Geras slaptažodis pirmiausia yra saugus

Šiuo metu dešimtys tūkstančių žmonių Lietuvoje keičia savo slaptažodžius. Statistika rodo, kad 26 procentai interneto naudotojų skirtingoms sistemoms naudoja tą patį ar panašų slaptažodį, ir net 48 procentai turi vienodą slaptažodį darbo ir asmeninėms reikmėms.

Priežastis – taip lengviau prisiminti. Specialistai perspėja apie tokio pasirinkimo grėsmes ir pataria, kaip sukurti saugų, patikimą ir įsimenamą slaptažodį.

„Nors vartotojai supranta, kokia grėsmė kyla jų asmens duomenims ir turtui jei slaptažodį „nulaužia“ piktavališki žmonės, 3 procentai interneto vartotojų vis dar renkasi patį nesaugiausią variantą – slaptažodį 123456.“ – pastebi „Baltic Amadeus“ pardavimų direktorius Irmantas Bankauskas. Kuriantiems naują slaptažodį specialistas turi kelias rekomendacijas.

Pasitelkite emocijų raišką

Slaptažodžiai tradiciškai sudaromi iš lotyniškų raidžių, skaičių ir kitų simbolių, o dabar – dar ir iš jaustukų. Net įtraukus vieną jaustuką, slaptažodžio saugumas reikšmingai padidėja, vien dėl to, kad įsilaužėliai tiesiog nenaudoja jaustukų kaip galimų slaptažodžio simbolių „Nors dauguma sistemų jaustukų funkcijos dar neturi, tačiau slaptažodžiui naudoti galima visus ant Jūsų klaviatūros esančius ženklus. Naudojant dvitaškį „:“, kabliataškį „;“ ir skirtingų formų skliaustelius galima sukurti emocinius jaustukus, kurie būtų tekstinio slaptažodžio dalis.“, – primena Baltic Amadeus“ ekspertas.

Naudokite funkciją „CAPS LOCK“

Irmantas Bankauskas teigia, kad net sudėtingai atrodančius, tačiau trumpus (pvz., „H7%e*}“), vieno prasmingo žodžio (pvz., „fejerverkas123“) ir panašius slaptažodžius galima nesunkiai „nulaužti“, turint atitinkamas programas ir kompiuterinius išteklius. Tačiau skirtumą daro žodžio parašymas: „Slaptažodžių pasaulyje didžiosios ir mažosios raidės turi skirtingas vertes, todėl jų kombinaciją įveikti sudėtingiau. Pavyzdžiui, tokį slaptažodį kaip „labas123“ įveikti tuo besidomintiems užtrunka vos 30 sek., o „Labas123“ – 2 min. Slaptažodis „lABaS1DU3” – jau pretenduoja į sudėtingesnių slaptažodžių kategoriją”, – pataria ekspertas.

Rašykite su klaidomis

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad norėdami nulaužti slaptažodį hakeriai pasitelkia... žodynus: „Programinė įranga pasinaudoja žodynais kaip pagrindu – sistemos greitai patikrina šimtus žodžių, todėl jei Jūsų slaptažodis yra tik vienas, kad ir labai retas žodis, sistema jį ras per sekundę.“ Sprendimas – rašyti su klaidomis. Pasirinktas žodis gali transformuotis balses pakeitus priebalsėmis, ilgąsias raides – trumposiomis, arba tiesiog sumaišius raides vietomis. Lengvai iššifruojamas „Obuolys“ gali tapti sudėtingesniu „Obouliu“ pakeitus vos vieną raidę.

Koduokite logiškas frazes

Pasak Irmanto Bankausko, ypač sudėtingi, tačiau vidinės logikos neturintys slaptažodžiai nėra sprendimas. Žmonės tiesiog neįsimena ir užsirašo ant lapuko, kurį pasideda ant stalo ar prisiklijuoja greta kompiuterio ekrano. „Tai net blogiau nei „Slaptažodis123“ – nes bet kas priėjęs prie kompiuterio gali pasiekti Jūsų duomenis“, – sako I. Bankauskas.

Ekspertas siūlo koduoti žodžius ar frazes, kurios kažką reiškia, tačiau nepatenka į standartines nesaugių žodžių kategorijas: „Vardas, pavardė, įmonė pavadinimas, šeimos narių vardai, gyvenamosios vietos pavadinimas, produktas – tai žodžiai, kuriuos hakeriai tikrai patikrins, todėl jų naudoti slaptažodyje nereiktų. Vietoje to susigalvokite jums lengvai įsimenančią frazę ir „papuoškite“ ją simboliais. Tarkime, frazė „Mėgstu cepelinus“ gali virsti puikiu slaptažodžiu „M3GstUZ3P3LinuZ”“, – pataria „Baltic Amadeus“ atstovas.

Kai galima – rinkitės dviejų lygių autentifikaciją

Nors „dviejų lygių autentifikacija“ skamba sudėtingai, tačiau daug žmonių ją jau naudoja. „Internetinės bankininkystės sistemose, kur reikia įsitikinti, kad prisijungia būtent tas žmogus, naudojama dviejų lygių sistema, kai papildomai į mobilų telefoną ar specialią programėlę ateina kodas, kurį vartotojas turi patvirtinti. Nors šiuo metu tokį metodą naudoja tik dalis įmonių, ateityje tai siūlys vis daugiau paslaugų teikėjų“, – prognozuoja ekspertas.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9