Rusijos, Irano, Kinijos ir Šiaurės Korėjos.

Nuotolinis darbas atsiliepia ir programišių atakose

Didžiajai daliai visuomenės pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, programišiai pradėjo vykdyti aktyvesnes sudėtingas sukčiavimo (angl. phishing) tipo atakas, skirtas išvilioti darbuotojų paskyrų prisijungimo duomenis.

Be to, pirmąjį šių metų pusmetį buvo pastebėtas ženklus augimas atakų, kuriomis bandoma tiesiog atspėti darbinių paskyrų duomenis. Programišiai sistemiškai bandė atspėti paskyrų slaptažodžius, pasitelkė dažniausiai naudojamų ar anksčiau nutekėjusių slaptažodžių sąrašus.

„Microsoft“ ekspertų teigimu, tokiu atveju itin svarbu bendrovės paskyroms taikyti kelių faktorių autentifikacijos sprendimus, iki minimumo sumažinti ar visai uždrausti el. pašto laiškų automatinio persiuntimo taisyklių naudojimą. Taip pat nepamiršti laiku atnaujinti naudojamą programinę įrangą ir segmentuoti vidinį organizacijos tinklą, kad sėkmingos atakos atveju programišiai gautų priėjimą tik prie jo dalies.

„Microsoft“ kovoje prieš programišius naudoja ne tik techninius sprendimus, bet ir teisinius ar kitus veiksmus. Nuo 2010 metų bendrovės skaitmeninių nusikaltimų padalinys („Digital Crimes Unit“) bendradarbiavo su teisėsaugos atstovais ir kitais partneriais užkertant kelią 22 kenkėjams. Tai padėjo išlaisvinti daugiau nei 500 mln. įrenginių, kurie buvo užvaldyti kibernetinių nusikaltėlių.

Visą „Digital Defense Report“ ataskaitą galima rasti https://aka.ms/digitaldefense

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9