- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra.
- Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis.
- Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio.
- Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
- Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti.
- Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
- 3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- „Netflix“ vadovas prognozuoja televizijos mirtį: ar tikrai jai liko 5-10 metų?
- Išplėsta TVP kuriamų TV programų retransliavimo Lietuvoje aprėptis.
- Perjungus dažnius kai kur pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis.
- Vilniuje, Molėtuose ir Šalčininkuose keičiami televizijos dažniai.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Dokumentai – neišeinant iš namų. Ar tai įmanoma statybų versle?
- Kodėl lietuviai piratauja?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Monitorius - pagrindinis dalykas, norint įsigyti kompiuterį.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- „Dell“ pristatė naują biudžetinės klasės žaidimų kompiuterį.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
- 67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką.
- LED televizoriai.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praūžė hakatonas „Maker Fest” – kokie įspūdingiausi kūriniai apdovanoti?
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- Kaip sukurti privatumą atviros erdvės biuruose.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
Daugiau patarimų
- Taurus žmogus palenkia į save draugus išsilavinimu, o tobulėti jam padeda draugai.
- Pripažinęs savo silpnumą žmogus tampa stiprus.
- Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė. Koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.
- Vienaip ar kitaip vesk: jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas, jei blogą - tapsi filosofu.
- Tas, kuris neklysta, nebando nieko naujo.
Verslą vejasi elektros kainų ralis: tokio šuolio dar neteko matyti
2021-08-23 06:47:37Pasaulio šalių ekonomikoms bandant atsigauti nuo koronaviruso sukelto šoko, ėmė sparčiai brangti energetiniai ištekliai.
Lietuvoje elektros kaina komerciniams vartotojams šių metų vasarą jau pasiekė rekordines visų laikų aukštumas, pastebi elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ ekspertai.
Liepą „Nordpool“ biržos Lietuvos zonoje elektros kainų vidurkis viršijo visų laikų rekordus ir pasiekė 88,32 euro už megavatvalandę (MWh). Tai beveik 3 kartus aukštesnė kaina nei prieš metus (33,7 euro). Kada elektros kainų ralis sustos – neprognozuojama, tačiau abejonių nekelia tai, kad energetinių išteklių brangimas vers verslus peržiūrėti ir prekių bei paslaugų kainas.
„Elektros kaina komerciniams vartotojams yra tiesiogiai susieta su didmenine kaina biržoje, kuri vien per šiuos metus nuo sausio iki liepos padidėjo 65 proc. Tai apčiuopiamas brangimas, didinantis prekių ir paslaugų savikainą. Tokioje situacijoje patartume vertinti ilgalaikę perspektyvą ir svarstyti visus įmanomus variantus, galinčius padėti atlaikyti elektros kainų spaudimą“, – sako „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
„Norfai“ liepos elektros sąskaita – 500 tūkst. eurų didesnė
Vieno didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ akcininkas ir vadovas Dainius Dundulis sako, kad palyginti su pastaruosius penkerius metus mokėta mažiausia elektros kaina, liepą ji jau buvo triskart didesnė.
„Paprastai „Norfai“ per mėnesį elektra, neįskaičiuojant jos skirstymo kainos, kainuoja apie 300 tūkst. eurų, tačiau už liepą gavome maždaug 800 tūkst. eurų, arba puse milijono eurų didesnę sąskaitą. Tai yra tikrai daug. Jei elektros brangimas laikytųsi vienerius metus, tai sugeneruotų iš viso apie 6 mln. eurų papildomų kaštų. Kaip įmonės tvarkosi su tokiomis išlaidomis, priklauso nuo jų situacijos. Mes niekad neskubame tuoj pat susirinkti papildomų pajamų iš vartotojų, amortizuojame išlaidų pakilimą, todėl pirkėjai elektros pabrangimo galutinėje prekės kainoje rytoj nepajus. Tačiau, jei elektros kainų kryptis nesikeis, kaip ir kiti verslai, prie šio klausimo turėsime grįžti ir priimti sprendimus“, – sako D. Dundulis.
Jo nuomone, brangstanti elektra paskatins verslą peržiūrėti savo poziciją į nuosavus elektros gamybos pajėgumus.
„Buvome pradėję diegti saulės elektrines atskirose parduotuvėse, tačiau laikantis ankstesnėms elektros kainoms investicijų atsipirkimas buvo gana vangus. Bet šiuo metu jau pradedame mąstyti, kad saulės jėgainių vertėtų įsirengti daugiau, nes susiklosčiusioje situacijoje jos gali atsipirkti. Toks didelis elektros brangimas neabejotinai paskatins verslą investuoti į energijos gamybos šaltinius“, – prognozuoja D. Dundulis.
