- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
- Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
- Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Lietuvoje televizijai dažniausiai naudojama horizontali poliarizacija, o FM radijui vertikali. Tai reiškia, kad montuojant TV antenas televizijai jų vibratoriai turi būti horizontalūs, o FM radijui - vertikalūs.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
Daugiau patarimų
- Neužtenka mokėti pasinaudoti situacija, reikia mokėti ją susikurti.
- Kvailys, pripažinęs, kad yra kvailys, jau nebe kvailys.
- Niekada nedaryk to, kas prieštarauja tavo sąžinei, net jei aplinkybės reikalauja.
- Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, kai jis tampa savo viršininku.
- Aš, kaip ir dauguma žmonių, matau pasaulį tokį, kokį norėčiau matyti, o ne tokį, koks jis yra iš tiesų.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Būsimus atradėjus ugdyti reikia jau dabar
2021-01-28 08:37:37Lietuvos krepšinio sėkmės istoriją nuolat tęsia ir kuria tūkstančiai jaunųjų krepšininkų, kurie nuo mažens kasdien treniruotėse ir rungtynėse ugdo savo gebėjimus. Tūkstančiai mokinių, dirbdami kryptingai, gali sukurti Lietuvai sėkmės istoriją ir inovacijų srityje.
Ar žinote, kad dar sėdėdami mokyklos suole, mokiniai glaudžiai bendradarbiauja su universitetais ir kuria inovatyvių ateities technologijų sprendimus, paremtus, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu? Tai išbandyti gali kiekvienas.
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) jau penktus metus iš eilės veikia neformaliojo ugdymo platforma, „Ateities inžinerija“ (AI), padedanti jauniesiems inovatoriams kurti savo ir visos šalies ateitį. „Kiekvienoje mokykloje įkurti šiuolaikines kūrybines dirbtuves ir jas aprūpinti įvairiausias modernias technologijas išmanančiais mokytojais nėra realu. Optimali išeitis – nuotolinis ugdymas(is), kuris pasirodė itin efektyvus ne tik pandemijos suvaržymų metu,“,– teigia VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ (AI) platformos koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis.
Kas yra AI platforma ir kaip organizuojama jos veikla?
AI platforma nemokamai mokykloms suteikia ugdymo aplinką, šiuolaikinių inovacijų inžinerinių technologijų srityje: ugdymo turinį, įrankius, nuotolines bei kontaktines konsultacijas ir renginius. Pagal galimybes, medžiagas bei įrangą. Mokiniai gali atlikti projektinius darbus – ištirti savo aplinką, sukurti originalų produktą, išmokti vystyti verslą. Vėliau konkursuose pristatyti darbų rezultatus ir rasti kelius jų įgyvendinimui, o mokytojai – patobulinti savo kvalifikaciją.
Tipinis AI veiklos tvarkaraštis yra toks: AI sezonas prasideda rugsėjį – vyksta AI rudens sesija, kurioje aptariamos naujojo sezono tematikos ir veiklos. Po to mokyklos apsisprendžia dėl projektinių darbų (PD) tematikų, formuojamos komandos, kurios, vadovaujamos mokytojų ir padedamos AI konsultantų, renkasi temas, planuoja darbą, ieško reikalingų išteklių, dirba kūrybinėse dirbtuvėse ir savarankiškai.
AI žiemos sesijos metu, vasario mėnesį, peržiūrimi atliekami ir pristatomi jau baigti darbai. Po to tęsiamas kūrybinis darbas, vyksta nuotolinės konsultacijos, o baigti PD pristatomi gegužės mėnesio pabaigoje, AI pavasario sesijos metu.
Kiekviena mokykla AI veiklą gali pritaikyti savo ugdymo proceso poreikiams. Pavyzdžiui, jeigu ugdymo plane yra numatyti projektiniai darbai – čia galima vienu šūviu nušauti du zuikius: pasirinkti tokią temą, kad darbas būtų užskaitytas ir mokykloje, ir pristatytas AI konkurse. Be to, mokytojai, vadovaudami mokinių projektiniams darbams, tuo pačiu gali įvykdyti ir kvalifikacijos tobulinimo programą.
