Kodėl koronavirusas pavojingesnis nėščiosioms ir gimdyvėms?

„Gimdymo metu labiausiai bijojau, kad per medikų dėvimus apsauginius kostiumus, kaukes, skydelius ir kas keturias valandas besikeičiančias pamainas neišgirsiu, ką man sako gydytojai ir nepadarysiu visko taip, kaip reikėtų“

Taip savo patirtimi dalinasi praėjusių metų gruodžio pradžioje Kauno klinikose dukrą pagimdžiusi Agnė Kalkienė. Jaunai moteriai prieš pat gimdymą buvo patvirtintas COVID-19 virusas, todėl viskas vyko kiek kitaip nei buvo planuota. Moterį iki gimdymo prižiūrėjusi Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikų Akušerijos skyriaus vadovė prof. dr. Meilė Minkauskienė tikina, jog nors COVID-19 sergančių nėščiųjų bei gimdyvių skaičius išaugo ir reiktų laikytis visų bendrųjų saugumo reikalavimų, perdėtai baimintis nevertėtų, mat komplikacijos – retos.

„Iš tiesų prieš atvažiuodama gimdyti jau kurį laiką nejaučiau skonio ir kvapo. Atvykusi į klinikas personalą informavau apie savo simptomus ir įtariau, kad testas bus teigiamas. Džiaugiuosi, kad į situaciją reagavau ramiai. Žinoma, padėjo ir tai, jog koronavirusas man pasireiškė labai lengva forma – uoslės ir skonio praradimas išties nemalonus potyris, bet tikrai ne pats blogiausias atvejis. Manau, kad sunkesni COVID-19 simptomai būtų lėmę ne tokią sėkmingą gimdymo eigą“, – teigia dvidešimt aštuonerių moteris.

Vilkaviškyje gyvenanti Agnė pasakoja, jog gimdė beveik taip pat, kaip ir kitos gimdyvės. Jos atvejis nuo sveikųjų skyrėsi tik tuo, jog gimdymo metu visi medikai dėvėjo daugybę apsaugos priemonių ir dėl visų saugumo reikalavimų personalo pamainos turėjo keistis kas keturias valandas – per moters gimdymą pasikeitė net keturios pamainos.

„Visa tai šiek tiek apsunkino tarpusavio komunikaciją, buvo baisu, kad neišgirsiu visų medikų rekomendacijų ar atliksiu kažką ne taip. Tačiau gimdymas praėjo sklandžiai, mažylei buvo atlikti visi privalomi testai, tarp jų ir COVID-19, kurio atsakymas buvo neigiamas, o kitą dieną mus jau išleido namo“, – pasakoja jauna mama.

Kauno klinikose neretai su užsikrėtusiomis nėščiosiomis ar gimdyvėmis bendraujanti gydytoja akušerė-ginekologė M. Minkauskienė tikina, jog nors koronaviruso infekcija nėštumo metu yra pavojingesnė nei įprastai, komplikacijos labai retos.

„Didžioji dauguma nėščiųjų ir gimdyvių – jaunos, sveikos moterys, tokios kaip Agnė. Todėl labai dažnai koronaviruso infekcija nesukelia didesnių problemų. Sužinojus, jog sergate ar sirgote COVID-19 infekcija labai jaudintis dėl gimdymo nereikėtų. Svarbiausia – stebėti savo sveikatą ir prireikus kreiptis į gydytoją, kuris atliks detalesnę jūsų bei vaisiaus apžiūrą“, – pataria gydytoja akušerė-ginekologė.

Virusas pavojingesnis vyresnėms gimdyvėms

Vis tik gydytoja M. Minkauskienė perspėja, jog gretutinių ligų, pavyzdžiui, nutukimą ar cukrinį diabetą turinčioms ir vyresnėms nei 35 m. nėščiosioms ir gimdyvėms infekcija kur kas pavojingesnė. Mat moksliniai tyrimai rodo, jog 35 metų sulaukusioms nėščiosioms patekti į intensyvios terapijos skyrių rizika yra net 4-5 kartus didesnė nei tokio pat amžiaus nenėščioms moterims. Ši rizika išauga, nes nėštumo metu keičiasi visa moters imuninės sistema, plaučių funkcija ir anatomija, todėl virusas gali lengviau paveikti organizmą.

Taip pat Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė pabrėžia, jog dėl koronaviruso išauga tikimybė pagimdyti anksčiau laiko: „Atlikti tyrimai rodo, jog priešlaikinio gimdymo tikimybė užsikrėtus COVID-19 infekcija siekia net 30-40 proc. Žinoma, dažniausiai pagimdyti anksčiau laiko gresia tada, kai liga sunki – moteris karščiuoja, turi kvėpavimo nepakankamumą ir pan. Tada vaisiui gali kilti pavojus ir gali tekti svarstyti įvairias alternatyvas – net nutraukti nėštumą. Vis dėlto ir nepatiriant sunkesnių simptomų išlieka savaiminio priešlaikinio gimdymo ir sąrėmių rizika, todėl būtina nuolat stebėti savo ir vaisiaus sveikatą“.

Nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ ir neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė teigia, jog nors šiuo laikotarpiu ankstuko gimimo rizika didesnė, tačiau labai baimintis nereikėtų: „Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis neišnešiotų naujagimių pasaulyje kasmet gimsta vis daugiau – apie 15 mln. Lietuvoje kiekvienais metais gimsta apie 1500. ankstukų. Mūsų šalyje neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodiklis – vienas aukščiausių. Taip pat jau kurį laiką veikia Ankstukų pagalbos ir paramos linija (tel. nr. +370 612 03800), o naudingų, mokslu grįstų patarimų apie neišnešiotų naujagimių priežiūrą galima rasti ir prieš keletą mėnesių startavusioje nuotolinėje edukacinėje platformoje www.auginulietuva.lt. O kur dar glaudžios ankstukų tėvelių bendruomenės, kurios labai padeda psichologiškai“.

Nuotolinė edukacinė platforma www.auginulietuva.lt – tai neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“, taip pat jau ne pirmus metus vykdančios projektą „Ankstukai“, įgyvendinamos nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ dalis. Iniciatyvos tikslas – gerinti Lietuvos demografinę padėtį užtikrinant optimalią valstybės paramą ir rūpestį kiekvienam naujai gimstančiam Lietuvos piliečiui. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gimdyvių, naujagimių bei šeimų saugumą, fizinės, psichinės bei emocinės sveikatos puoselėjimą, tėvų įgalinimą slaugant, prižiūrint ir auginant vaikus, gerinti sveikatos užtikrinimą neišnešiotų bei sergančių kūdikių susilaukiančioms šeimoms Lietuvoje. Į skirtingas projekto veiklas yra įtraukiami naujagimių tėvai, specialistai dirbantys su naujagimių priežiūra ir raida, nevyriausybinės organizacijos, ministerijos, savivaldybės, valstybinės institucijos, socialiai atsakingos įmonės, žinomi žmonės, visuomenė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9