4 iš 10 Lietuvos biurų darbuotojų fizinė būklė karantino metu suprastėjo

Praėjus metams po pirmojo karantino Lietuvoje pradžios, net 4 iš 10 šalies biurų darbuotojų sako pastebėję suprastėjusią fizinę sveikatą. Tokie duomenys atsispindi rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter“ šių metų vasarį atliktoje biurų darbuotojų apklausoje.

Be to, atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad daugiau nei pusė darbdavių antrojo karantino metu netaikė jokių papildomų rūpesčio darbuotojais priemonių, o tarp jų – ir fizinio aktyvumo skatinimo. Tyrimą iniciavusios „Vinted“ sporto trenerė Neringa Vitkutė-Gruzdienė sako, kad fizinę sveikatą pagerinti galima ir nesunkiai namuose atliekamais pratimais, kuriems nereikės jokios specialios įrangos.

Didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ inicijuotu Lietuvos biurų darbuotojų tyrimu siekta išsiaiškinti darbuotojų nuomonę dėl nuotolinio darbo pasekmių ir darbuotojų motyvacijos. Kartu su „Spinter“ atliktoje reprezentatyvioje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 eurų per mėnesį uždirbantys respondentai.

Paaiškėjo, kad net 41 proc. respondentų per karantiną jaučia suprastėjusią fizinę sveikatą. Be to, net 59 proc. apklaustųjų pasisakė darbe negaunantys papildomų rūpesčio priemonių, o darbuotojų fizinio aktyvumo skatinimu rūpinasi tik 7 proc. darbdavių. Vis dėlto, tokie rezultatai netapo paskatinimu karantino metu keisti darbo vietą. Net 93 proc. respondentų nurodė per karantiną pasilikę toje pačioje darbovietėje, o keitusius darbą labiausiai motyvavo patrauklesnės darbo sąlygos.

„Tokie rezultatai parodo, kad tęsiantis jau ir taip ilgam karantinui, išryškėjo būtinybė patiems darbdaviams skirti dėmesio ir investuoti į darbuotojų sveikatos gerinimą bei padėti susidoroti su kylančiais iššūkiais ir sunkumais, stebėti, kas darbuotojams yra aktualu ir iškart reaguoti, ieškoti geriausių sprendimų, kurie pagerintų kasdienybę. Pavyzdžiui, „Vinted“ žmones per karantiną paskatinome susiburti į kartu sportuojančią bendruomenę. Kolegos gali lankyti nemokamas nuotolines sporto treniruotes, mankštas, fizinę veiklą skatinančius užsiėmimus su skirtingais treneriais, konsultuotis su sveikatingumo specialistais. Be to, patys darbuotojai organizavo žingsnių iššūkį, pradėjome teikti maisto pristatymo į namus paslaugą, kad žmonės turėtų laiko per pietų pertrauką daugiau pajudėti – visi šie dalykai prisideda prie geresnės savijautos, produktyvumo ir sveikatos“, – sako „Vinted“ biuro vadovė Karolina Kumpinaitė.

Sveikatai naudingas bet koks aktyvumas

„Vinted“ darbuotojams įvairius sporto užsiėmimus vedanti pilateso trenerė ir sveikatingumo mokytoja N. Vitkutė-Gruzdienė sako, kad per karantiną suprastėjusią biurų darbuotojų fizinę sveikatą galėjo lemti bendras mažesnis aktyvumas. Net ir dirbdami sėdimą darbą, prieš persikeldami dirbti į namus žmonės daugiau judėjo ir pasiekdami darbo vietą ar grįždami namo, ir pačiame biure – bendraudami su kolegomis, eidami pietauti.

„Dar viena priežastis – šiuo laikotarpiu dažnas raminasi maistu ir ne visada pasirenka sveikiausius, maistingiausius užkandžius, dažniau užsisako maistą į namus. Be to, kai kuriuos žmones kamuoja ir emocinės bėdos, atsiradusi nemiga, kas taip pat daro neigiamą įtaką ir fizinei sveikatai. Viskas yra susiję tarpusavyje, tad gerinant fizinę būklę, gerėja ir atsparumas stresui“, – tikina N. Vitkutė-Gruzdienė.