Elektrai brangstant, daugiau kaip 8 tūkst. įmonių naudojasi garantiniu tiekimu
Nepriklausomo tiekėjo vis dar nepasirinko daugiau kaip 8,4 tūkst. šalies įmonių, kurios už elektrą priverstos mokėti dar brangiau. Jos naudojasi vadinamuoju garantiniu tiekimu, kurio įkainis rugpjūčio mėnesį siekia 110,4 Eur už MWh.
„Šiemetinis kainų šuolis atrodo ypač drastiškas lyginant su 2020 metais, kuomet didmeninės elektros kainos kiek sumažėjo. Visgi verta žinoti, kad pasaulyje fiksuojamos ilgalaikės elektros energijos brangimo tendencijos, tad 2020-aisiais įvykusios kainų korekcijos buvo labiau nuokrypis nei norma. Bet kokiu atveju, per metus triskart pakilusi didmeninė elektros kaina kai kuriems verslams gali sukelti šoką – visiškai neguodžia tai, jog šiuo atžvilgiu mes, kaip šalis ar Baltijos regionas, nesame išimtis Europos ar pasaulio mastu“, – sako A. Zatulinas.
Elektros kainas itin šokdina pabrangęs iškastinis kuras, nuo kurio panaudojimo elektros gamybai vis dar yra labai priklausomos daugelio šalių ekonomikos, nepaisant Europos Sąjungos pasirinkto judėjimo Žaliojo kurso link.
„Siekiant apsidrausti nuo tolesnio kainų kilimo rizikų, verslui galima rinktis fiksuotos elektros kainos sprendimus. Vienas patikimiausių kainų stabilizavimo įrankių taip pat yra elektros gamyba nuosavoje saulės jėgainėje – sprendimą statyti nuosavą elektrinę arba įsigyti nutolusią jėgainę saulės parke renkasi vis daugiau šalies bendrovių, juolab kad tokiems investiciniams projektams taikoma ir valstybės parama“, – pastebi A. Zatulinas.
Pandemijos sukrėstas verslas gali atsigręžti į investicijas
Tiesa, alternatyvių žalių elektros gamybos šaltinių diegimą Lietuvoje pernai buvo pristabdžiusi pandemija. Pasak A. Zatulino, ribojimus patyręs verslas pernai sumažino investicijas, o žalios elektros gamybos pajėgumams diegti skirtos valstybės paramos lėšos didele dalimi taip ir liko nepanaudotos.
„Iš 14 mln. eurų pernai numatytos valstybės paramos liko neišnaudota apie 80 proc. Tikėtina, kad jeigu verslas būtų pasirūpinęs nuosavomis elektros gamybos alternatyvomis, augančių kainų keliamas šokas jam šiemet būtų švelnesnis. Norisi tikėtis, kad prisitaikius veikti pandemijos sąlygomis bus išnaudota bent šiems metams skirta 9 mln. eurų parama, nes teikti paguodžiančių prognozių energetinių išteklių kainų rinkoje dabar tikriausiai nedrįstų niekas“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.
ES statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, dar antrąjį 2020 metų pusmetį komerciniams vartotojams taikomos elektros kainos buvo didžiausios per šešerius metus. Elektros kainą už kilovatvalandę (kWh) vertinantys Europos statistikos pareigūnai nurodo, kad pernai liepą-gruodį Lietuvoje ji sudarė 0,901 euro už kWh.
Eurostato duomenimis, antrąjį praėjusių metų pusmetį aukščiausia kaina elektrą pirko Vokietijos (0,1818 euro/kWh) bei Italijos (0,1514 euro/kWh), pigiausiai – Švedijos (0,0588 euro/kWh) ir Danijos (0,0686 kWh) komerciniai elektros vartotojai.

Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą
Pastaraisiais metais augant vartotojų energetiniam raštingumui ir tobulėjant buities prietaisams su energijos vartojimą efektyvinti leidžiančiomis išmaniosiomis funkcijomis, didėja ir gyventojų susidomėjimas dviejų laiko zonų elektros tiekimo planais.Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų
Dalis gyventojų, įsirengusių nuosavas saulės elektrines (ar padidinusių jų galią) bei nuo vasario 25 d. pateikusių prašymus Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) savo banko sąskaitose jau sulaukė valstybės paramos.Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
Saulės elektrinės įsirengimas vis dar yra vienas patraukliausių būdų tapti nepriklausomu elektros gamintoju. APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) parama kasmet leidžia gyventojams sumažinti pradines investicijas, tačiau ar tikrai visi gali ja pasinaudoti?Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą
Gyventojai ir verslo įmonės, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, rytoj, vasario 15 dieną, ryte nuo 8 iki 9 val. ir vakare nuo 19 iki 20 val. turėtų atsisakyti nebūtino elektros vartojimo dėl reikšmingai išaugsiančios jos kainos „Nord Pool“ biržoje.Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
Saulės energiją naudojančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga – praeitų metų pabaigoje jis perkopė 124 tūkst. O tai yra 40 proc. daugiau nei 2023 metais, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys rodo, kad per 200 tūkst. vartotojų Lietuvoje už elektros energijos kilovatvalandę moka daugiau kaip 0,29 euro.Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
Vasario 8 d. atsijungsime nuo BRELL žiedo ir pradėsime naują energetinio gyvenimo etapą. Kokie svarbūs pokyčiai mūsų laukia atsiskyrus nuo ne kartą Maskvos politiniu įrankiu tapusios energetikos sistemos ir prisijungus prie europinio tinklo?Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiuoja, kad buitiniai vartotojai per 2023 metus sunaudojo 28 proc. visos elektros energijos Lietuvoje. Todėl skatinant energetinį efektyvumą šalyje svarbu tampa kalbėti ne tik apie elektros energijos mažinimą įmonėse, bet ir namų ūkiuose.ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis
Rugpjūčio mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungė 2136 gaminančius vartotojus, kurie įsirengė saulės elektrines tame pačiame ar gretimame sklype – ant pastato stogo.Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose
Kiekvieną mėnesį prie skirstomojo tinklo vidutiniškai prijungiama virš 3 tūkst. saulės elektrinių, kurios Lietuvoje dažniausiai montuojamos ant privačių namų stogų.Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių
Liepos mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungė 3 709 gaminančius vartotojus, kurie įsirengė saulės elektrines tame pačiame ar gretimame sklype – ant pastato stogo. Dar 553 gyventojų tapo nutolusių saulės parkų klientais.Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
Kaitri vidurvasario saulė Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, gyventojams neleido atsikvėpti. Už norą atsivėsinti liepą teko susimokėti dešimtadaliu brangiau nei birželį. Liepos mėnesį elektros kaina Baltijos šalių regione augo 7 proc. iki 9,80 ct/kWh.Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas
Audra smarkiai pažeidė ir apgadino oro linijas bei kitą „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimą infrastruktūrą, todėl elektros energijos tiekimo atstatymo darbai užtruko.Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje.Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus
Kiekvieną mėnesį prie skirstomojo tinklo vidutiniškai prijungiama apie 2400 saulės elektrinių, kurios Lietuvoje dažniausiai montuojamos ant privačių namų stogų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
Pavarčius parduodamų būstų skelbimus, nesunku pastebėti, kad seniau statyti žemesnės energinės klasės būstai pasižymi patrauklesnėmis kainomis. Kita vertus, už jų gali slypėti tūkstančius eurų per metus siekiančios išlaidos.Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu
Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriuo numatoma Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.100 tūkstančių gaminančių vartotojų pagamina beveik pusę elektros energijos
Šimtas tūkstančių gaminančių vartotojų (GV). Tiek saulininkų ir vėjininkų prie tinklo per kelis pastaruosius metus prijungė ir balandį 100 tūkstantąjį prijungimą užfiksavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 2,9 karto ir vidutiniškai siekė 78,65 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, ji augo 2,9 karto, Estijoje – 2,8 karto.„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus
Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.„Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc.
Sausio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 32 proc. didesnė nei pernai gruodį ir siekė 117,41 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – taip pat 32 proc. iki 117,16 Eur/MWh, Estijoje – 42 proc. iki 126,48 Eur/MWh.Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių
Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių skaičius rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Išaugusį planuojamų įrengti vėjo elektrinių skaičių atspindi padidėjęs Agentūroje gautų nagrinėti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų.Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje išaugo 4,5 karto. Tiek pat ji kilo ir Latvijoje, abiejose šalyse vidutiniškai pasiekdama 201,23 Eur/MWh. Estijoje kaina didėjo 5,5 karto iki 242,52 Eur/MWh.Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 57 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 46,97 Eur/MWh.Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų
Žiemai įgaunant pagreitį ir temperatūrai nukritus žemiau nulio, pastatams šildyti reikia didesnio šilumos kiekio, o tai reiškia ir didesnes šildymo sąskaitas. Vis tik nereikėtų nuleisti rankų – dar galite atlikti keletą nesudėtingų, tačiau efektyviai taupyti šilumą padedančių veiksmų.Naujasis dujų akcizo mokestis - smūgis Lietuvos regionų gyventojams
Pasaulyje suskystintos naftos dujos yra pripažįstamos kaip vienas švariausias ir draugiškiausias gamtai (aplinkai) energetikos produktų, dėl to, suskystintos naftos dujos (SND) yra noriai naudojama tiek buityje, tiek gamyboje ir pramonėje.Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai
Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra
Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis
Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio
Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti
Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas
Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu
Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys
„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras
Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?
Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?
Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti
Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės
Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?
Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?
Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?
Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?
Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?
Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele
Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis
Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti
Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?
Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?
Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką
Vagystės iš parduotuvių – ne pavieniai nusikaltimai, o įsitvirtinęs, organizuotas ir paplitęs reiškinys. Pavogtos prekės atsiduria šešėlinėje rinkoje – dėl to nuostolių patiria ne tik verslas, bet ir valstybė: mažėja biudžeto pajamos, o teisėsaugos pareigūnai priversti skirti daug laiko pasikartojantiems iškvietimams ir protokolų pildymui.- Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
- Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
- Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
- Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
- Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
- Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
- Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
- Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
- Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
- Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
- Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
- Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
- Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
- „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
- Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
- Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
- Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
- Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
- Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
- Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
- Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
- Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1746-04-16Jakobitų sukilimo paskutinis Cullodeno mūšis. Tai paskutinis mūšis Britanijos žemėje: karališkoji kariuomenė vadovaujama Kamberlando kunigaikščio nugalėjo Jokobitų kariuomenę.
- 1949-09-09Klivlende (JAV) pradėta transliuoti lietuviška J. P. Nasvyčio radijo valandėlė (vėliau pavadinta „Tėviškės garsai“).
- 1887-09-28"Geltonosios upės" potvyniai Kinijoje, žuvo nuo 900 000 iki 2 milijonų žmonių. Viena didžiausių stichinių nelaimių istorijoje.
- 1898-12-21Prancūzų mokslininkai Pjeras ir Marija Kiuri atranda radiaciją.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
- RRT teikia išaiškinimus apie 5G.
- Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
- „Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru.
- Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos .
- Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?
- 5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
- Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Kaip atnaujinti savo automobilio salono interjerą?
- Kodėl nevienodai dyla automobilio padangos?
- 4 ženklai, kad automobilio servisą atliekate per retai.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?
- Kaip vartoti antibiotikus atsakingai?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
- Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Sezonas trumpas, tad skanaukite trešnes: naudingos skaidulomis ir vitaminu C.
- Tadas komentavo: Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio. Norėdami surinkti daugiau mokesčių turėtume ne apmokestinti turtą, o padidinti PVM, nes: - Mokesčių mokėtojų bazė - mokesčius mokės gerokai daugiau asmenų: užsieniečiai turistai, vagys, šešėlyje dirbantys asmenys, gyventojai, įmon
- admin komentavo: Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio. Mobiliųjų tinklų signalas kai kuriose vietovėse toks stiprus, kad sukelia televizijos trikdžius. TV antenos su stiprintuvais nuo šiol nebeveikia arba veikia su dideliais trikdžiais.
- Justas komentavo: Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti. Kur ten sutaupysi? Ignitis ir kiti elektros tiekėjai jau pradėjo imti pinigus už orą: abonentinį mokestį. Ir dar demagogiškai aiškina, kad tai vartotojų patogumui. O kita demagogija: aiškinama, kad reikia taupyti, o savo kainodara skatin
- Justina komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Atvejis tikrai ne vienas. Tokių dalykų dėsningai šimtais nutinka. Tik ne visi tokie stiprūs kaip TELTONIKA. Reikia globalios pertvarkos... visose institucijose. Prisiminkime ir čekiukų skandalą... Tik jis ir liko čekiukų skandalu. O juk
- Žmogaus akis skiria iki 10 mln. skirtingų spalvų. Bet mūsų smegenys nesugeba visų jų prisiminti.
- Šiltoji El Ninjo srovė atsiranda kas 2–3 metus Ramiajame vandenyne prie Pietų Amerikos pakrantės. Ji sukelia stiprius katastrofiškus lietus ir potvynius. Nežiūrint į tai, srovė pavadinta Kūdikėlio Jėzaus Kristaus garbei, nes visada pasirodo gruodžio pabaigoje (ispaniškai El Niño reiškia „kūdikėlis“).
- Chameleonas keičia spalvą ne prisitaikydamas prie aplinkos, o dėl savo būsenos, pavyzdžiui, jausdamas alkį, baimę ar grėsmę.
- Ugnikalnis laikomas veikiančiu, jei paskutinis išsiveržimas buvo ne vėliau nei prieš 11 000 metų.
- Pelėdos akys yra vamzdelio formos, dėl to ji negali jų pajudinti.
- Vieno prancūzo paklausė:
- Kas Jums labiau patinka, vynas ar moterys?
- Tai priklauso nuo pagaminimo metų. - - Girdėjai, Petrą į ligoninę paguldė.
- O kodėl?
- Tai negi stačią ligoninėje laikys? - Visi turi teisę būti durnu, bet kai kurie piktnaudžiauja šia privilegija.
Jūsų komentaras