Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 2717 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 15330 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 2717 nauji koronaviruso atvejai.

Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 19,7%

Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 14015

Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 14 dienų: 32124

Naujų atvejų pokytis lyginant su praėjusia savaite: -22,6%

Serga Lietuvoje šiuo metu: 65712

Patvirtinti atvejai Lietuvoje viso: 152215

Pasveiko Lietuvoje: 83837

Mirė Lietuvoje nuo koronaviruso viso: TVARKOMA

Mirė Lietuvoje dėl kitų priežasčių: TVARKOMA

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.

Per praėjusią parą izoliuota 3340 asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 95655 žmonės.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 318 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Atvejai, fiksuoti protrūkiuose

Vakarykštę parą patvirtinti 26 koronavirusinės infekcijos atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiu Vilniaus Antavilių globos pensionate.

Naujas protrūkis praėjusią parą registruotas Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centre. Vakarykštę parą patvirtinta 10 infekcijos atvejų, iš kurių 7 yra globotiniai ir 3 darbuotojai.

Dar vienas naujas protrūkis registruotas Prienų Šilavoto globos namuose, kur vakar registruoti 5 COVID-19 ligos atvejai (iš viso registruoti 6 infekcijos atvejai).

Taip pat naujas protrūkis registruotas Jonavos rajono policijos komisariate, kur infekcija patvirtinta 5-iems darbuotojams.

Antradienį taip pat registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Varėnos rajone, Valkininkuose, veikiančiame VUL Reabilitacijos padalinyje, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Vilkaviškio pirminiame sveikatos priežiūros centre, Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centre, Joniškio ligoninėje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Tauragės ligoninėje, Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje, Utenos, Zarasų, Molėtų ligoninėse.

Be to, vakar registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Marijampolės švento arkangelo Mykolo globos namuose, kur iš viso patvirtinti 44 COVID-19 ligos atvejai, taip pat Marijampolės rajone veikiančiuose Suvalkijos globos namuose, kur iš viso šiuo metu patvirtinti 59 infekcijos atvejai, taip pat – Jonavos rajone veikiančiuose Ruklos globos namuose, kur iš viso patvirtinti 47 atvejai, bei Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose (iš viso 29 atvejai).

Taip pat registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Pravieniškių pataisos namuose (iš viso – 203 atvejai), Alytaus pataisos namuose (iš viso – 78 atvejai), Marijampolės pataisos namuose (iš viso – 125 nuteistieji ir 50 darbuotojų).

Be to, antradienį registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Kėdainiuose veikiančioje trąšų gamybos įmonėje, Kėdainiuose veikiančioje maisto pramonės įmonėje, Jonavoje veikiančioje chemijos pramonės įmonėje, Raseiniuose veikiančiose žuvies perdirbimo, siuvimo, tekstilės įmonėse, Raseinių vartotojų kooperatyve.

Taip pat registruoti COVID-19 ligos atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Klaipėdos kartono gamybos įmonėje, Klaipėdos geležinkelių įmonėje, šaldytuvų gamybos įmonėje Alytuje, siuvimo įmonėse Alytuje, Vilkaviškyje, Marijampolėje, Pasvalyje veikiančioje kelių priežiūros įmonėje, Biržuose veikiančioje plastiko, gumos gamybos įmonėje, Jurbarko rajone veikiančioje prekyba prieskoniais užsiimančioje įmonėje, taip pat Jurbarko rajone įsikūrusioje pieno perdirbimo įmonėje.

Vilniaus apskrityje praėjusią parą registruoti protrūkiai pramonės įrenginių aptarnavimo, transporto, logistikos įmonėse. Be to, registruoti užsikrėtimo atvejai, siejami su protrūkiais Plungės maisto pramonės įmonėje, Utenoje veikiančiose maisto pramonės, siuvimo įmonėse, Zarasuose veikiančioje projektavimo įmonėje.

Taip pat sausio 5-ąją registruota po du ar kelis koronavirusinės infekcijos atvejus, susijusius su protrūkiais Pakruojo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Telšių apskrities policijos komisariate, Utenos Regitros padalinyje, Zarasų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, Vilniaus priklausomybės ligų centre.