Anot jos, nors per mažo biurų darbuotojų fizinio aktyvumo problema buvo aktuali dar prieš karantiną, dabar ši problema dar labiau išryškėjo. Specialistė atkreipia dėmesį, kad mažai judant, gali pradėti didėti svoris, vidinių, kenksmingų liemens riebalų apimtis, didėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Be to, užsitęsęs sėdėjimas siejamas su suprastėjusia stuburo sveikata ir laikysena, nugaros skausmais, kas dažnai gali žmogų atbaidyti nuo sporto.

„Per savaitę rekomenduojama bent 150 minučių skirti mankštai, tačiau bet koks fizinio aktyvumo kiekis yra naudingas. Jei jaučiate, kad dirbdami sėdite per daug, reikėtų bandyti tą sėdėjimo laiką sutrumpinti – dažniau atsistoti pajudėti. Daugiau judėkite ir kitais būdais, pavyzdžiui, jei kalbatės telefonu, galite tai daryti tiesiog vaikščiodami namuose. Jei pajudėti pamirštate – nusistatykite priminimą telefone, kad tai padarytumėte kas valandą. Pramankštinkite ir nugarą – atrėmę nugarą į sieną, priglauskite prie jos galvą ir grąžinkite stuburą į tiesią padėtį“, – pataria specialistė.

Pataria skirti laiko mankštai namuose

Susidūrus su per mažo aktyvumo problema, trenerė skatina į kasdienybę įtraukti malonų ir atpalaiduojantį fizinį aktyvumą – pasivaikščioti prieš darbą arba pietų metu, nes dienos šviesa labai svarbi tiek fizinei, tiek ir psichologinei sveikatai: „Važinėkite dviračiu, riedučiais, savaitgalį išsiruoškite ilgesniam aktyvesniam pasivaikščiojimui gamtoje. Įsigykite šokdynę ir darykite trumpas pertraukas nuo darbo šokinėdami. Pradėkite sportuoti internetu, kur treniruočių pasirinkimas tikrai didelis. Pavyzdžiui, su „Vinted“ komanda sportuojame internetu nuo pat pirmos pirmojo karantino dienos.“

N. Vitkutė-Gruzdienė dalijasi mankštos pratimais, kuriuos galima atlikti namuose:

1. Bėgimas vietoje. Atsistokite, rankas sulenkite prie liemens ir bėkite vietoje kaip galėdami greičiau 30 sekundžių. Pratimą kartokite 1-3 kartus.
2. Įtūpstai. Pratimą pradėkite stovėdami. Vieną koją sulenkite už nugaros ir dėkite ją ant sofos arba kėdės. Lenkite abi kojas, stuburą išlaikydami tiesų. Sulygiuokite priekinės kojos kelį ir čiurną. Iškvėpdami tieskite kojas, stipriai atsispirdami priekinės kojos kulnu. Kartokite 12 kartų, keiskite kojas.
3. Pečių tempimas. Pradėkite stovimoje padėtyje, rankas sudėkite už nugaros ir sukryžiuokite pirštus. Jei pavyksta, suglauskite delnus. Bandydami suglausti mentes, rankas kelkite į viršų, kol pajusite tempimą. Neišrieskite nugaros, laikykite tempimą 15 s. giliai kvėpuodami.
4. Nugaros vyniojimas. Pradėkite stovimoje padėtyje. Lenkite smakrą prie kaklo, lenkite galvą, kaklą, viršutinę ir apatinę nugaros dalis po slankstelį nusilenkdami prie kojų. Giliai įkvėpkite, su iškvėpimu grįžkite į stovimą padėtį. Kartokite 3 kartus.
5. Lipimas į kalną. Po 4-ojo pratimo likę susilenkusioje padėtyje, dėkite delnus ant grindų ir lenkite kojas, kad keliai atsidurtų po klubais, o delnai po pečiais. Aktyviai stumdami delnais grindis, įtraukite pilvą ir kelkite kelius nuo grindų. Lėtai tieskite po vieną kojas ir grąžinkite į pradinę padėtį. Jei galite, nenuleiskite kelių viso pratimo metu. Kartokite 30s. Galima atlikti 3 kartus.
6. Įtūpstas su nugaros sukimu. Padėtis keturiomis. Dešinę koją lenkite po krūtine, pristatydami tarp delnų, kairę koją tieskite atgal, kol padarysite gilų įtūpstą. Dubenį leiskite žemyn, kol pajusite tempimą klubuose. Pakelkite dešinę ranką, tiesdami link lubų, pasukdami petį ir nugarą, žvilgsnį nukreipkite į delną. Kartokite tą patį kaire koja. Kartokite, keisdami kojas 8 kartus.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9