„Telia Lietuva“ toliau klaidina Lietuvos visuomenę ir stabdo „Mezon“ sandorį

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – „Telecentras“), reaguodamas į „Telia Lietuva“ bandymus teisinėmis priemonėmis bei ją lydinčiais viešais pareiškimais toliau stabdyti „Mezon“ pardavimo sandorį, pareiškia:

1. Stebina „Telia Lietuva“, tokios stiprios ir, sakytum, profesionalios, organizacijos, desperatiška gynybinė pozicija ir jai pasitelkiami argumentai. Dažniai „Bitei“ nėra parduodami, kaip tikina Telia savo viešuose pasisakymuose. Dažniai yra perleidžiami, kaip gyvo, veikiančio verslo dalis, kartu su tinklo įranga, klientais, darbuotojais ir t.t.

Tiek Lietuvos, tiek ir ES teisė sako, kad dažnių turėtojas turi teisę perleisti turimus dažnius kitiems subjektams, nes toks perdavimas gali būti veiksminga priemonė efektyvesniam dažnių naudojimui užtikrinti. Tokiam perleidimui netaikoma dažnių pirminio suteikimo (aukciono/pardavimo) tvarka.

ES teisės aktai sako, kad valstybės narės turėtų leisti dažnių naudotojams perduoti savo dažnių naudojimo teises trečiosioms šalims pagal paprastą, kuo mažiau sunkumų sudarančią procedūrą, ir užtikrinti, kad valstybės narės neatsisakytų perduoti radijo spektro naudojimo teisių, išskyrus atvejus, kai yra aiškus pavojus, kad naujas teisių turėtojas nesugebės laikytis pirminių su dažnių naudojimo teisėmis susijusių sąlygų.

2. „Telia Lietuva“ teiginys, esą dažniai „Telecentrui" kadaise buvę suteikti „išskirtinėmis sąlygomis“ neturi jokio pagrindo. Trumpai priminsime, kad 2014 metais RRT dažnių skyrimo taisyklių nustatyta tvarka viešai paskelbė visiems operatoriams galimybę įsigyti teisę naudotis 2,3 ir 2,5 GHz dažnių ruožais TDD sutankinimo technologijos ryšiui diegti. Pažymėtina, kad TDD sutankinimo technologija iki šiol nenaudojama Lietuvos judriojo ryšio tinkluose, nes yra sudėtingesnė, reikalauja stočių sinchronizavimo ir neužtikrina tokios aprėpties, kaip operatorių naudojama FDD technologija. 2,3 GHz ir 2,5 GHz dažnių ruožus „Telecentras“ gavo, nes vienintelis planavo juos naudoti ir panaudojo pagal paskirtį. Pridursime, kad pati „Telia Lietuva“ truputį anksčiau gavo 2,1 GHz ir 2,5 GHz dažnių ruožus.

3. „Telia Lietuva“ piktnaudžiavimas procesu akivaizdžiai parodo, kad jos „rūpestis“ valstybe – apsimestinis. Pagrindinis „Telia Lietuva“ argumentas – valstybė negauna pinigų už dažnius. Tačiau, net jei „Telia Lietuva“ būtų teisi, kad „Telecentras“ gavo dažnius nemokamai, o dabar perleidžia už užmokestį, „Telia“ patogiai pamiršta, kad „Telecentras“ taip pat priklauso valstybei. Todėl „Telia Lietuva“ argumentas dėl žalos valstybei yra absurdiškas.

4. Dėl „Telia Lietuva“ viešai išreikštų abejonių Lietuvos valstybės „reguliuojamų procesų skaidrumu“, belieka priminti, kad „Telia Lietuva" buvo pakviesta dalyvauti „Mezon" verslo pardavimo procese, jai, kaip ir kitiems potencialiems pirkėjams buvo pateikta informaciją apie parduodamą verslą, kurio aprašyme buvo aiškiai nurodyta, kad verslas perleidžiamas kartu su dažniais. Deja, "Telia Lietuva" pardavimo procese nesudalyvavo.

5. Taip pat „Teliai“, reiškiančiai abejones dėl proceso skaidrumo, derėtų priminti kai kuriuos epizodus iš pačios Telia veiklos Uzbekistane, Kazachstane ir kitose šalyse, už kuriuos ji buvo bausta milijardinėmis baudomis, gero vardo bei rinkų praradimu ir kuriuos ji dabar pamiršta, kai kalbama apie jos pačios reputaciją.

6. Lietuvoje „Telia Lietuva“ veikla tokių epizodų, kurie kelia klausimų dėl skaidrumo, taip pat nestokoja. Vien tik ko verta 2008 metais „Telia Lietuva“ „suveikta“ Elektroninių ryšių įstatymo pataisa, pagal kurią įmonės ryšių kabelių kanalų sistemos – iš esmės nekilnojamas turtas – staiga tapo kilnojamu. Dėl šios pataisos, kuriai prieštaravo daugelis institucijų – bet ji kažkokiu būdu vis tiek išvydo dienos šviesą – “Telia Lietuva“ daugiau negu dešimtmetį naudojasi išskirtine privilegija nemokėti NT mokesčio už milijardinės vertės turtą, kas iškreipia konkurenciją ir suteikia dominuojančiam operatoriui dar didesnį pranašumą rinkoje.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9