Ar triukšmas gali įtakoti klausos sutrikimą?

Kasmet paskutinį balandžio trečiadienį (2021-04-28) minima Tarptautinė triukšmo prevencijos diena, kurios tikslas – informuoti visuomenę apie triukšmo įtaką klausos sveikatai, jo poveikį ir apsisaugojimo priemones.

Intensyvus ar ilgalaikis triukšmas gali pakenkti jautriai vidinės ausies struktūrai ir įtakoti triukšmo sukeltą klausos sutrikimą, kurio padariniai dažnai gali būti negrįžtami. Sąmoningai savo klausą galite apsaugoti dėvėdami specialias klausos priemones, skirtas žalingam triukšmo poveikiui sumažinti. UAB „Opera-klausos sprendimai“ rūpindamiesi klausos reabilitacija visada akcentuoja ir klausos prevencijos svarbą. Šiais metais jau galime pasidžiaugti atidarę novatorišką 3D skaitmeninio modeliavimo otoplastikų laboratoriją, kurioje gaminamos individualios klausos apsaugos nuo triukšmo įvairių pramonės šakų darbuotojams, kurių veikloje triukšmas yra aukštos rizikos faktorius. Tokia laboratorija yra vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Žalingas triukšmo poveikis klausai

Triukšmas mus supa visur: namuose ir darbe, gatvėje ir laisvalaiko metu, tačiau dažnas nesusimąstome apie jo žalą mūsų sveikatai. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojo otorinolaringologo Dainiaus Guzevičiaus, labiausiai klausai kenkia nuolatinis buvimas triukšme. Klausa silpsta pamažu, daugeliu atveju pradinis triukšmo sukelto sutrikusios klausos simptomas – „pradingę“ aukšto dažnio garsai. Nesisaugant žmogaus klausa gali ir toliau blogėti, prarandant galimybę girdėti ir žemesnio dažnio garsus. Deja, klausos praradimo procesas yra negrįžtamas. Triukšmo poveikis sveikatai priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės. Labiausiai klausai kenkia 85 dB ar dar intensyvesni garsai. Kuo garsas didesnis, tuo labiau kenčia Jūsų klausa. Jei, pvz., pagal numatytas sveikatos normas esant 85 dB triukšmui galima dirbti visą 8 val. darbo pamainą, tai prie 100 dB leidžiama laikas jau bus tik 15 min. (atitinkamai žoliapjovės arba traukinio keliamas triukšmas).

Gydytojas teigia, kad nuo didelio intensyvumo garsų poveikio vidinei ausiai saugo vidurinės ausies raumenys, sumažinantys būgnelio judrumą bei kilputės judesių amplitudę. Tačiau, jei triukšmo intensyvumas didelis ar jo poveikis ilgalaikis – šie mechanizmai išsenka ir nebeapsaugo jautriųjų vidinės ausies ląstelių. Iš pradžių neigiamas triukšmo poveikis gali apsiriboti atsiradusiu ūžesiu ausyse ar laikinu klausos slenksčių padidėjimu – turbūt dažnas esam patyrę ausų užgulimą po koncerto ar diskotekos. Vėliau klausos slenksčių padidėjimas tampa negrįžtamu. Nors pavieniai triukšmo impulsai palyginus nedaug įtakoja suminį triukšmo intensyvumą, vis tik jo poveikis klausai bus didesnis, nei pastovaus, t.y., šaltkalvių, dirbančių mechaniniuose cechuose, klausos sutrikimas bus didesnis, nei miško pramonės darbininkų, kur pjovimo agregatų keliamas triukšmas bus pastovaus intensyvumo. Ypač pavojingi klausai arti sprogusios petardos, fejerverkai, artilerijos pabūklų salvės, tiek švenčių, tiek karinių pratybų metu. Klausa nuo triukšmo nukentės anksčiau ir labiau, jei kartu bus ir kitų žalingų veiksnių: įvairių organinių tirpiklių, pvz., popieriaus kartono fabrikuose, stiklo pluošto gamyboje; kartu vartojami ototoksiniai medikamentai ar kitos gretutinės ligos: dislipidemija, padidintas arterinis kraujospūdis ir pan.

Otorinolaringologas pažymi, kad per intensyvus triukšmas kenkia ne tik mūsų klausai, bet ir bendrai mūsų savijautai. Nuolatinis buvimas triukšme veikia miego kokybę: sunku užmigti naktį ir atsiranda mieguistumas bei nuovargis dienos metu; širdies kraujagyslių sistemą – didina arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažnį; psichoemocinę būklę – atsiranda nerimas, nuotaikų kaita, irzlumas.

Išeitis – individualios klausos apsaugos priemonės

Apsisaugoti nuo triukšmo ir jo sukeliamų padarinių padės individualios apsauginės priemonės, kur specialių medžiagų ir įvairių filtrų pagalba nuslopinamas bendras triukšmo ar tik specifinių dažnių garsų intensyvumas bei impulsiniai garsai, tuo pačiu leidžiant klausytis pageidaujamų garsų:

pramonės darbuotojams leis išgirsti signalizaciją ar pavojaus signalą,
muzikantams ar DJ’ams sumažins girdimos muzikos intensyvumą nenukenčiant kokybei ir leis susikalbėti,
skirti miegui leis išgirsti žadintuvo, pavojaus ar įspėjamųjų sistemų signalus netrukdant gatvės ar partnerio keliamam triukšmui,
medžiotojai galės susikalbėti su kolegomis, girdėti šunų lojimą ar žvėrių sukeliamus miško garsus,
aviacijos sektoriaus darbuotojams neribos galimybės bendrauti tarp įgulos narių ir su keleiviais.

OPERA klausos centro 3D skaitmeninio modeliavimo laboratorijoje spausdinami individualūs klausos apsauginiai įdėklai tiksliai pagal žmogaus ausies formą bei atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus individualius poreikius. Šie įdėklai efektyviai slopina nepageidaujamą triukšmą, yra patogūs ir lengvai prižiūrimi, o jų gamybai naudojamos specialios sertifikuotos medžiagos.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9