Be to, registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Alytaus lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“, Klaipėdos lopšelyje-darželyje ,,Pingvinukas“, Vilniaus Trakų lopšelyje-darželyje, Kelmės specialiojoje mokykloje.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 290.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje: 1149.7

Alytaus m. sav.: 1,998.2

Visagino sav.: 1,792.5

Trakų r. sav.: 1,754.7

Pakruojo r. sav.: 1,574.7

Ukmergės r. sav.: 1,562

Panevėžio m. sav.: 1,546.3

Kaišiadorių r. sav.: 1,513.9

Zarasų r. sav.: 1,501.8

Jonavos r. sav.: 1,477.5

Rokiškio r. sav.: 1,432

Vilniaus r. sav.: 1,387

Elektrėnų sav.: 1,359.2

Vilniaus m. sav.: 1,353.1

Molėtų r. sav.: 1,352.5

Alytaus r. sav.: 1,313.5

Prienų r. sav.: 1,294.3

Klaipėdos m. sav.: 1,196.4

Šalčininkų r. sav.: 1,173

Utenos r. sav.: 1,145.7

Kauno m. sav.: 1,102.8

Švenčionių r. sav.: 1,099

Joniškio r. sav.: 1,085.4

Panevėžio r. sav.: 1,075.6

Druskininkų sav.: 1,045.9

Vilkaviškio r. sav.: 1,029.8

Akmenės r. sav.: 1,028.1

Šilutės r. sav.: 1,025.5

Kazlų Rūdos sav.: 1,014.2

Birštono sav.: 1,008.4

Šiaulių m. sav.: 999.9

Kauno r. sav.: 993.5

Kėdainių r. sav.: 971.8

Pasvalio r. sav.: 941.8

Pagėgių sav.: 933.4

Raseinių r. sav.: 931.8

Varėnos r. sav.: 916.3

Marijampolės sav.: 887.1

Kelmės r. sav.: 862.8

Šakių r. sav.: 861.2

Kupiškio r. sav.: 856

Šiaulių r. sav.: 849.3

Tauragės r. sav.: 846.5

Ignalinos r. sav.: 838.5

Radviliškio r. sav.: 837.1

Anykščių r. sav.: 833.4

Klaipėdos r. sav.: 808.3

Palangos m. sav.: 791.9

Lazdijų r. sav.: 774.9

Kalvarijos sav.: 765.7

Skuodo r. sav.: 746.1

Telšių r. sav.: 732.7

Kretingos r. sav.: 724.1

Mažeikių r. sav.: 638.5

Šilalės r. sav.: 611.9

Plungės r. sav.: 609.3

Širvintų r. sav.: 564

Rietavo sav.: 495.9

Neringos sav.: 453.3

Jurbarko r. sav.: 434.9

Biržų r. sav.: 431.4

Šiandien viešoje erdvėje bene labiausiai yra aptariamas Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) sprendimas leisti aukoti šv. Mišias nuo sausio 11 d. Mes jau žinome, kad šį sprendimą LVK pakeitė ir nukėlė šv. Mišių aukojimą su žmonėmis iki sausio pabaigos. Pasigirdo tokių pasvarstymų, kad tai parodo lyg Bažnyčios „silpnumą“. Tačiau aš manau, kad tai priešingai parodo stiprybę, gebėjimą išgirsti ir didelę drąsą. Drąsą pripažinti, kad gal buvo paskubėta, kad gal buvo suklysta ir pan. Kiek daug tokių pavyzdžių mes galime rasti mūsų aplinkoje?

Ką tik Europos vaistų agentūra (EMA) patvirtino antrą - Moderna - vakciną kaip veiksmingą ir saugią.

Jų ES užsisakė apie 160 mln. ir tikisi pradėti naudoti jau kitą savaitę. Gruodžio 2 d. LRV skelbė, kad Lietuvai galėtų tekti 496 tūkst. dozių.

