Tarp labiausiai teršiančių – valymo paslaugas teikiančios įmonės

„Vilniaus vandenys“ sudarytame taršiausių įmonių reitingo pirmajame penketuke atsidūrė ne tik popieriaus, plastiko ir maisto gamybos pramonė, bet ir valymo paslaugas teikiančios įmonės.

Valyklų, skalbyklų, autoplovyklų nuotekose itin didelį teršalų kiekį sudaro ftalatai, pastaruoju metu keliantys didelį susirūpinimą ne tik vandentvarkos bendrovėms, bet ir aplinkosaugininkams, sveikatos specialistams.

Valymo įmonės - taršos reitingo penketuke

Remiantis bendrovės „Vilniaus vandenys“ periodiškai vykdomais nuotekų tyrimų rezultatais, sudarytu Vilniaus nuotekų taršos žemėlapiu ir taršiausių įmonių reitingu, būtent ftalatų, aliuminio ar cinko koncentracijos viršijimai dažniausiai yra fiksuojami valymo paslaugas teikiančiose įmonėse – valyklose, skalbyklose ar autoplovyklose. Pagal bendrovės sudarytą taršiausių sektorių reitingą, valyklos, skalbyklos ir autoplovyklos užima 4-ąją vietą.

Pasak „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktoriaus Sauliaus Savicko, ftalatų, priskiriamų specifinėms, pavojingoms medžiagos koncentracijos viršijimas valymo įmonių nuotekose gali būti nulemtas veikloje naudojamų valymo, plovimo priemonių bei cheminių dalelių, atsiskyrusių nuo plaunamų paviršių ir medžiagų. Dėl agresyvių valymo, skalbimo priemonių naudojimo buityje į valymo įrenginius atiteka ir ftalatais labiau užterštos gyventojų nuotekos.

„Šiais metais ypač suaktyvinome įmonių į mūsų valymo įrenginius išleidžiamų nuotekų kontrolę, iš verslo klientų atitekančias nuotekas tiriame dažniau, tiriame platesnį teršalų spektrą. Per pirmąjį šių metų pusmetį iš paimtų nuotekų mėginių vien ftalatų jau atlikome per 300 tyrimų, o iki metų pabaigos iš viso esame numatę jų atlikti iki 1000“, - sako „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.

Procesus keičia nenoriai

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, bendra nuotekose randamų teršalų koncentracija pastaraisiais metais išaugo penktadaliu, padidėjo teršalų įvairovė. Viena sparčiausiai augančių ir labiausiai sunerimti verčiančių – tarša ftalatais, taip pat fiksuojama sunkiųjų metalų tarša. Tarp nuotekose aptinkamų metalų yra varis, cinkas, nikelis, chromas, švinas kadmis ir aliuminis. Visi jie daugiau ar mažiau toksiški, kenkia ir žmogui, ir aplinkai.

„Vilniaus vandenys“ turi pareigą kontroliuoti į miesto valymo įrenginius išleidžiamas nuotekas, jų užterštumą, o juridiniams klientams skaičiuoti padidintos taršos mokestį, jei viršijamos leistinos, t. y. numatytos teršalų koncentracijos ribos.

„Leistinas taršos normas viršijančioms įmonėms skaičiuojame padidintos taršos mokestį, reikalaujame sumažinti taršą, pateikiant taršos mažinimo priemonių planą. Vis labiau griežtiname ir sutartinius jų įsipareigojimus. Tačiau įmonėms daugeliu atvejų yra paprasčiau susimokėti padidintos taršos mokestį nei keisti savo požiūrį ir procesus. Nors verslo požiūris į nuotekų tvarkymą ir aplinkosaugą pamažu keičiasi, vis tik dar pasitaiko atvejų, kai mokesčio už padidintą taršą įmonės bando išvengti, ginčyti atliekamų tyrimų rezultatus“, – sako „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas.

Siekia ugdyti

Pasak „Vilniaus vandenų“ atstovo, pagrindinis bendrovės tikslas – ne apmokestinti teršiančias įmones, bet paskatinti jas ir visuomenę būti sąmoningais - aplinkos švarą laikyti prioritetu bei nuosekliai mažinti savo vykdomos veiklos įtaką gamtai. Bendradarbiaujant su verslu „Vilniaus vandenys“ paruošė verslui specialų rekomendacijų ir gerosios praktikos gidą. Verslo klientus bendrovė ragins pasirašyti atsakingo kliento chartiją ir ne tik atsakingiau tvarkyti į valymo įrenginius išleidžiamas nuotekas, bet ir įsitraukti į aplinkos tausojimo ir vartotojų sąmoningumo ugdymo veiklą.

Bendrovė inicijuoja ir įstatymų pakeitimus. Šių metų kovą „Vilniaus vandenys“ kreipėsi Aplinkos ministeriją, siūlydama griežtinti gamybos įmonių į nuotekas išleidžiamų ftalatų ir fenolių reguliavimą. Įpareigoti įstatymais jas mažinti į nuotekų valyklas patenkančių prioritetinių pavojingų teršalų koncentracijas bei bazinę taršą, numatyti tarpinius etapus bei veiksmus, kad iki 2033 m. tarša ftalatais būtų nutraukta.

