Psichologė: neigiamos emocijos taip pat turi prasmę ir yra mums reikalingos

Neigiamos ar nemalonios emocijos aplanko kiekvieną. Klaidinga manyti, kad reikėtų jų vengti ar netgi slopinti. Pasak „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, visos emocijos, teigiamos ir neigiamos, mums yra reikalingos.

Nors emocijų sąmoningai pasirinkti negalime, galime nuspręsti, kaip jas valdysime ir kiek vertėtų tam tikrose situacijose jomis pasikliauti.

Įpročiai formuojasi visą gyvenimą

Pasak psichologės, emocijas reikšti pradedame ką tik gimus, tačiau jas valdyti žmogus mokosi nuolat: „Įpročiai, kaip mes elgiamės su emocijomis, lygiai kaip ir kiti įpročiai, formuojasi viso gyvenimo eigoje. Be abejo, tai susiję su kultūra bei aplinka, kurioje augame. Vaikystė itin svarbi – pirmieji „įspaudai“ smegenyse užima tarsi pamatines vietas, ant jų statosi kiti įpročiai. Kaip pripratome ar buvome pratinami reikšti emocijas – taip ilgą gyvenimo dalį jas reiškiame net nekeldami klausimo, ar tai vienintelis ir mums naudingiausias būdas.“

Tėvams, kurie augina vaikus, specialistė rekomenduoja mokyti mažuosius atskirti emocijas ir tinkamai jas išreikšti: „Nuo to laiko, kai su vaiku pradedame kalbėtis, jam perduodame savo santykį su emocijomis. Pavyzdžiui, kuomet aš pasilieku su anūku, vaikas kažkuriuo momentu prisimena tėvelius ir pasidaro liūdnesnis. Pirma mintis – reikia nukreipti dėmesį, tarkime, sudominti kokiu žaislu ar žaidimu. Pasitaiko atveju, kuomet auklės ar seneliai guodžia, kad mes juk smagiai leidžiame laiką, nereikia liūdėti. Žinoma, tai daroma siekiat vaiką pralinksminti, tačiau tuo pat metu siunčiame vaikui žinutę – taip, kaip tu jautiesi, yra netinkama, reikia perdaryti tavo emociją. Rekomenduočiau neneigti vaiko emocijų, o padėti jam jas pastebėti, įvardinti, supažindinti. Leiskite vaikui emocijas tyrinėti ir kalbėkitės, ką tuo metu jis jaučia, kokią žinutę ši emocija atneša“, – pataria dėmesingumo valdymo mokytoja.

Emocijų slopinimo žala

„Pirmiausia, neigiamų emocijų žala gali tapti jų raiška socialiai nepriimtinu būdu. Populiariojoje literatūroje sakoma, kad emocijas reikia tarsi paleisti, tačiau to nereikėtų suprasti tiesiogiai, pavyzdžiui, pradėti šaukti ar daužyti daiktus. Šioje vietoje turi atsirasti sąmoningumas – reikėtų pasirinkti priimtiną būdą emocijų saviraiškai“, – sako „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo psichologė.

Moksliniai tyrimai teigia, kad ilgalaikės neigiamos emocijos, su kuriomis nėra dirbama, gali sukelti net fizinį skausmą: „Dažnas emocijų slopinimas susijęs su taip vadinamomis psichosomatinėmis ligomis. Kartais žmogus gali jausti skausmą fiziškai, tačiau medikai niekaip neras priežasties. Taip pat slopinamos emocijos gali sukelti raumenų įtampą, psichologines problemas, kuomet žmogus pradeda pasižymėti konfliktiškumu ir sunkiu charakteriu bendraujant. Tokį asmenį dažnai žmonės identifikuoja kaip piktą, niurzgantį arba atvirkščiai – pasižymintį dideliu pasyvumu, nenoru nieko daryti“, – pastebi E. Masalskienė.

Svarbu mokytis valdyti emocijas

Psichologė teigia, kad norint atpažinti ir suvaldyti emocijas, ypač neigiamas, gali padėti meditacija arba specialūs dėmesingumo pratimai. Vienas iš jų – „RAIN“ metodas: „Šis metodas leidžia pastebėti, priimti emociją ir iššifruoti jos siunčiamą žinutę. Taip iškeliame klausimą, kiek emocinis reagavimas į tam tikrą situaciją atitinką tikrovę – galbūt tai susiję su mano senomis patirtimis arba kiek tam tikra emocija yra genetiškai paveldėtos dalies nulemta reakcija. Objektyviai tiriant savo emocijas galime pastebėti daug privalumų: mažiau streso, konfliktų, daugiau pasirūpinimo savimi ir t.t.“

Kaip teigia ekspertė, apie 20 min. trunkančios meditacijos – vienas geriausių būdų savo emocijų ir impulsų pažinimui bei valdymui. „Norint atlikti „RAIN“ pratimą, nereikia specialaus pasiruošimo. Pirmiausia, atsisėkite tiesiai, galite užsimerkti. Pastebėkite, kaip kvėpuojate. Tuomet sutelkite dėmesį į kūno pojūčius – esate įsitempęs ar atsipalaidavęs? Stebėkite minčių srautą ir kokias emocijas bei nuotaiką jos sukelia. Jei galite, tai įvardinkite. Antras etapas – raskite tą emociją, kurią norite labiau patyrinėti. Savęs paklauskite, kaip tą emociją galime pavadinti? Apie ką ji man kalba? Kokį poreikį ji atspindi? Išsiaiškinkite, su kuo konkrečiai ta emocija susijusi – gal su žmogumi, situacija? Emocijos susiejimas su konkrečiu žmogumi ar mintimi gali padėti suvokti, iš kur ji atėjo, apie kokį poreikį ji kalba ir ką ta emocija siūlo daryti, be to, ar tikrai tai – geriausias būdas tą poreikį patenkinti. Galiausiai, baigdami pratimą, padėkokite sau už skirtą laiką.“

Nemėgstantiems meditacijų, psichologė siūlo išbandyti fizinę veiklą, prisiminti hobius arba jausmus išreikšti dienoraščio puslapiuose: „Fizinis aktyvumas – puiki iškrova susikaupusiai fizinei įtampai išnaudoti. Kadangi dėl emocinės įtampos vyksta pakitimai ir kūne, toks būdas itin tinkamas. Taip pat mėgstami hobiai gali padėti nukreipti emocijas tam tikra linkme. Jei mėgstate rašyti, galite savo emocijų analizę atlikti dienoraštyje. Galiausiai, atviri pokalbiai su artimaisiais irgi atneša puikių rezultatų. Svarbiausia – atrasti sau tinkamiausią būdą“, – įsitikinusi E. Masalskienė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9