Kokią naudą Lietuvos ekonomikai neša paslaugų centrai?

Į Lietuvą keliantis vis stambesnių pasaulio kompanijų paslaugų centrams, pagal pridėtinę vertę šis sektorius jau nedaug atsilieka nuo bendros restoranų, kavinių ir viešbučių generuojamos pridėtinės vertės.

Nors paslaugų centrai jau dabar sudaro maždaug 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, jų plėtros potencialas Lietuvoje dar toli gražu nėra išsemtas.

Vis skambesni vardai

Iš visų tiesioginių investicijų į Lietuvą 2014 metais net 45 proc. atėjo į dizaino, informacijos technologijų (IT) ir verslo paslaugų sektorius. Pagal šį rodiklį pernai gerokai lenkėme kitas Vidurio ir Rytų Europos regiono šalis, kuriose į šiuos sektorius atėjo 23 proc. visų užsienio investicijų.

Pastaruoju metu į Lietuvą koją įkėlusios kompanijos, tokios kaip „Nasdaq“ ar AIG yra pasauliniai gigantai. Tokio kalibro kompanijomis negali pasigirti nei mūsų kaimynai latviai, nei estai. Kita pastebima tendencija – užsienio kompanijos į Lietuvą kelia vis sudėtingesnes funkcijas duomenų, finansų analizės, žmogiškųjų išteklių ir sudėtingų IT procesų srityse. O tai užtikrina geriau apmokamas ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas.

Kokia ekonominė nauda?

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 54 užsienio kompanijų paslaugų centrai, kurie yra įdarbinę apie 12 tūkst. darbuotojų. Šiuose centruose daugiausiai dirba jauni (28-30 metų) darbuotojai, jiems yra mokami gerokai didesni nei šalies vidurkis atlyginimai. Apklausos parodė, kad paslaugų centruose pradedančiojo darbuotojo atlyginimas viršija 800 eurų, tuo tarpu vidurinės grandies vadybininko vidutinis atlyginimas siekia 1800 eurų. Priminimui – vidutinis atlyginimas Lietuvoje prieš mokesčius šiuo metu siekia apie 700 eurų. Šie pinigai grįžta į ekonomiką ir dėl multiplikatoriaus efekto sukuria dar didesnę ekonominę vertę.

Vidutinis paslaugų centras darbina maždaug 200 darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų centrų pajamos didžiąja dalimi yra grynoji pridėtinė vertė (tarpinio vartojimo beveik nėra, o didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai), o vidutinis paslaugų centras per metus sukuria daugiau nei 5 mln. eurus pajamų, bendras paslaugų centrų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) siekia maždaug 350 mln. eurų. Kitaip tariant, paslaugų centrai sudaro maždaug 1 proc. visos šalies ekonomikos ir beveik atitinka pridėtinę vertę, kurią bendrai sukuria visi šalyje veikiantys restoranai, kavinės ir viešbučiai.

Neišnaudotas potencialas

Paslaugų centrų plėtra Lietuvoje yra puikus pavyzdys, kai tikslingai siekiant užsibrėžto tikslo, pasiekiamas norimas rezultatas. Į Lietuvą keliantis „Barclays“, „Western Union“, „Danske Bank“ grupės ir kitų įmonių paslaugų centrams, šios įmonės rizikavo, nes brido į „neištirtus vandenis“. Tačiau šioms sėkmingai įsikūrus Lietuvoje, įsijungė sniego gniūžtės efektas – vis daugiau kitų stambių užsienio kompanijų norėjo atkartoti pirmtakų sėkmės istorijas.

Nors paslaugų centrų poveikis valstybės biudžetui, darbo ir nekilnojamojo turto rinkoms yra akivaizdus, šio sektoriaus plėtros potencialas Lietuvoje dar toli gražu nėra išnaudotas. Atsižvelgus į gyventojų skaičiaus skirtumus, šiame sektoriuje dirba gerokai mažiau žmonių nei mūsų kaimynėje Lenkijoje. Be to, dauguma veikiančių paslaugų centrų yra įsikūrę Vilniuje, tuo tarpu Kaune veikia vos keli paslaugų centrai, nors miestas turi didelę specialistų ir mokslo institucijų pasiūlą.