„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas daugiau nei 265 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.

Daugiau informacijos:

Ftalatai yra lengvai migruojanti plastiką suminkštinanti medžiaga, plačiai naudojama gamybos procesuose ir randama įvairiuose buities produktuose – maisto ir gėrimų pakuotėse, namų valymo ir skalbimo priemonėse, žaisluose, kosmetikos gaminiuose, asmens higienos priemonėse. Skaičiuojama, kad vien Europoje per metus pagaminama apie 1,5 mln. tonų plastiko minkštiklių, iš kurių maždaug 70 proc. šio kiekio sudaro ftalatai. Šios medžiagos patenka į valyklas ir kartu su pramonės įmonių ir gyventojų nuotekomis. Didelė jų koncentracija kenkia ne tik gamtai, bet pirmiausiai – žmonių sveikatai. Dėl to iki 2033 m. ES yra įpareigojusi visas nares pasiekti nulinę ftalatų taršą.

Sunkieji metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose – skalbimo ir valymo priemonėse, trąšose, automobilių padangose ar net konservų dėžutėse.

Į aplinką patekę tokie teršalai įsijungia į medžiagų apykaitos ratą, kaupiasi mitybos grandinėse ir sutrikdo organizmų fiziologines funkcijas. Sunkieji metalai nesuyra, jie kaupiasi upių dugne, augaluose, vabzdžiuose ir žuvyse, kurias vėliau patys ir suvalgome. Didesni šių metalų kiekiai tampa nuodingi tiek gyvūnams, tiek žmonėms. (LENTELĖ)

Taršiausių privačių sektorių TOP10 reitingas (įvertinus išleidžiamą įmonių nuotekų kiekį ir jų taršumą) :

1. Popieriaus, medienos pramonė

2. Plastiko produkcijos gamyba, perdirbimas

3. Maisto pramonė ir maitinimas (maisto apdorojimas, ruošimas, maitinimo įstaigos)

4. Paslaugos: valyklos, skalbyklos, kirpyklos, autoplovyklos

5. Statybos, nekilnojamas turtas (didieji prekybos centrai, biurai)

6. Mažmeninė prekyba

7. Transportas, logistika

8. Chemijos pramonė

9. Naftos pramonė

10. Turizmas, viešbučiai

• Penki elektromobilių pranašumai prieš įprastus: dinamika ir didesnis komfortas.
• 8 dažniausios klaidos, kurias darome naudodamiesi telefonu.
• Tarp labiausiai teršiančių – valymo paslaugas teikiančios įmonės.
• Koks bus derlius šiemet: ūkininkai ir analitikai tikisi didesnio nei vidutinis.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 241.
• Seimo narys skleidžia nepatikrintus faktus.
• Svajonės pildosi: nuo vieno kompiuterio ir dėvėto stalo iki dvidešimtmečio.
• Įpročiai pakito: mokytojai nori išlaikyti nuotolinio mokymo galimybę.
• Seimas patvirtino relokacijos paketą trečiųjų šalių įmonių darbuotojams.
• Automobilis „Moterų raliui 2021“ – ekonomiškas, kompaktiškas ir erdvus.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 215.
• Vasaros pradžią skelbia pirmosios rožės: pražydo didžiausio šalies rožyno grupė.
• Kaip technologijos padeda kūrėjams užsidirbti, o gerbėjams – mėgautis turiniu?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 84.
• Saugumas internete – ką turi žinoti vaikai ir jų tėvai?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 168.
• Buitinės technikos valymo atmintinė: ką daryti ir kokių klaidų vengti.
• Vaidotas Žala: tokio ralio Lietuvoje nemačiau jau seniai.
• „Rally Žemaitija“ – sekundžių karą laimėjo V. Žala.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 334.
• „Rally Žemaitija 2021“ techninė komisija inventorizavo kovines mašinas.
• „4rally.eu“ - pilkieji lenktynių kardinolai.
• Top 7: Dovanos Tėvo dienos proga, kurios nedulkės stalčiuje.
• EASA sprendimas: ES oro linijos negalės skristi virš Baltarusijos.
• „Rally Žemaitija” kaip ypatinga muzika.
• „Neste“ Švedijoje testuoja benziną iš atsinaujinančių žaliavų.
• 5 svarbiausios „Google I/O“ konferencijos naujienos.
• Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 365.
• Įmonė, ribojama sezoninės veiklos, užsitikrina darbą ištisus metus.
• Maudykimės saugiai.
• Darbo ir asmeninio poilsio balansas: kaip išmokti nubrėžti ribas?
• Premjerė: NATO yra esminis Lietuvos saugumo garantas.
• Vaistininkė pataria kaip teisingai valyti ausis, kad jų nesužalotum.
• Dviračiu važiuoti smagu, tačiau taisyklių laikytis būtina.
• Akvilė Kavaliauskaitė aplankė Maljorką po 10 metų ir palygino: dabar ji švaresnė.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 339.
• Pataria ekspertai: kokią būsto vėdinimo sistemą rinktis.
• 3 netikėti receptai su paltusine plekšne.
• Neoficialus saugos darbuotojo etatas Šiaulių oro uoste: budi sakalas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99