Išlieka neatsakytų klausimų dėl Oxford University/AstraZeneca vakcinos tvirtinimo proceso. Paskutinės žinios buvo tos, kad jis gali įvykti tik sausio pabaigoje ar net vasarį. Mat kompanija nebuvo pateikusi visų reikiamų duomenų (tiesa, nebus dirbama nuo nulio, nes vertinimas buvo pradėtas jau seniau ir vyko laipsniškai). Be to, šiandien pranešama, kad duomenys buvo perduoti. ES, gruodžio pabaigos duomenimis, buvo rezervavusi apie 400 mln. šios vakcinos.

LIETUVOS VYSKUPŲ LAIŠKAS TIKINTIESIEMS

Brangūs tikintieji,
Šiuo sunkiu laiku Kalėdų šventes sutikome kitaip nei įprastai. Saugodami vieni kitų sveikatą ir gyvybę, atsisakėme įprasto susibūrimo į iškilmingas pamaldas. Dėkojame visiems už supratimą, kantrybę ir už atsakingą laikyseną.

Baigiantis metams tikėjomės, kad bus galimybė sugrįžti į tvarką, kuri mūsų bažnyčiose galiojo karantino metu iki praeitų metų gruodžio 16-os dienos, kai pamaldose, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, dalyvaudavo ribotas skaičius žmonių. Tad metų pabaigoje buvome nutarę šią tvarką sugrąžinti pasibaigus Kalėdų laikui – nuo sausio 11 dienos.

Visgi naujųjų metų pradžia parodė, kad pandeminė situacija Lietuvoje išlieka pakankamai rimta. Vyriausybės priimti griežtesni apribojimai, iš pradžių skirti tik šventiniam laikotarpiui, buvo pratęsti iki numatytos karantino pabaigos.

Tad atsižvelgdami į esamą situaciją, šiandien priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose, dalyvaujant tikintiesiems. Tai yra, nuo 2020 m. gruodžio 16 d. mūsų bažnyčiose galiojančią tvarką pratęsiame iki 2021 m. sausio 31 d., su galimybe ją švelninti ir anksčiau, jei greičiau būtų sulaukta ryškesnių teigiamų pokyčių. Tuo būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas yra itin sunkus, ypač su ligoniais, gydytojais, slaugytojais.

Suprantame, kokia svarbi mums visiems yra sielovadinė pagalba. Primename, kad bažnyčios išlieka atviros privačiai tikinčiųjų maldai. Laidotuvių šv. Mišios ar kiti sakramentai švenčiami tik artimiausių šeimos narių aplinkoje. Susitarus su kunigu, yra galimybė atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją.

Šiandien švenčiame Kristaus Apsireiškimo (Trijų Karalių) iškilmę. Ji kalba mums apie Dievą, apsireiškiantį visų tautų žmonėms, apie Jo šviesą, pasiekiančią net ir toli, giliose tamsybėse esančius. Šios dienos iškilmė taip pat kreipia mūsų žvilgsnį į Išminčius, atsiliepiančius į Dievo apsireiškimą ir ateinančius į susitikimą su Juo kuklioje prakartėlėje. Jokie sunkumai negali mūsų atskirti nuo Dievo. Mūsų malda tegul veda į gyvą tikėjimo liudijimą, kasdienybėje parodant daugiau solidarumo ir atjautos vieni kitiems. Juk ten, kur yra gailestis ir meilė, ten yra Dievas.

Lietuvos vyskupai
2021 m. sausio 6 d.

Nu vat sorry, ką reiškia nenurodinėja Bažnyčiai? Kalba eina apie viešąjį interesą ir viešąją sveikatą, tai joks čia nebūtų nurodinėjimas. Aišku, kad faina, jei eitų gražiai susitarti, kad šiuo klausimu bažnyčia eina paskui valdžios politiką. Nes gal tada tikintieji, kurie užsikrės bažnyčiose, lai ir į ligonines nesigula, bažnyčia gal pasirūpins jais?

Premjerės Ingridos Šimonytės pozicija dėl vakarykščio Lietuvos vyskupų konferencijos sprendimo. Pozicija išsakyta dabar vykstančios spaudos konferencijos metu.

