Tarp labiausiai teršiančių – valymo paslaugas teikiančios įmonės

„Vilniaus vandenys“ sudarytame taršiausių įmonių reitingo pirmajame penketuke atsidūrė ne tik popieriaus, plastiko ir maisto gamybos pramonė, bet ir valymo paslaugas teikiančios įmonės.

Valyklų, skalbyklų, autoplovyklų nuotekose itin didelį teršalų kiekį sudaro ftalatai, pastaruoju metu keliantys didelį susirūpinimą ne tik vandentvarkos bendrovėms, bet ir aplinkosaugininkams, sveikatos specialistams.

Valymo įmonės - taršos reitingo penketuke

Remiantis bendrovės „Vilniaus vandenys“ periodiškai vykdomais nuotekų tyrimų rezultatais, sudarytu Vilniaus nuotekų taršos žemėlapiu ir taršiausių įmonių reitingu, būtent ftalatų, aliuminio ar cinko koncentracijos viršijimai dažniausiai yra fiksuojami valymo paslaugas teikiančiose įmonėse – valyklose, skalbyklose ar autoplovyklose. Pagal bendrovės sudarytą taršiausių sektorių reitingą, valyklos, skalbyklos ir autoplovyklos užima 4-ąją vietą.

Pasak „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktoriaus Sauliaus Savicko, ftalatų, priskiriamų specifinėms, pavojingoms medžiagos koncentracijos viršijimas valymo įmonių nuotekose gali būti nulemtas veikloje naudojamų valymo, plovimo priemonių bei cheminių dalelių, atsiskyrusių nuo plaunamų paviršių ir medžiagų. Dėl agresyvių valymo, skalbimo priemonių naudojimo buityje į valymo įrenginius atiteka ir ftalatais labiau užterštos gyventojų nuotekos.

„Šiais metais ypač suaktyvinome įmonių į mūsų valymo įrenginius išleidžiamų nuotekų kontrolę, iš verslo klientų atitekančias nuotekas tiriame dažniau, tiriame platesnį teršalų spektrą. Per pirmąjį šių metų pusmetį iš paimtų nuotekų mėginių vien ftalatų jau atlikome per 300 tyrimų, o iki metų pabaigos iš viso esame numatę jų atlikti iki 1000“, - sako „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.

Procesus keičia nenoriai

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, bendra nuotekose randamų teršalų koncentracija pastaraisiais metais išaugo penktadaliu, padidėjo teršalų įvairovė. Viena sparčiausiai augančių ir labiausiai sunerimti verčiančių – tarša ftalatais, taip pat fiksuojama sunkiųjų metalų tarša. Tarp nuotekose aptinkamų metalų yra varis, cinkas, nikelis, chromas, švinas kadmis ir aliuminis. Visi jie daugiau ar mažiau toksiški, kenkia ir žmogui, ir aplinkai.

„Vilniaus vandenys“ turi pareigą kontroliuoti į miesto valymo įrenginius išleidžiamas nuotekas, jų užterštumą, o juridiniams klientams skaičiuoti padidintos taršos mokestį, jei viršijamos leistinos, t. y. numatytos teršalų koncentracijos ribos.

„Leistinas taršos normas viršijančioms įmonėms skaičiuojame padidintos taršos mokestį, reikalaujame sumažinti taršą, pateikiant taršos mažinimo priemonių planą. Vis labiau griežtiname ir sutartinius jų įsipareigojimus. Tačiau įmonėms daugeliu atvejų yra paprasčiau susimokėti padidintos taršos mokestį nei keisti savo požiūrį ir procesus. Nors verslo požiūris į nuotekų tvarkymą ir aplinkosaugą pamažu keičiasi, vis tik dar pasitaiko atvejų, kai mokesčio už padidintą taršą įmonės bando išvengti, ginčyti atliekamų tyrimų rezultatus“, – sako „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas.

Siekia ugdyti

Pasak „Vilniaus vandenų“ atstovo, pagrindinis bendrovės tikslas – ne apmokestinti teršiančias įmones, bet paskatinti jas ir visuomenę būti sąmoningais - aplinkos švarą laikyti prioritetu bei nuosekliai mažinti savo vykdomos veiklos įtaką gamtai. Bendradarbiaujant su verslu „Vilniaus vandenys“ paruošė verslui specialų rekomendacijų ir gerosios praktikos gidą. Verslo klientus bendrovė ragins pasirašyti atsakingo kliento chartiją ir ne tik atsakingiau tvarkyti į valymo įrenginius išleidžiamas nuotekas, bet ir įsitraukti į aplinkos tausojimo ir vartotojų sąmoningumo ugdymo veiklą.

Bendrovė inicijuoja ir įstatymų pakeitimus. Šių metų kovą „Vilniaus vandenys“ kreipėsi Aplinkos ministeriją, siūlydama griežtinti gamybos įmonių į nuotekas išleidžiamų ftalatų ir fenolių reguliavimą. Įpareigoti įstatymais jas mažinti į nuotekų valyklas patenkančių prioritetinių pavojingų teršalų koncentracijas bei bazinę taršą, numatyti tarpinius etapus bei veiksmus, kad iki 2033 m. tarša ftalatais būtų nutraukta.

„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas daugiau nei 265 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.

Daugiau informacijos:

Ftalatai yra lengvai migruojanti plastiką suminkštinanti medžiaga, plačiai naudojama gamybos procesuose ir randama įvairiuose buities produktuose – maisto ir gėrimų pakuotėse, namų valymo ir skalbimo priemonėse, žaisluose, kosmetikos gaminiuose, asmens higienos priemonėse. Skaičiuojama, kad vien Europoje per metus pagaminama apie 1,5 mln. tonų plastiko minkštiklių, iš kurių maždaug 70 proc. šio kiekio sudaro ftalatai. Šios medžiagos patenka į valyklas ir kartu su pramonės įmonių ir gyventojų nuotekomis. Didelė jų koncentracija kenkia ne tik gamtai, bet pirmiausiai – žmonių sveikatai. Dėl to iki 2033 m. ES yra įpareigojusi visas nares pasiekti nulinę ftalatų taršą.

Sunkieji metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose – skalbimo ir valymo priemonėse, trąšose, automobilių padangose ar net konservų dėžutėse.

Į aplinką patekę tokie teršalai įsijungia į medžiagų apykaitos ratą, kaupiasi mitybos grandinėse ir sutrikdo organizmų fiziologines funkcijas. Sunkieji metalai nesuyra, jie kaupiasi upių dugne, augaluose, vabzdžiuose ir žuvyse, kurias vėliau patys ir suvalgome. Didesni šių metalų kiekiai tampa nuodingi tiek gyvūnams, tiek žmonėms. (LENTELĖ)

Taršiausių privačių sektorių TOP10 reitingas (įvertinus išleidžiamą įmonių nuotekų kiekį ir jų taršumą) :

1. Popieriaus, medienos pramonė

2. Plastiko produkcijos gamyba, perdirbimas

3. Maisto pramonė ir maitinimas (maisto apdorojimas, ruošimas, maitinimo įstaigos)

4. Paslaugos: valyklos, skalbyklos, kirpyklos, autoplovyklos

5. Statybos, nekilnojamas turtas (didieji prekybos centrai, biurai)

6. Mažmeninė prekyba

7. Transportas, logistika

8. Chemijos pramonė

9. Naftos pramonė

10. Turizmas, viešbučiai

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9