Kokios pagalbos mokiniai gauna iš VILNIUS TECH bendruomenės?
Į AI veiklą įsitraukę dėstytojai iš visų VILNIUS TECH fakultetų – tai garantuoja plačią galimų PD temų įvairovę. Šie dėstytojai – AI konsultantai – kuria ir tobulina metodinę medžiagą, konsultuoja PD komandų narius, organizuoja kūrybines dirbtuves ir kitus praktinius užsiėmimus VILNIUS TECH laboratorijose arba mokyklose. Pagal galimybes, medžiagomis bei įranga remia PD komandas.
Rudens sesijoje vyko praėjusio AI sezono projektinių darbų konkursas. Plačiau papasakokite apie įdomiausius, geriausiai įvertintus, daugiausiai dėmesio susilaukusius projektus.
AI rudens sesijoje buvo pristatyti PD, kurie dėl karantino suvaržymų nebuvo baigti ir pristatyti pavasarį. Iš viso 14-oje tematikų pristatyti 65 darbai, iš kurių 25 buvo pripažinti nugalėtojais tematikų arba atskirų nominacijų konkursuose.
Pavyzdžiui, Filmo kūrimo mobiliuoju įrenginių tematikoje iš keliolikos pristatytų darbų geriausiu pripažintas Vilniaus licėjaus filmas „Pievų skambesiai“, o dar kitų 8 mokyklų darbai įvertinti specialiomis nominacijomis. Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos komanda laimėjo „Android“ programėlių kūrimo konkursą, sukūrusi programėlę, sprendžiančią mobiliuoju įrenginiu nufotografuotus SUDOKU galvosūkius, Klaipėdos r. Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos komanda, ištyrusi vietinių vandens telkinių taršą, pelnė pirmą vietą Aplinkos apsaugos tematikoje, Kėdainių šviesiosios gimnazijos komanda, sukūrusi naktinį šviestuvą su video kamera, nugalėjo Dizaino tematikos konkurse, o Tauragės Žalgirių gimnazijos komanda, ištyrusi savo mokyklos pastato energinį efektyvumą, laimėjo Darnaus pastato tematikoje. Šių ir kitų pristatytų darbų plakatus galite pamatyti čia.
Papasakokite apie šio sezono naujoves.
Šiemet atsirado nauja tematika, pavadinimu „Statyba – praktiškai“. Ji skirta toms komandoms, kurios nori savo galva ir rankomis, padedant statybų profesionalams, mokyklos teritorijoje susiprojektuoti ir pasistatyti pavėsinę, tinkančią ir mokslui, ir laisvalaikiui. Šiuo metu jau trys mokyklos pradėjo parengiamuosius darbus. Visų AI tematikų informacinius plakatus galite pamatyti čia.
Kokią įtaką projektui turėjo COVID-19 pandemija? Kaip pavyko susitvarkyti su iškilusiais nesklandumais?
COVID-19 pandemija ženkliai apsunkino darbus. Perėjimas į vien nuotolinę mokinių darbo formą mažiau paveikė individualiai atliekamus projektinius darbus, tačiau dauguma komandinių darbų iš esmės sustojo. Iš viso, per 2020 metus pavyko užbaigti apie 100 iš 180 darbų, pradėtų 2019 metais. Didžiąją dalį likusių darbų tikimės baigti šį sezoną kartu su naujai pradėtais darbais. Suprantama, kad visi laukiame galimybės tęsti kontaktinę veiklą.
Kokiomis veiklomis dabar užsiima projekto dalyviai? Papasakokite plačiau.
Šiuo metu yra vykdoma apie 160 darbų: nuotoline forma vyksta kūrybinės dirbtuvės, individualus komandų ir jų vadovų konsultavimas ir kt. AI 5-ojo sezono žiemos sesija vyks kovo 5 d. Jos metu komandos pristatys savo vykdomų darbų eigą, jau užbaigtų darbų rezultatus.
