Milijonus eurų kainavusi KTU mokslo tyrimų įranga atvira studentams

„Studentams, siekiantiems dirbti kūrybinį mokslininko darbą, mūsų instituto laboratorijų durys yra atviros“, – sako Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo instituto (KTU MMI) direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.

Tai – ne mokslinė fantastika: šviesa užlietose naujojo KTU „Santakos“ slėnio patalpose milijonus kainavusia įranga tyrimus atlieka ne tik mokslininkai, bet ir studentai. Vienintelė sąlyga – jaunuoliai turi būti motyvuoti ir pareigingi.

„Kartą į mus kreipėsi KTU gimnazistas, kuris tiesiog domėjosi tuo, kaip atliekami moksliniai tyrimai – prisimena S. Tamulevičius. – Supažindinome jį su savo darbu, davėme atlikti nedideles užduotis. Mūsų bendradarbiavimas tęsėsi vaikinui įstojus į KTU. Šiemet vaikinukas, jau antrojo kurso bakalauras, KTU „Technoramoje“ pristatė savo stendą“.

Tokių sėkmės istorijų – ne viena. Pasak KTU Medžiagų mokslo instituto vadovo, vienintelė sąlyga norintiesiems gilintis į praktinę mokslinę veiklą Instituto laboratorijose – pareigingumas. Modernios MMI laboratorijų įrangos vertė – 4 mln. eurų.

Mokslinė praktika – efektyviausia studijų forma

„Mielai priimame visus, norinčius dirbti. Tačiau verta prisiminti, kad dirbti tai reiškia: ateiti į darbą ryte, atlikti paskirtas užduotis, domėtis atliekamais projektais, rodyti iniciatyvą“, – sako S. Tamulevičius.

Instituto vadovas pabrėžia, kad pati brangiausia įranga studentams prieinama tampa aukštesniuose kursuose, po to kai jie jau būna apmokyti ir yra įsilieję į glaudesnį bendradarbiavimą su medžiagų moksle dirbančiais KTU mokslininkais.

Pasak S. Tamulevičiaus, darbas laboratorijose, kartu su patyrusiais mokslininkais, yra pati efektyviausia studijų forma. Be to, kad suteikia neįkainojamų žinių, tokia patirtis yra vertinama tarptautiniu mastu. Praktiką institute atlikę studentai neretai net ir bakalauro studijas baigia turėdami bent vieną publikaciją tarptautiniuose mokslo žurnaluose, o magistrantūroje tokių publikacijų turi net ir ne vieną.

„Mūsų instituto jaunieji mokslininkai, apsigynę daktaro disertaciją, darbą gali gauti bet kur: ir Niujorko universitete, ir Silicio slėnyje“, – teigia KTU Medžiagų mokslo instituto vadovas.

Aplinka nuteikia darbui

Pirmojo kurso fizikos magistrantas Audrius Valavičius džiaugiasi galimybe atlikti tiriamąjį darbą naujame KTU „Santakos“ slėnyje.

„Smagu ne tik tai, kad patalpos modernios, šviesios, o įranga – pati naujausia (anksčiau teko dirbti su aparatais, kurie tikriausiai ir už mane buvo vyresni), bet ir tai, kad pati aplinka motyvuoja darbui. Pastate įsikūrę šeši KTU mokslo institutai, o tai kuria moksliškumo nuotaiką“, – sako studentas.

Sudėtingai skambanti studento mokslinio darbo tematika – metalo lydinių įazotinimas – turi platų praktinį pritaikymą: „Tokios dangos pasižymi antikorozinėmis savybėmis, t. y. apsaugo paviršius nuo korozijos, pagerina biosuderinamumą, t. y. jos yra tinkamos kūno implantams, jos padidina metalo kietumą“.

Pasak studento, panašūs tyrimai atliekami visame pasaulyje, todėl įgytą patirtį bus galima pritaikyti dirbant ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

KTU „Santakos“ slėnis – čia gimsta ateitis

Praėjusiųjų metų lapkritį duris atvėręs KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius – tai viena iš moderniausių mokslo ir verslo erdvių Baltijos šalyse.

Slėnio pastatas ne tik išsiskiria miesto peizaže savo architektūra, bet ir yra svarbus viso regiono progreso veiksnys: čia atliekami mokslo tyrimai ir kuriamos inovacijos NASA, „Samsung“, „Philips“, „General Electrics“, Belgijos branduolinių tyrimų centrui bei kitoms tarptautinėms įmonėms ir organizacijoms.

KTU „Santakos“ slėnyje yra įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 26 milijonai eurų. Mokslo tyrimams skirtos erdvės užima 9 tūkstančių kvadratinių metrų plotą. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 40 milijonų eurų.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9