COVID-19 vakcina – revoliucinis etapas ne tik infekcinių ligų prevencijoje

„Naujai kuriamas ir jau sukurtas COVID-19 vakcinas vienija vienas išskirtinis bruožas – tai sintetinės vakcinos, t. y. sukurtos sintetinės RNR pagrindu. Šios vakcinos yra naujas žodis infekcinių ligų prevencijos istorijoje.

Džiaugiamės, jog vakcina jau Lietuvoje ir drauge su kitomis ES šalimis praėjusį savaitgalį pradėjome COVID-19 ligą gydančių medikų vakcinaciją,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto vadovė, genetikė prof. Sonata Jarmalaitė.

Tiems, kurie mano, kad COVID-19 vakcina buvo sukurta labai greitai, norėčiau paaiškinti šiek tiek išsamiau. Ankstesnės kartos vakcinos pagrįstos inaktyvuoto patogeno ar jo baltymų naudojimu. Kalbant apie klasikines vakcinas, ypač kai diskutuojama apie riziką gauti nepilnai inaktyvintą patogeną, alergines, atmetimo reakcijas, visada stebindavo mokslo proveržio stygius šioje srityje. Tiesa, sintetinės vakcinos – tiek profilaktinės, skirtos infekcinių ligų prevencijai, tiek ir terapinės, skirtos vėžio ir kitų ligų gydymui – jau senokai kuriamos mokslinėse laboratorijose.

Pirmoji sintetinė RNR vakcina sėkmingai išbandyta 1990 m. tyrimuose su pelėmis, tačiau žmogaus organizme šioms vakcinoms trūko stabilumo, taip pat nebuvo patikimų būdų įpakuoti jautrią RNR molekulę. Kur glūdi šios naujosios skiepų technologijos genialumas? O gi, į ląstelę įterpiame informaciją baltymo sintezei nešančią RNR molekulę ir tikimės, kad ląstelė pati susintezuos trūkstamą baltymą. Taip būtų galima gydyti daugelį paveldimų ligų, kurių atvejais žinomas nefunkcionalus genas. Bet daugiausia vilčių ši technologija teikė onkologams. Šiuo metu netikėtai išgarsėję skiepų gamintojai BioNTech ir Moderna visai neseniai tebuvo žinomi tik siauram vėžio tyrėjų, besidominčių terapinėmis vakcinomis, ratui.

Vakcinos gydo vėžį

Šiuolaikinė vėžio taikinių terapija sėkmingai blokuoja mutantinius hiperaktyvius baltymus ir trukdo vėžinei ląstelei daugintis. Bet pradinė vėžio taikinių terapijos mintis buvo kita – atkurti normalų ląstelės fenotipą, atstatant prarastus apsauginius baltymus. Šimtai mokslinių laboratorijų ilgus metus plušėjo, siekdamos sukurti genetinius vektorius, nešančius informaciją teisingo baltymo sintezei. Genetiniai vektoriai pasirodė esą nestabilūs, lengvai suardomi organizmo fermentų. Mokslininkai kūrė būdus, kaip informaciją nešančias molekules įterpti į nanodaleles, mikropūsleles ir saugiai pristatyti į taikinį. Buvo mokomasi iš pačios gamtos – mūsų organizme aptinkamos stabilios mikropūslelės turi lipidinį dangalą. Lipidinės nanopūslelės, apsaugančios RNR, ir buvo stiprioji BioNTech ir Moderna mokslinio kapitalo pusė.

Šiame dešimtmetyje buvo sukurtos naujos kartos terapinės priešvėžinės vakcinos, nešančios informaciją apie navikui būdingus antigenus. Imuninės sistemos ląstelės, gavę šią informaciją vakcinos pavidalu, nusitaiko į navikinį darinį ir jį sunaikina. Klinikinius tyrimus sėkmingai praeidinėjo personalizuoti RNR „kokteiliai“ melanomos gydymui, kai vakcina naudojama imuninių ląstelių „treniravimui“ pažinti pakitusias melanomos ląsteles. Dar 2017 m. pradėtas klinikinis tyrimas parodė gerą gydomąjį vėžio vakcinų efektą – pacientai su išplitusia progresuojančia melanoma puikiai reagavo į šį gydymą, o dalies pacientų iki tol nepagydomi navikai visai sunyko. Brangi, sudėtinga, bet ypač veiksminga vėžio terapija.