AI projektinei veiklai nuolat reikia įrangos, medžiagų ar komponentų. Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais savivaldybės iš Vyriausybės gavo papildomų lėšų mokinių neformaliajam ugdymui remti, ir dalis AI mokyklų savo savivaldybių (Alytaus m., Kėdainių, Klaipėdos r., Radviliškio, Šiaulių m., Švenčionių, Tauragės ir Vilniaus m.) konkursuose laimėjo lėšų savo AI veiklai stiprinti. Tai – sektinas pavyzdys, tačiau tokios projektinės veiklos finansavimo klausimas aktualus yra visada.
Kaip manote, kodėl reikia domėtis šiuolaikinėmis technologijomis?
Technologijos keičiasi sparčiai – pasaulio ekonomikos forumo ekspertai dar 2016 m. įžvelgė, kad du trečdaliai dabartinių pirmokų, atėję į darbo rinką dirbs darbus, kurie savo turiniu visiškai skirsis nuo dabartinių darbų, o šiuo metu dar visai neegzistuoja. Dauguma daiktų ir paslaugų, kuriomis jie naudosis, dar nesukurta. Inovatoriams yra ir bus ką veikti, o pradėti tam rengtis reikia jau dabar.
Kaip paskatinti jaunus žmonės jomis domėtis aktyviau?
Mokytojų teigimu, maždaug 10 proc. mokinių turi polinkį technologijoms ir techninei kūrybai, o tai yra 10-15 tūkst. mokinių, besimokančių 7-12-ose klasėse. Mes turime jiems laiku sudaryti sąlygas ir paskatinti tuos polinkius ugdyti, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar mokosi. Būdų, kaip jauną žmogų sudominti technine kūryba yra ne vienas. Vienas geriausių – parodyti pavyzdį, ateities perspektyvą ir leisti pabandyti pačiam. Dalis vaikų į šią veiklą ateina savarankiškai, tačiau daugumai šį kūrybos norą uždega mokytojai.
Kalbant bendrai, kokios optimalios priemonės, stiprinant inovatorių ugdymą Lietuvoje?
Krepšinio pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad vien mokyklinių fizinio lavinimo pamokų nepakanka, norint išugdyti krepšinio profesionalus. Tam reikalinga visa ugdymo ekosistema, ir ji egzistuoja. Panaši kryptingo masinio ugdymo ekosistema reikalinga ir Lietuvos ateities inovacijų sričiai, nes šiuo metu, pavyzdžiui, kalbant apie neformaliojo vaikų švietimo krepšelių lėšų paskirstymą, techninei kūrybai tenka tik 5-6 proc. metinio biudžeto – beveik 8 kartus mažiau negu krepšiniui.
Vyriausybė akcentuoja šalies inovacinių gebėjimų stiprinimo svarbą, ir reikia tikėtis, kad jos darbų plane atsiras ir priemonės, leidžiančios sukurti atvirą masinę mokinių inovacinių gebėjimų nuotolinio ugdymo platformą, kuri efektyviai papildytų kitas kontaktines ugdymo iniciatyvas, pavyzdžiui, kuriamus STEAM atviros prieigos centrus.
Tokia platforma suteiktų papildomas galimybes visų Lietuvos mokyklų mokiniams gilinti savo žinias kūrybingumo, inžinerijos, kitų STEAM dalykų ir verslumo srityse, jas integruoti ir taikyti realių problemų sprendimui. Platforma būtų atvira visiems ugdymo paslaugų teikėjams, įskaitant ir mokytojus, mokslo arba verslo profesionalus, parengusiems nacionaliniu lygiu akredituotas neformaliojo ugdymo programas. Tokios platformos prototipu galėtų būti jau 5-tus metus sėkmingai veikianti VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ platforma.
Šiuo metu AI platformoje, savo ugdymo poreikių ir galimybių ribose, sėkmingai dirba daugiau kaip 60 mokyklų, atstovaujančių beveik pusę Lietuvos savivaldybių. Mes siekiame plėsti šių mokyklų ratą, ir, nors mūsų pajėgumai riboti, priimsime ir naujas mokyklas, norinčias įsitraukti į AI veiklą.
