LNDT nuotolinės pamokos pabudino moksleivių kūrybiškumą

Didžiulio susidomėjimo pavasarį sulaukusios Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) nuotolinės pamokos, buvo organizuojamos ir rudenį. Ne mažiau užklausų sulaukta ir dabar.

Iš viso per keturias savaites (lapkričio 16 – gruodžio 11 dienomis) įvyko 55 pamokos, kurias vedė dešimt įvairių teatro profesijų atstovų. Jie paįvairino lietuvių kalbos, teatro, anglų kalbos, istorijos, klasės valandėlės, etikos ir muzikos užsiėmimus įvairiuose Lietuvos miestuose.

Mokytojai kreipėsi su konkrečiomis problemomis

Pasak nuotolinių pamokų organizatorės, LNDT vadybininkės Rasos Kregždaitės, rudenį situacija ženkliai skyrėsi. Mokytojai kreipėsi ne tik ieškodami įdomesnio pamokų turinio, bet ir prašydami pagalbos sprendžiant įvairias moksleivių problemas: „Trečiokų mokytoja guodėsi, kad jos moksleiviams yra sunku sklandžiai dėstyti mintis, kurti pasakojimus, todėl kreipėsi su užklausa dėl kūrybišką mąstymą skatinančio užsiėmimo. Aštuntokų mokytoja, atliepdama nesutarimus klasėje, prašė moksleivius užimti klasės valandėlėje analizuojant vertybių temą.

Dešimtokų mokytoja, matydama moksleivių menką domėjimąsi menu ir siekdama juos inspiruoti kvietė dalyvauti anglų kalbos pamokoje. Specializuotų mokyklų mokytojai siekė moksleivius per teatrą sudominti literatūra. Vyresnių klasių mokytojos, matydamos moksleivių abejones renkantis profesijas, kvietė papasakoti apie teatro kūrėjų profesijas, jų darbo specifiką, pasidalinti savo gyvenimiška patirtimi. Reaguodami į šias ir kitas užklausas diskutuodavome, kaip galėtume adaptuoti pamokų turinį, kad nenutolstant nuo teatro atlieptume ir moksleivių problemas“.

Nuotolines pamokas vedė šie LNDT darbuotojai: režisierė Eglė Švedkauskaitė, aktoriai Jūratė Vilūnaitė, Gediminas Rimeika, Rasa Samuolytė, Birutė Mar, dekoratorius Motiejus Volodzka, taip pat LNDT bendradarbiai: aktoriai Giedrė Kederytė, Marija Petravičiūtė, Mantas Barvičius, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.

Teatro menininkai dirbo su moksleiviais iš Kėdainių, Kretingos, Šiaulių, Tauragės, Vilniaus, Klaipėdos, Plungės, Šiaulių r. Ginkūnų, Prienų r. Stakliškių, Voveriškių, Kretingalės, Alytaus, Šalčininkų, Panevėžio, Šilutės r. Katyčių, Kelmės r. Tytuvėnų, Birštono.

Šį projektą, skirtą visoms Lietuvos mokykloms finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Aktorės įkvėpė vaikus rašyti ir gilintis į meną

Vienas iš svarbiausių siekių organizuojant nuotolines pamokas buvo pažadinti moksleivių kūrybiškumą. Iš mokytojų ir mokinių atsiliepimų, panašu, kad tai pavyko. Prienų r., Stakliškių gimnazijos trečios klasės mokytoja Dalė Stankevičienė teigia: „Aktorė Birutė Mar labai šiltai bendravo su mokiniais. Atskleista jos tapimo rašytoja istorija labai sudomino vaikus. Užteko aktorės pateiktų pavyzdžių, kad eilėraštį kurti galima ir nerimuojant, tai jiems įkvėpė drąsos ir patiems bandyti. Aktorė paprašė, kad mokiniai jai atsiųstų savo kūrybos darbelius. Kai aktorė padiktavo savo elektroninio pašto adresą, mokiniai žavėjosi, kad galės parašyti laišką aktorei ir išsiųsti savo eilėraščius. Bando kurti ir tie mokiniai, kurie niekada nedrįsdavo. Aktorės žodžiai buvo aukso vertės. Dar kartelį dėkojam už įkvėptą meilę poezijai.“