Kovojant su naujuoju virusu BioNTech, Modernai ir kitiems sintetinių RNR/DNR vakcinų kūrėjams išaušo žvaigždžių valanda. Visą savo ilgalaikę patirtį, specialistų žinias, know-how jie pasitelkė COVID-19 vakcinos kūrimui ir per pusę metų turime rezultatą. Norisi tikėti, kad kai bus sustabdyta pandemija, tyrėjai nesustos ir netrukus turėsime sėkmingas, lengvai ir greitai kuriamas daugelio ligų (ne tik infekcinių) vakcinas.

Vakcinos saugumas

Ar neįžvelgiu pavojų šiame pasaulinio masto klinikiniame tyrime, kai neturėdami kelių metų stebėjimo rezultatų drąsiai taikome naują technologiją masiniam skiepijimui? Sintetinių vakcinų gamintojai turi iššūkų su RNR molekulės stabilumu, sintezės metu kuriasi baltymų sintezę slopinančios dvigrandės RNR. Kyla ir kitų problemų. Bet šiuo metu mes turime tikrai inovatyvią vakciną, kuri ateityje pasitarnaus kitų infekcinių ligų prevencijai ir lėtinių ligų gydymui. Šis pasaulinės vakcinacijos prieš naująjį virusą etapas neabejotinai taps mokslo istorijos dalimi, vadovėliniu faktu ateities kartoms ir lūžio tašku skiepų istorijoje.

Tiems, kam vis tiek neramu, kurie abejoja vakcinacijos saugumu, noriu priminti detalią COVID-19 vakcinos sudėtį.

Aktyvioji vakcinos dalis – sintetinė RNR molekulė, nuo kurios organizme bus sintezuojamas SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymo analogas. Prieš jį organizme tikėtina mažais kiekiais sintezuosis antikūnai ir taip imunizuosimės prieš virusą. RNR – nestabili molekulė, tad vakcinos transportavimui ir laikymui vakcinacijos vietose reikia 70°C šaldiklių. Tikslią RNR seką Pfizer ir BioNTech laiko paslaptyje, tačiau akivaizdus faktas, kad tai šiek kiek modifikuota SARS-CoV-2 seka.

Kadangi RNR molekulė nestabili ir lengvai karpoma organizmo fermentų, gamintojai ją inkapsuliavo į lipidines nanodaleles. Mažytes 100 nanometrų mikrosferas, saugančias RNR. Vakcinos mikrodalelių dydis praktiškai atitinka paties koronaviruso dydį. Lipidų sudėtis gerai apgalvota – vienas iš jų dėl priešingo krūvio stipriai suriša RNR molekulę, kiti (tarp jų ir cholesterolis) kuria kapsulės erdvinę struktūrą. Vakcinai lipidai suteikia balsvą atspalvį.

Pfizer ir BioNTech vakcinos sudėtyje yra keturios druskos, tarp jų ir įprasta stalo druska (natrio chloridas). Šių druskų mišinys formuoja vadinamąjį PB – tirpalą palaikantį fiziologinį hH, plačiai naudojamą įvairiose injekciniuose preparatuose. Vakcinoje yra sacharozės arba įprastinio cukraus. Čia jis tarnauja kaip krioprotektorius – saugo užšaldytas nanopūsleles nuo sulipimo.

Linkėdama gražių švenčių noriu paraginti tuos, kurie vakciną gaus vieni pirmųjų – drąsiai priimkite šią mokslo dovaną skiepo pavidalu.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147