Daugiau informacijos galima rasti http://ateitin.vgtu.lt/
Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
Mūsų pasaulis yra ankstyvojoje technologinės revoliucijos stadijoje. Prognozuojama, kad dirbtinis intelektas (DI), kurį įgalina tokie didžiuliai generatyvinės kalbos modeliai kaip „ChatGPT“, pakeis beveik visas visuomenės gyvenimo sritis.Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą
Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų agentūros skaičiavimai. Populiariausios jaunimo veiklos yra skambučiai internete, socialiniai tinklai, vaizdo medžiagos žiūrėjimas, bendravimas susirašinėjimo programėlėmis.10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
Kai kalbame apie kokybišką maitinimąsi dažniausiai galvoje turime šviežų, sveiką maistą, estetiškai patiektą, pagamintą iš aukščiausios kokybės produktų.Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu
Skaitmeninės mokymosi priemonės savo aktualumo nepraranda ir sugrįžus į mokyklos suolą. Įmonės „Ateities pamoka“ atlikta mokytojų apklausa parodė, kad net 98 proc. mokytojų šias priemones aktyviai naudoja ir kontaktinėse pamokose.5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti
Prasidėjęs ruduo simbolizuoja naujų mokslo metų pradžią, o keli išmanieji įrankiai šiemet mokymosi procesą gali paversti malonesniu ir efektyvesniu.Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos
Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, stebint mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą, nuo pirmadienio, balandžio 4 d., keičiama kaukių dėvėjimo ir izoliavimo tvarka.Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
Technologijų sektorius šiandien yra vienas patraukliausių ir perspektyviausių, o kasmet augantis darbuotojų trūkumas rodo, kad jis toks liks dar ne vienerius metus.Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų
Naujus mokslo metus pradėję klasėse, didžioji dalis mokyklų ir toliau tęsia ugdymą kontaktiniu būdu. Statistika rodo, kad sugrįžimas į klases paskatino geresnį žinių įsisavinimą, augo visų pagrindinių mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkiai.Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
Šiuo metu galimybės moksleiviams ieškoti idėjų ir pradėti galvoti apie savus startuolius yra itin palankios. Įvairios organizacijos ir ugdymo programos skatina jaunuolius imtis iniciatyvos ir leidžia padėti pamatus ateities verslui.Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
Nors šį rugsėjį į mokyklas vėl sugužėjo mokiniai, tačiau kai kuriems jų tenka bent kuriam laikui vėl persikelti į namus dėl švietimo įstaigose pasitaikančių koronaviruso ligos atvejų.Nuotolinis mokslas paskatino vadovėlių skaitmenizaciją – kaip su ugdymo kokybe?
Ilgiau nei metus trukęs nuotolinis mokymasis lėmė ne tik moksleivių ir mokytojų kompiuterinio raštingumo įgūdžių tobulėjimą.Specialistė pataria: 5 dalykai, kuriais turėtų pasirūpinti pirmokų tėvai
Parduotuvių lentynose – daugybė skirtingų kanceliarijos prekių. Didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje „Maxima“ pardavimų duomenys rodo, kad pastebimai daugiau mokyklinių reikmenų šiemet buvo nupirkta vos paskelbus mokyklinės mugės pradžią – net penktadaliu daugiau.Psichologė atskleidė, kas padės abiturientams užmiršti egzaminų stresą
Kone visus metus trukęs nuotolinis mokslas išvargino visą švietimo bendruomenę. Itin daug streso teko patirti dvyliktokams, kurie ne tik buvo priversti mokytis prie ekranų, tačiau ir egzaminų sesijai ruoštis nuotoliniu būdu.Įpročiai pakito: mokytojai nori išlaikyti nuotolinio mokymo galimybę
Nuotolinis mokymas tapo ir dideliu išbandymu visai švietimo sistemai, ir tuo pačiu progresą skatinančiu veiksniu. Mokytojai perprato technologijas bei naująją mokymo formą, todėl dauguma švietimo atstovų ją dalinai norėtų išlaikyti ir ateityje.Vakcinacija Vilniuje: abiturientai kviečiami pasiskiepyti iki egzaminų pradžios
Vilniaus miesto savivaldybė ragina sostinės abiturientus pasinaudoti galimybe pasiskiepyti antrąja „Vaxzevria“ (anksčiau – „AstraZeneca“) doze dar iki egzaminų sesijos pradžios.Sugrįžę į mokyklas, pradinukai skaitmeninių įgūdžių neužmiršo
Daliai Lietuvos pradinių klasių moksleivių sugrįžus į mokyklas, nuotolinio mokslo metu naudotų skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas nesumažėjo.Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) šiemet vyks nuotoliniu būdu
Dešimtokams pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) dėl pandeminės situacijos šiemet vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinimuose dalyvaus daugiau kaip 25 tūkst. mokinių.Stephane Ruz: kaip paruošti vaikus besikeičiančiam pasauliui?
