Populiarėja būsto pirkimas nuomai – kokį butą rinktis

Besikeičiant gyvenimo būdo tendencijoms Lietuvoje, daugėja norinčiųjų investuoti į butą, skirtą ilgalaikei nuomai.

Ką reikėtų įvertinti ruošiantis įsigyti tokį būstą, pasakoja Edita Gudauskienė, gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.

Lietuvoje maždaug 1 iš 10 asmenų gyvena ne sau priklausančiame, o nuomojame būste, rodo naujausi 2019 m. Eurostato duomenys. Remiantis ta pačia statistika, vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) būstą sau besinuomojančių žmonių buvo maždaug trečdalis. Pasak E. Gudauskienės, ilgojoje perspektyvoje galima tikėtis, kad ir Lietuva labiau priartės prie ES vidurkio.

„Žmonės vis drąsiau renkasi ilgalaikę nuomą. Nuomotis, o ne pirkti savo būstą renkasi asmenys, norintys turėti mažiau finansinių įsipareigojimų, kurie nėra prisirišę prie vienos vietos ir daugiau laiko praleidžia ne namuose, o dirbdami, keliaudami, poilsiaudami. Mažėjantis poreikis sėsliam gyvenimui susijęs ir su tuo, kad auga nuotolinio darbo galimybės, leidžiančios nekeičiant darbo keisti gyvenamąją vietą. Pastebime, kad pastaruoju metu investuotojams, įsigyjantiems butus nuomai, parduodama apie 12 proc. mūsų projektų butų“, – sako „Omberg“ atstovė.

Investicijai dažniausiai perkami 1–2 kambarių butai

Prieš įsigyjant butą nuomai, reikėtų įsivertinti būsimas finansines ir laiko investicijas, potencialią nuomos kainą. Pasak E. Gudauskienės, įprastai toje pačioje miesto vietoje senesnis būstas kainuos pigiau už naujos statybos. Visgi reikėtų įvertinti, ar greitu metu nereikės papildomai investuoti į jo remontą, kurio išlaidos gali sumažinti potencialią grąžą iš nuomos.

„Jei nusprendėte investuoti į NT, svarbu atsižvelgti į buto ir namo stovį. Jei namas yra senas, greitu metu gali reikėti jį remontuoti, o tai lems papildomas finansines išlaidas. Todėl investuotojai linkę rinktis naujos statybos namus. Taip jie gali būti ramūs, kad nebus neplanuotų išlaidų. Tiesa, perkant butą statomame name, būtina įsivertinti investicijas, kurių reikės buto apdailai“, – pataria „Omberg“ atstovė.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į buto dydį. Didesnius, 3–4 kambarių butus, rinkoje galima išnuomoti brangiau, tačiau jų atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis. Taip yra todėl, kad rinkoje tokio buto nuomos kaina greičiausiai nebus tolygiai didesnė už jo pardavimo kainą, lyginant su mažesniais butais.

„Rekomenduojamas buto plotas tiems, kurie planuoja įsigyti ir išnuomoti butą, yra 28–42 kv. metrai, nes jo dydis yra patogiausias jauniems žmonėms, jaunoms šeimoms. Tokio ploto 1–2 kambarių buto grąža įprastai siekia apie 6–7 proc. per metus“, – teigia E. Gudauskienė.

Prieš įsigyjant būstą verta pažinti savo tikslinę auditoriją

Prieš perkant būstą nuomai, svarbu nepamiršti, kad tai – investicija, kuri turėtų būti kuo patrauklesnė vidutiniam teoriniam nuomininkui. Dėl to verta pasidomėti, kokioje vietoje yra būstas, kiek jis nutolęs nuo centro, ar patogus šiame rajone susisiekimas bei kokia numatoma rajono plėtra ateityje, ir įvertinti šių aspektų patrauklumą jūsų tikslinei auditorijai.

Pavyzdžiui, pataria E. Gudauskienė, plėtrą Vilniaus mieste galima pasitikrinti naujame miesto bendrajame plane. Jame numatyta ilgalaikė gyvenamųjų miesto rajonų strategija, apimanti tokius klausimus kaip, kokios paskirties pastatų statyba bus skatinama tam tikruose rajonuose, kokios infrastruktūros tvarkymo ar įdiegimo gali tikėtis jų gyventojai ir pan.

„Pasidomėkite, kokių pramogų yra aplink, ar sutvarkytos žaliosios erdvės. Pastebėtina, kad jaunimas, pavyzdžiui, linkęs dažniau laiką leisti ne namuose. Todėl jūsų butas bus jiems patrauklesnis, jeigu aplink bus išvystyta smulkiojo verslo infrastruktūra. Be to, jaunesni žmonės renkasi alternatyvias transporto priemones, dviračius ar paspirtukus, todėl šalia namo nutiestas takas, jungiantis būstą su centru, taip pat padės būstą išnuomoti lengviau“, – teigia E. Gudauskienė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9