Ingrida Šimonytė sako, kad „pirmiausia reikėtų padėkoti Lietuvos vyskupų konferencijai už tai, kad pamaldos nebuvo viešos ir dabar nėra net. Po to, kai Vyriausybė sugriežtino karantiną Vyskupų konferencija priėmė sprendimą neorganizuoti pamaldų ir manau, kad tas sprendimas buvo labai vietoje ir labai laiku, ir tikrai vertinome jį kaip solidarumo su pasaulietine valdžia ženklą. Esamomis aplinkybėmis, kadangi dar neturime gerų žinių apie situacijos gerėjimą, aš tikėčiaus galbūt persvarstymo to sprendimo – tai yra laikotarpio pratęsimo, kad jis būtų panašesnis į Vyriausybės taikomų apribojimų laikotarpį.

Pasaulietinė valdžia nenurodinėja Bažnytinei valdžiai taip pat kaip Bažnytinė valdžia nenurodinėja pasaulietinei - tačiau solidarumas abiejų valdžių tokiomis aplinkybėmis kaip dabar yra be galo svarbus. Tai tikrai tikiuosi, kad šis sprendimas bus persvarstytas.“

Į viešas mišias nuo kitos savaitės planuojantys eiti žmonės turėtų įvertinti riziką ir priimti pamatuotą sprendimą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Jam antrina ir pasitarime su prezidentu dalyvavę ekspertai, tačiau niekas nekritikuoja Bažnyčios sprendimo.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad žmonės, einantys į tam tikras įstaigas – ar tai būtų bažnyčios, ar parduotuvės, visų pirma, turi įvertinti asmeninę riziką ir priimti pamatuotą sprendimą“, – žurnalistams trečiadienį po susitikimo su sveikatos ekspertais sakė patarėjas.

„Bažnyčia eilinį kartą parodė, kad visiškai neturi moralės. Visi juk suprantam, kad tas „žmonės labai prašo mišių“ iš tikrųjų yra „jau mėnesį aukų nerinkom“...

Va ir pažiūrėsim kaip Lietuvoje įstatymai veikia. Super testas. Iš kitos pusės - visiškas Lietuvos bažnyčios moralinis bankrotas.

O gal žmonės bus protingesni už dvasininkus ir neis į grupinius renginius?

„Yra priimtas tas nutarimas, kadangi vis tiek žmonės labai prašo, labai reikalauja. Manau, kad reikia to dvasinio peno žmonėms, jie labai ištroškę“, – apie sprendimą vėl rengti šv. Mišias dalyvaujant žmonėms sakė Šiaulių vyskupas E.Bartulis.

Gal dar ko nors kas nors norite, esate ištroškę, gal kam ko reikia, gal reikalaujat ko? Nesikuklinkit, juk tik pusantro tūkstančio šiandien užsikrėtusių, tik 27 mirė, tik 196 reanimacijoje, tik 123 taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Informacinis pranešimas apie viešų pamaldų su tikinčiaisiais atnaujinimą nuo 2021 m. sausio 11 d.

Lietuvos vyskupai nusprendė nuo pirmadienio, sausio 11 d., atnaujinti viešas pamaldas su tikinčiaisiais, laikantis visų saugumo reikalavimų. Tai reiškia, kad nuo sausio 11 d. vėl galioja visos nuostatos, išdėstytos iki 2020 m. gruodžio 16 d. galiojusioje informacijoje dėl Bažnyčios veiklos (INFO 22), neįvedant jokių naujų normų.

Dėl laidotuvių ir toliau galioja anksčiau priimta nuostata: Laidotuvių apeigos atliekamos tik kapinėse. Jose gali dalyvauti artimiausi šeimos nariai, neskaitant kunigo ir laidojimo paslaugų įstaigų personalo. Laidotuvių šv. Mišios gali būti aukojamos be mirusiojo kūno laidotuvių dieną arba kitu laiku, pagal susitarimą su artimaisiais.

Išbandymams nesibaigiant, kviečiame semtis dvasinės stiprybės maldoje. Švęsdami Šv. Juozapo metus, kasdien 20 val. melskimės malda Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami ir kvieskime ja melstis ir mūsų artimuosius. Rūpinkimės ir saugokime vieni kitus. Su Viešpaties pagalba, užtariant šv. Juozapui, iš šių išbandymų išeisime tik stipresni.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9