Didelio poveikio technologijų - didelis poveikis mūsų kasdienybei

Paskelbus priemonės „DPT pramonei LT+“ kvietimo konkursą trumpinys „DPT“ daug kam galėjo sukelti klausimą – „Kas tai?“ DPT - didelio poveikio technologijos, galingos ne savo galia, bet moksline verte.

Dar 2012 m. Europos Komisija išleido Komunikatą, kuriame skatinama DPT plėtra. Jau tais metais, prieš teikiant strategiją, buvo numatoma, kad pasaulinė DPT (mikro- ir nanoelektronikos, pažangiųjų medžiagų, pramoninių biotechnologijų, fotonikos, nanotechnologijų ir pažangiosios gamybos sistemų) rinka 2008–2015 m. didės nuo 646 mlrd. EUR iki daugiau nei 1 trl. EUR, t. y. daugiau nei 154 proc. arba daugiau nei 8 proc. ES BVP. Planuota, kad taip pat daugės naujų darbo vietų. Vien nanotechnologijų pramonės šakose ES darbo vietų skaičius, tikėtina, padidės nuo 160 000 (2008 m.) iki maždaug 400 000 (2015 m.).

2012 m. Europa jau buvo pateikusi daugiau nei 30 proc. visų patentinių paraiškų ir pirmavo pasaulyje pagal DPT mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Tačiau vis dar susiduriama su iššūkiu paversti įspūdingos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bazės pasiekimus prekėmis ir paslaugomis, būtinomis ekonomikos augimui skatinti ir naujoms darbo vietoms kurti.

Būtent todėl skatinama diegtis DPT pramoninėje gamyboje kaip tęstinumą atliktiems moksliniams tyrimams, tokiu būdu modernizuojant tradicines pramonės šakas ir rinkai pateikiant inovatyvius produktus kelti šalies įmonių konkurencingumą, didinti ekonomikos augimą.

O dabar šiek tiek plačiau apie kiekvieną DPT:

Nanotechnologijos Nanotechnologijos yra tarpdisciplininė taikomojo mokslo ir technologijų šaka, apimanti darbą su mažomis medžiagų dalelėmis - nanodalelėmis, matuojamomis nanometrais (viena milijardinė metro dalis) bei jų pritaikymą technologijose. Nanotechnologijos apima medžiagas ir objektus ne didesnius nei apytiksliai 100 nm. Nano technologijos naudojamos kosmetikoje, kosmose, medicinoje, architektūroje ir statybose, buityje.

Mikro-nanoelektronika Technologija, apimanti miniatiūrinių (mikro-nanometro ar mažesnio dydžio) elektroninių sistemų ar jų komponentų ir (ar) mikro-nanometro dydžio puslaidininkinių prietaisų ar darinių gamybą ir galimą integravimą esamose sistemose.

Pramoninė biotechnologija Pramoninė biotechnologija, dar vadinama baltąja, pramoninei produktų gamybai skirta technologija, kurioje naudojami fermentai ir mikroorganizmai ( pvz., pelėsiai, mielės, bakterijos). Šie produktai naudojami chemijos, maisto, tekstilės pramonėse, taip pat gaminant skalbimo priemones ar biokurą. Tokia technologija vartoja atsinaujinančius išteklius, kas ypatingai svarbu saugant aplinką. Ši kryptis ne tik leidžia tausoti resursus, bet neretai pasižymi ir didesne išeiga, todėl šie produktai tampa pigesni, be to, leidžia suvartoti daugybę organinių atliekų. Biotechnologijos sudaro sąlygas pagerinti produktų kokybę, supaprastinti gamybos technologijas, sumažinti atliekas bei gaminti visiškai naujus produktus, kurių negalima pagaminti naudojant tradicinius ar sintetinius metodus.

Puresnė duona, iš cukraus biopluošto pagaminti džinsai ir kiti drabužiai, dantų pasta, kurioje bakterijos skaido fermentus, biologiškai išsiskaidantys vienkartiniai indai, tekstilės pramonėje fermentais išvalyta vilna, biodegalai - tai tik keli pavyzdžiai, kur biotechnologijos jau yra arba bus naudojamas. Fotonika Fotonika yra manipuliacijų šviesa mokslas, atnešęs žmonijai tokius išradimus kaip LED lemputės, saulės baterijos, optiniai jutikliai, lazeriai, šiuolaikiniai ekranai ir kitus. Plačiausiai fotonika naudojama transporte, sveikatos apsaugoje, nacionalinio saugumo ir gynybos srityse, telekomunikacijose, žemės ūkyje ir net teikiant laisvalaikio paslaugas. Fotonikos verslas Europoje sukuria 377 tūkst. darbo vietų inžinerijos, programinės įrangos, dizaino, verslo valdymo srityse.

Pažangios medžiagos Su pažangiomis medžiagomis galite susidurti odontologo kabinete ar kirpėjo kėdėje. Tai dar kartą įrodo, kad mokslo tyrimai daro įtaką naujų inovatyvių produktų atsiradimui, o bendradarbiavimas su verslu pagreitina jų atsiradimą mūsų kasdieniame gyvenime. Pažangios medžiagos pasižymi naujomis inovatyviomis savybėmis ir nauja vidaus struktūra (pvz., pažangūs metalai, pažangūs sintetiniai polimerai, pažangi keramika, biopolimerai). Tai gali būti tiek visiškai naujos, tiek iš esmės pagerintos tradicinės medžiagos. Konkrečių medžiagų pažangumas konkrečiame pramonės sektoriuje yra kintantis laikui bėgant, todėl turi būti vertinamas medžiagų pažangumas aktualiu laikotarpiu. Pažangios medžiagos produkto pramoninėje gamyboje pakeičia ar papildo tradicines medžiagas ir suteikia produktui iš esmės naujas inovatyvias (pažangias) savybes arba jas ženkliai pagerina bei padidina pridėtinę vertę.

Pažangi gamybos sistema Pažangi gamybos sistema – tai kompleksinė gamybos sistema, apimanti robotika ir kitomis penkiomis DPT (viena, keliomis ar visomis) paremtų produktų gamybą. Pažangios gamybos sistemos yra skirtos padėti komercializuoti robotikos ir kitų penkių DPT (nanotechnologijomis, mikro ir nanoelektronika, pramoninėmis biotechnologijomis, pažangiosiomis medžiagomis, fotonika) produktus efektyvesniu gamybos būdu ar sujungiat jas kompleksiškai į vieno produkto gamybą.

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje šiuo metu galima teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonę „DPT pramonei LT+“. Priemonės tikslas – paskatinti tradicinės pramonės transformaciją, diegiant svarbių pramonės inovatyvumui ir visos ekonomikos augimui technologijas – DPT labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) gamybos procesuose. Remiama veikla – DPT diegimas Lietuvos tradicinės pramonės šakose, siekiant stiprinti ir modernizuoti MVĮ pramoninę bazę, sudarant sąlygas masinei inovatyvių produktų (panaudojant DPT) gamybai plėtoti.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9