Kas bus ateityje? Intriguojantis klausimas, ypač žvelgiant iš dabartinės situacijos, kai net nežinome, kas bus po mėnesio ar dviejų. Tad kaip galime būti tikri, kad tai, ko mokome vaikus šiandien, bus naudinga po dešimties ar dvidešimties metų?Pradinukai grįžta į mokyklas: apie ligos išmokas nesergančio vaiko priežiūrai
Nuo pirmadienio 45 savivaldybėse į klases leista sugrįžti pradinių klasių mokiniams, dalis tėvų sugrįš į darbą, nors dar turi galiojančius nedarbingumo pažymėjimus nesergančių vaikų priežiūrai.Kūrybingas mokytojas – koks jis?
Apie kūrybišką mokytoją daug rašoma ir kalbama – turbūt nerasime nė vieno mokyklos dokumento, kuriame nebūtų minimas vaikų kūrybiškumo ugdymas ar kūrybiškai dirbančio mokytojo svarba mokymo/si procese.KTU kviečia kartu ruoštis 5 pagrindiniams brandos egzaminams
Brandos egzaminai – abiturientų išbandymo metas. Daugumai tai svarbaus etapo pabaiga ir pirmas žingsnis karjeros link, kuris ir įprastai nepraeina be šiek tiek nerimo ar papildomų pastangų.Ar technologijos – ne mergaičių sritis, jei programavimo pradininkė - moteris?
Lietuvos moksleiviai dažniausiai lanko muzikos ar sporto būrelius, tačiau pastaruoju metu populiariausiųjų penketuke užtikrintai įsitvirtino ir informacinių technologijų užsiėmimai.Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną. Abiturientams bus teikiamos papildomos konsultacijos padedant geriau pasirengti egzaminams.Savo verslą kuriantis moksleivis: geriausia diena pradėti – šiandien
Septyniolikmetis vilnietis Benas Volkovas nesuka galvos, ką veiks pabaigęs mokyklą: moksleivis jau šiandien drauge su komanda kuria verslą – maisto užsisakymo platformą „Yuffi“.IT ekspertai sukūrė visiems prieinamą edukacinę platformą
Programavimas laikomas ateities profesija, IT darbuotojai – vieni geidžiamiausių bei geriausiai apmokamų profesionalų, tačiau šalyje tinkamo šios srities ugdymo vis dar stinga. Todėl mokytojams į pagalbą ateina verslas.Informacinių technologijų pamoka mokykloje: prieš 10 metų ir dabar
Mokyklas baigę prieš 10 metų ar daugiau informacinių technologijų (IT) pamokas prisimename gana niūriai. Dideli, lėtai veikiantys kompiuteriai, mokėmės formulių su „Excel” programa, piešti su „Word” ir dėlioti programavimo eilutes su „Pascal”. Mokiniai šiandien jau gimė technologijų pasaulyje.Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio
„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus bendrovei padėjo dar pernai aktyvuota automatinė padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) filtravimo sistema.Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų
Kai oras šiltyn – ir mūsų patiekalai lengvyn. Tad gamindami pigesnius maltinukus iš cukinijų ir avinžirnių, ilgai neužgaišite, o rezultatu džiaugsis visi valgytojai.Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte
Šviežių lietuviškų, šiltnamiuose užaugintų agurkų sezonas įsibėgėja, tad geros jų kainos vilioja vis dažniau gamintis salotas. Gaivios, traškios salotos tinka prie įvairių patiekalų, tačiau paruoštos kiek įdomiau gali tapti ir pagrindine stalo žvaigžde ar sveikais priešpiečiais.Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas
Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas.Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
Kaip ir kasmet, nuo balandžio 1 d. automobiliai šalies keliuose gali būti eksploatuojami su vasarinėmis padangomis. Visgi dažnam vairuotojui kyla klausimas, kodėl apskritai verta tai daryti, nes žieminių padangų, jei jos nėra dygliuotos, naudojimas vasaros metu neuždraustas.Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų
Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose.Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas
Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto priemonėje įrengtos oro pagalvės taip pat reiškia saugumą nelaimės atveju, tačiau saugos diržo segėjimas yra kiekvieno automobilio vairuotojo bei keleivio asmeninis pasirinkimas, kuris, deja, ne visada būna teisingas.Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė
Šylant orams, į mūsų virtuves vis dažniau atkeliauja agurkai: juos pjaustome į salotas, dedame į šaltibarščius, gardiname jais geriamąjį vandenį. Kai nesinori karštų ir sočių pietų, puikiai atgaivins bulgariška „Tarator“ sriuba.Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti
Viena iš pastaruoju metu populiariausių finansinio sukčiavimo schemų – netikri darbo skelbimai. Jie aukoms gali kelti ypač didelį pavojų, nes jos, pačios to nesuprasdamos, gali tapti nusikaltėlių bendrininkėmis.RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka
Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
Daugeliui mūsų labai sunku nesutikti su vadove arba bet kuo kitu, kas yra aukštesnėje galios pozicijoje. Tai gali būti ir darbinė, ir asmeninė aplinka – statusu viršesnis žmogus ar vyresnis šeimos narys, mama, tėtis ar kitas autoritetas.Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą
Persikraustymas į naujus namus paprastai būna džiaugsmingas nuotykis, tačiau kartu su juo tenka ir nelengva užduotis saugiai pervežti didelius prietaisus, pavyzdžiui, televizorius, šaldytuvus ir skalbykles.5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau
Parduodant automobilį svarbu turėti visus su jo eksploatavimu susijusius dokumentus. Tai sumažins abejones dėl pardavėjo sąžiningumo bei transporto priemonės būklės.Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką
Š. m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 12 val. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) interneto svetainė patyrė kibernetinę ataką, tačiau dėl greitos LRTK reakcijos ir pritaikytų techninių priemonių, jokia žala nepadaryta.Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami
Be išmaniojo telefono – nė žingsnio namuose, tad tokio paties komforto norisi ir keliaujant. Likti be ryšio svetimoje šalyje – ne išeitis, tad Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, primena, ką reikėtų pasitikrinti ir kokius žingsnius būtina atlikti dar prieš kelionę.7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs
Siekiant finansinės gerovės ir stabilumo, dažnai pamirštamas aspektas yra mūsų finansinis asmenybės tipas. Tai – pasikartojantis elgesys su pinigais ir požiūris į juos.Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės
Šiandien aukščiausiame Lietuvos statinyje – Vilniaus televizijos bokšte – surengtos bokšto viršutinės taurės naujų erdvių rekonstrukcijos pabaigtuvės. Pabaigus šį darbų etapą, lankytojams atveriamos naujos erdvės, kuriose jų laukia naujos paslaugos bei pramogos.Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
Gyvename dirbtinio intelekto psichozės laikais – stebime lenktynes, kuriose neaiškios nei taisyklės, nei starto ir finišo linijos. Nežinome, kada jos baigsis, tačiau aišku viena – šiandien svarbiausia pasirinkti strategiją ir judėti kryptingai, sako advokatas, „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų.Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai
Maisto gamyboje prancūzai išties moka panaudoti viską, kas yra geriausia: tiek šviežius ir kokybiškus ingredientus, tiek ištobulintas skonių derinimo technikas. Ką ir bekalbėti apie valgymo kultūrą, kuri skatina mėgautis ne tik maistu, bet ir kompanija.Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
Jonas, gyvenantis Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone, bet dirbantis Viršuliškėse, darbo metu negavo pranešimo apie gaisrą, įsiplieskusį netoli jo namų. Kodėl? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2” Inovacijų eksperto, nors ši konkreti situacija išgalvota,JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms
JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms: atlikusi Lietuvos civilinės aviacijos valdymo ir skrydžių saugos užtikrinimo sistemos auditą, JAV federalinės aviacijos administracija (FAA) suteikė galimybes Lietuvos oro vežėjams vykdyti komercinius skrydžius JAV teritorijoje Lietuvoje registruotais orlaiviais.Kuo naudinga garso terapija?