Zenta Mačiulaitienė iš Tytuvėnų irgi dalinasi teigiamais atsiliepimais: „Nuotolinių pamokų pasiūlymas sudomino iškart. Puikiai pavyko susitarti dėl pamokos temos, o aktorės Jūratės Vilūnaitės pamoka labai visiems patiko. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę į literatūros kūrinį pažvelgti iš kitos, aktorinio meno perspektyvos, atradome naujų reikšmių ir Šekspyras mūsų mintyse atgijo iš naujo. Tai buvo kitokia, netradicinė pamoka, skatinanti dar labiau gilintis į meną, stengtis suvokti jį per savo jutimus, organiškai. Labai gerai nuteikė šiltas, betarpiškas aktorės bendravimas. Dėkojame visam teatro kolektyvui. Tikimės, kad tai pirmas, bet ne paskutinis kartas.“

Ir pavasarį, ir dabar nuotolines pamokas vedusi LNDT aktorė ir dėstytoja Jūratė Vilūnaitė sako, kad kiekviena pamoka skiriasi, kaip ir klasės, mokiniai – vieni aktyvesni, kiti linkę slėpti tiek veidus, tiek mintis. „Gal dabar aš pati labiau žinau, ko tikėtis iš bendravimo per ekraną. Taip pat kaip ir pavasarį, po vienų pamokų jaučiuosi džiaugsmingai, tarsi įvyko kažkas svarbaus – atsirado ryšys, pasidalinimas kažkuo esmingu, nauju. O kartais lieka pojūtis, kad viskas vyko, bet nežinia ar tai buvo reikalinga, įdomu? Bet mano jaudulys prieš pamoką niekur nedingo!“ – teigia aktorė.

Suburia bendrai kūrybai

Dauguma pamokų pradinukams vyko vaikams esant klasėje, kai menininkas ekrane matė visą klasę kartu ir galėjo visiems duoti bendrų užduočių.

Įvairias edukacines veiklas pradinių klasių mokiniams vedantis LNDT aktorius Gediminas Rimeika sako, kad dabar galėjo pasiūlyti kur kas daugiau fizinių užsiėmimų vaikams. „Lyginant su pavasariu dabar jau buvo aišku, ko tikėtis. Geriau pavyko susitelkti į pamokas ir taikomus metodus, kaip papasakoti apie vaizduotę per trumpą laiką. Pastebėjau, kad geriausiai tam paskirti dvi pamokas iš eilės, nes spėji susipažinti ir prasideda kūryba. Svarbiausias tikslas – kad jie kurtų patys. Ir jiems tai patinka. Kuria, rašo, po to mokytoja man atsiunčia jų sukurtas istorijas.“

Šiaulių „Juventos“ progimnazijos antrokams pamoką vedusi aktorė Giedrė Kederytė su vaikais nagrinėjo eilėraščius, o galiausiai pasiūlė vieną sukurti ir patiems moksleiviams. Iš aktorės pasiūlytų temų (žiema, vaikystė, draugystė) vaikai pasirinko temą apie žiemą ir pradėjo eiliuoti. Antrokai ne tik užrašė bendrą kūrinį, bet ir jį iliustravo.

Eilėraštį su G. Kederyte kūrė ir Vilniaus Baltupių progimnazijos moksleiviai. „Džiaugiamės, kad turėjome galimybę pabendrauti su aktore ir kartu sukurti eilėraštį. Klasę papuošėme apipavidalintu eilėraščiu. Prie klasės durų mus kiekvieną rytą pasitinka eilėraštis „Žiema“. Tai buvo puiki, žaismingai įžanga į kitos dienos temą „Eilėraščio rimas“. Mokiniams patiko bendrauti su gerb. Giedre ir norėtų sudalyvauti ir kituose LNDT renginiuose“, – sako mokytoja Ramunė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9