Vien šiuo metu didieji paslaugų centrai ieško bent keleto šimtų darbuotojų, o iš viso prognozuojama, kad paslaugų centrų sektoriuje šiais metais bus sukurta apie 1000 naujų darbo vietų. Kitaip tariant, paslaugų centrų plėtros banga nesustoja ir tai yra gera žinia Lietuvos ekonomikai. Didesnis valdžios institucijų dėmesys ir palengvintos įsikūrimo ir mokestinės sąlygos susijusioms paslaugoms, pavyzdžiui, finansų, dizaino ir IT sektoriuose, padėtų į Lietuvą pritraukti dar daugiau užsienio investicijų.

• 15 metų IT srityje dirbanti Maija: aplinkiniai vis dar stebisi moterimi IT.
• Po pagalbinio apvaisinimo procedūros – dviguba šeimos laimė.
• S. Kairys: „Saugiais ir tvirtais žingsniais kultūra vėl grįžta į visuomenę“.
• Karantinas pratęsiamas iki 2021 m. gegužės 31 d. ir švelninamos jo priemonės.
• 55+ vilniečių dėmesiui – kviečiame registruotis vakcinacijai.
• Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolius, kurie viršija 60 tūkst. eurų.
• Šamas – subtilaus skonio žuvis, kurią namuose lengvai paruoš kiekvienas.
• Žurnalistams sudaryta galimybė gauti duomenis iš valstybės registrų.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1215.
• Simptomas, kurį aštrina stresas: kas yra tinitas ir kaip su juo kovoti?
• Skaitmenizacija: kaip tai realizuoti?
• Elektroninių sukčiavimų mastas Lietuvoje per pandemiją išaugo kartais.
• Anykščių rajone kilus gaisrui - tragiška keturių žmonių žūtis.
• Lengvai parauginti agurkai – pavasariško pietų stalo pažiba.
• Vyriausybei pristatytas Galimybių pasas, atversiantis daugiau uždarytų veiklų.
• Trečios koronaviruso COVID-19 bangos naujas REKORDAS: 1316.
• Už 1000 eurų kompensaciją bus galima įsigyti elektrinį motorolerį, motociklą.
• Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir iki jūsų keliaus ilgiau.
• Kaip vartoti antibiotikus, kad šie mums padėtų, o ne kenktų?
• Ar mokame taupyti? 5 patarimai pradedantiesiems.
• VDU rektorius J. Augutis: svarbu prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar.
• Startuolių verslas ir rinkodara: ką daryti, kad idėja neužstrigtų stalčiuje?
• Epidemiologai: pastarąsias savaites didžiausią susirūpinimą kelia darželiai.
• Jautiena – sportininkų pamėgta, itin paprastai paruošiama mėsa.
• Atostogos 2021: dauguma lietuvių ilsėsis Lietuvoje.
• Vaida Kurpienė: „Maisto išmestume mažiau, jei susitvarkytume šaldytuvą“.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1179.
• Seimas pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už neeksploatuojamus automobilius.
• Naujoji Lietuvos raudonoji knyga – atmintinė kiekvienam gyventojui.
• Statybas stabdo laiku nesuvaldytos rizikos ir nenumatytos atsakomybės.
• „Angliuko“ vartojimo ypatumai – gali prireikti ir 30 tablečių per dieną.
• Elektromobilių bumą prognozuoja jau po penkerių metų: kainos susilygins.
• 9 svarbiausi faktai apie mokesčių susigrąžinimą iš Didžiosios Britanijos.
• Kauno startuolių ekosistemą stiprins Silicio slėnyje sėkmės sulaukęs lietuvis.
• „Linas Agro Group“ valdoma žemės ūkio bendrovė investuoja į melžimo robotus.
• Įtrauktiems į pensijų kaupimą – dar vienas raginimas apsispręsti.
• Konditerio patarimai: gudrybės, kurios pamėgtus desertus pavers sveikesniais.
• Braškes auginantis ūkininkas Manfredas Rudis džiaugiasi atradęs savo kelią.
• „Kad jūs matytumėte, kaip tas vyras pradėjo tą duonos kepaliuką bučiuoti...".
• Kaune iškils didžiausia Baltijos šalyse infekcinių ligų ligoninė.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95