Teigiamas garso poveikis žmogui žinomas nuo senų laikų. Įvairių istorijų galima rasti jau senovės Egipte, Indijoje, Graikijoje. Tam tikri aspektai pasiekė ir dabartinį laikotarpį. Pavyzdžiui, ganėtinai populiariu užsiėmimu vis dar išlieka garso terapija.Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
Seifas yra naudingas itin įvairių daiktų saugojimui nuo įsilaužimų ar gaisro. Dažniausiai žmonės šį įsigyja norėdami paslėpti ginklus, dokumentus, pinigus, brangią įrangą, papuošalus, raktus. Žinoma, įvairių vertingų daiktų egzistuoja ir gerokai daugiau.Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos
Nors už lango oras vis gerėja, vasarėja, tačiau saulėtas dienas anksčiau arba vėliau keičia lietingos ir tenka galvoti ką smagaus nuveikti. Žinoma, kad kai šalia yra mylimas žmogus – rasti smagias veiklas yra kur kas paprasčiau.Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų.Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda
2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą blokuoti 23 IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas.Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai
Kas yra adaptogenai ir kodėl jie svarbūs mūsų organizmui? Adaptogenai yra natūralios kilmės medžiagos, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų ir įveikti iššūkius. 1947 m. rusų mokslininkas Nikolai Lazarev sukūrė terminą „adaptogenas‘‘.- Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
- IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
- Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
- Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
- Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
- Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
- „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
- Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
- Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
- Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
- Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
- Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
- Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
- Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
- ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
- Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Žvejyba – ar tikrai verta?
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
- Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
- Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1546-01-23Neskelbęs nieko vienuolika metų, Francois Rabelais skelbia "Tiers Livre" tęsinį "Gargantua ir Pantagruelis".
- 1506-04-18Padėtas kertinis akmuo šiuolaikinei Šv. Petro bazilikai Vatikane.
- 1791-04-27Charlestowno mieste (JAV Masačūsetso valstija) gimė dailininkas Samuelis Morzė, 1838 m. sukūręs jo vardu pavadintą telegrafo abėcėlę.
- 1931-02-12Romos popiežius Pijus XI pašventino ir atidarė Vatikano Radiją.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Dramblys kasdieną “pagamina” apie 25 kilogramus mėšlo.
- Pats plastiškiausias metalas žemėje yra auksas. Jis gali būti plonas kaip folija iki 0,1 mkr (valcuotas auksas), o iš 1 g aukso galima ištempti 500 m ilgio giją.
- Amerikos kompanija „Walmart“ yra didžiausias privatus darbdavys pasaulyje – įmonėje dirba daugiau nei 2 mln. žmonių.
- Chameleono akys juda nepriklausomai viena nuo kitos, todėl jis gali žiūrėti į dvi skirtingas puses vienu metu.
- 1883 m. Krakatau ugnikalnio išsiveržimas sukėlė didžiausią kada nors girdėtą garsą istorijoje. Ugnikalnio išsiveržimo garsas buvo girdimas daugiau nei už 5000 km.
- Jeigu vyras atidaro automobilio duris savo žmonai, tai arba automobilis naujas, arba žmona.
- Atėjo blondinė darbintis. Stovi prie lifto ir nežino, kaip elgtis. Prieina kažkoks vyras ir klausia:
- Kokios problemos?
- Suprantate, man sakė, kad, norint patekti į kadrų skyrių, reikia pakilti į trečią aukštą, o tada – į dešinę. O čia tik mygtukai važiavimui aukštyn ir žemyn... - Vyrukas nori skirtis. Draugas bando jį atvesti į protą:
– Graži, protinga, miela... Kiekvienas tokios norėtų.
Vyrukas:
– Mano batus matai?
– Na..?
– Nauji, brangūs, madingi… Kiekvienas tokių norėtų, bet aš vienas žinau, kaip jie man spaudžia.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras