Nuotolinis mokslas paskatino vadovėlių skaitmenizaciją – kaip su ugdymo kokybe?

Ilgiau nei metus trukęs nuotolinis mokymasis lėmė ne tik moksleivių ir mokytojų kompiuterinio raštingumo įgūdžių tobulėjimą.

Taip pat augo elektroninių mokymosi priemonių naudojimas, ryškėjo spartesnės skaitmenizacijos poreikis.

Noras sukurti šiuolaikinius mokymosi poreikius atliepiančias, nuotoliniam mokslui tinkančias priemones paskatino ugdymo platformų kūrėjus „Ateities pamoka“ ir leidyklą „Šviesa“ imtis praturtintų skaitmeninių vadovėlių pilotinio projekto. Į dviejų pirmųjų vadovėlių, papildytų skaitmeninėmis užduotimis, kūrimą jau investuota daugiau nei 50 tūkst. eurų.

Pagrindinis tikslas – turinio kokybė

Nuotolinis mokymo procesas atskleidė, jog mokytojams trūksta kokybiškai paruoštos mokymo medžiagos, palengvinančios ruošimąsi pamokoms ir užpildančios visą pamokos laiką bei turinį.

„Tikimės, kad naujieji praturtinti vadovėliai tiek kontaktinio, tiek nuotolinio ugdymo metu taps viena pagrindinių mokymosi priemonių, papildančių popierinį vadovėlį. Siekėme, kad juose mokytojai ir moksleiviai rastų kiekvienos pamokos informaciją: nuo pamokos pradžios – teorinės informacijos, iki pabaigos – apibendrinimo ir įsivertinimo“, – kalba Jūratė Mikulevičiūtė, „Ateities pamoka“ ugdymo turinio grupės vadovė.

Milda Juonė, leidyklos „Šviesa“ vadovė džiaugiasi pilotinio projekto rezultatais. Ji sako, kad tokia partnerystė tarp leidėjų ir skaitmeninio turinio kūrėjų yra nuosekli mokymosi priemonių plėtojimo praktika, suteikianti galimybę sušiuolaikinti mokymosi patirtį.

„Leidėjai gali suteikti modernų, naujausios kartos turinį su įdomiais kontekstais, netikėtais klausimais, apgalvotomis įtraukimo formomis. Tuo tarpu skaitmeninio turinio specialistai praturtina mokinio ir mokytojo patirtį būtent elektroninėje erdvėje. Taip mokymosi procesas tampa patrauklesnis, interaktyvesnis, geriau atitinkantis šiuolaikinius moksleivių poreikius ir ugdymo metodus“, – teigia M. Juonė.

Paskatins išmokti daugiau

Vadovėlių praturtinimo dalies autoriams buvo svarbu, jog virtualus turinys padėtų lengviau suprasti, vizualizuoti sunkiai įsivaizduojamus dalykus, pagilintų mokomąjį dalyką, leistų patikrinti savo žinias tiek mokantis klasėje, tiek savarankiškai.

„Tikime, kad toks šiuolaikiškai pateiktas turinys su integruotais vaizdo įrašais, interaktyviomis užduotimis, iliustracijomis, pamokos prezentacijomis, infografikais bei skaitmeninių užduočių „EMA“ bankais labiau motyvuos, įtrauks, paskatins sužinoti daugiau ir suprasti geriau. O lengvai įvertinti per mokslo metus įgytas žinias leis specialūs diagnostiniai testai“, – dalijasi J. Mikulevičiūtė.

Jai antrina Elena Motiejūnienė, švietimo konsultantė ir EMA recenzentė.

„Didžiausias skaitmeninio praturtinimo privalumas – dar daugiau galimybės tiek geriau atliepti mokinių poreikius ir skatinti jų motyvaciją, tiek praturtinti ugdymo turinį aktualiais, informatyviais, vaizdžiais mokymosi ištekliais ir nuolat juos atnaujinti. Tokiu būdu galima vaizdžiai paaiškinti įvairius reiškinius ir procesus, situacijas, taip pat panaudoti efektyvesnius ir įvairesnius vertinimo bei grįžtamojo ryšio būdus“, – teigia E. Motiejūnienė ir priduria, kad skaitmeninius vadovėlius lengviau naudoti ir mokymuisi per nuotolį.

Kitaip mokysis matematikos ir pasaulio pažinimo

Skaitmeniniu turiniu praturtinti du šiais metais leidyklos „Šviesa“ išleisti vadovėliai: serijos „Taip!“ pasaulio pažinimo vadovėlis antrai klasei ir serijos „Tempus!” dešimtokų matematikos vadovėlis. Jau šiais mokslo metais juos galės naudoti ir įvertinti „EDUKA klasė“ licenciją turinčios mokyklos.

„Pilotiniam projektui pasirinkome skirtingų dalykų vadovėlius norėdami patikrinti, ar mūsų sumanytos mokymosi priemonės tinka šių disciplinų mokymuisi ir kaip jas vertina skirtingo amžiaus mokiniai“, – sprendimą paaiškina J. Mikulevičiūtė.

Vienas iš naujojo matematikos vadovėlio turtinimo dalies autorių, Antanas Apynis, įsitikinęs, kad skaitmeninėje erdvėje atsiveria visiškai kitos galimybės atskleisti mokomąjį dalyką.

„Noriu, kad mokiniai turėtų galimybę į matematinius objektus pažvelgti iš įvairių pusių, galėtų tirti, bandytų įžvelgti dėsningumą, mokėtų apibendrinti, daryti išvadas, svarbiausia – samprotauti. Skaitmeninėje erdvėje atsiveria visiškai kitos galimybės mokomąjį turinį atskleisti interaktyviai ir įvairiapusiškai“, – kalba A. Apynis.

Kuriant užduotis atnaujinamam dešimtokų vadovėliui, įmonė „Ateities pamoka“ aktyviai bendradarbiavo su Nacionaline švietimo agentūra. Buvo siekiama, kad šis vadovėlis ne tik padėtų ugdyti matematinius gebėjimus, bet ir suteiktų įgūdžių, reikalingų atlikti užduotis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu.

Turinys turi būti modernus tiek turiniu, tiek forma

Ugdymo specialistai sutaria, kad geriausias ir paveikiausias mokiniams yra mišrus ugdymo būdas, naudojant įvairias priemones, derinant klasikinį bei skaitmeninį mokymosi modelius.

„Ugdymo metodus ir smegenų veiklą tyrinėjantys mokslininkai atskleidžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje skiriasi skaitmeninių ir spausdintų mokymosi priemonių taikymo tikslai bei poveikis. O atsisakius vienos iš šių priemonių, sunkiau ugdyti visapusiškas asmenybes“, – dalijasi leidyklos „Šviesa“ vadovė.

E. Motiejūnienė taip pat įsitikinusi, kad skaitmeniniai vadovėliai yra natūralus vadovėlių, technologijų ir ugdymo metodų evoliucijos rezultatas. Todėl visi turėtų ieškoti kuo efektyvesnės dermės tarp skaitmeninio ir popierinio vadovėlio bei kitų mokymosi šaltinių, kad jie ne varžytųsi, o praturtintų ugdymo procesą.

J. Mikulevičiūtė atskleidžia, kad įmonė, įvertinusi šio pilotinio projekto sėkmę, nuspręs dėl jo ateities.

„Žinoma, bendradarbiaudami su modernaus edukacinio turinio leidėjais, norime tęsti šį skaitmeninių vadovėlių projektą. Tačiau visų pirma siekiame suprasti, ar tokie vadovėliai patinka mokyklų bendruomenei. Mums itin svarbūs visi juos naudojančiųjų komentarai ir vertinimai, tik taip galime tobulėti. Juk svarbiausi – mokytojų ir moksleivių poreikiai“, – akcentuoja „Ateities pamoka“ atstovė.

• Manote, kad puikiai pažįstate „Android“ operacinę sistemą? Nežinomos gudrybės.
• Kaip planuoti kelionę, kad netektų atostogų leisti stebint banko sąskaitą?
• Lietuvoje sparčiai daugėja apie vyną išmanančių mėgėjų.
• Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
• Didžiausios 2022 m. pavasario mados tendencijos.
• Tyrimas atskleidė, kaip atrodo lietuviška, latviška ir estiška svajonės.
• REKORDAS: praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 9490.
• Kitoks žvilgsnis į mėsainius: kaip pasigaminti sveikesnius ir egzotiškesnius.
• Vairuotojų krizė tampa nepakeliama – kviečia dirbti užsieniečius .
• Nepraleiskite svarbiausio dienos valgio: trys greitai paruošiamų pusryčių idėjos.
• Žiedinis kopūstas – idealus pasirinkimas nuolat skubantiems: 3 receptai.
• Įgūdžiai 2022-aisiais: ko ieškos darbdaviai ir ko trūksta darbuotojams.
• Vaistininkas atsako, ką daryti stipriai sušalus žiemos metu.
• Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
• Kaip pradėti taupyti nuosavam būstui: 4 žingsnių planas.
• Scenografė Birutė Ukrinaitė apie Undinės apdarą be žuvies uodegos.
• Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą.
• Kokį automobilio akumuliatoriaus kroviklį pirkti?
• Naminis riešutų sviestas – per 5 minutes: prireiks vos trijų ingredientų.
• Lietuviškai mišrainei konkurentų nėra: ekspertai apie tai ko reikia pirkėjams.
• „Rail Balticos“ statyboms tęsti Lietuva prašys apie 687 mln. eurų.
• Ekranas kur panorėjus: „Samsung“ pristatė įrenginį, kuris nustebins galimybėmis.
• Būsto įsigijimo Lietuvoje mitai: kaip nusipirkti namus gyvenant užsienyje.
• Žiema Vytarui Radzevičiui – daržovių laikas: kodėl jų reikėtų valgyti daugiau?
• Apelsinai – ne tik vitaminų šaltinis, bet ir puikus pagardas mėsai.
• Vitaminus išsaugojęs šaltis: šaldyti vaisiai, uogos ir daržovės ne ką prastesni?
• TVF: Lietuvos ekonomika sparčiai auga, tačiau būtina spręsti problemas.
• Parenkite įtraukiantį pristatymą: naudingi „PowerPoint“ įrankiai ir gudrybės.
• Stogų išbandymas sniegu: kada valymo darbų atidėti nebegalima.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 5122.
• Padėkite paukšteliams: ką reikia žinoti apie jų lesinimą žiemą?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 3637.
• Lietuviai yra mažiau atsparūs melagienoms, nei vidutinis ES gyventojas.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 5785.
• Premjerė: tikiu, kad ne tik Europa atras Kauną, bet mes visi pamatysime iš naujo.
• Kelių būklė ir eismo sąlygos 2022-01-22 13:00.
• Vartojant maistą ir gėrimus kino metu – vienos kėdės atstumas tarp žiūrovų.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 5735.
• Izoliuotis turės tik turėję sąlytį su kartu gyvenančiu, sergančiu COVID-19.
• Konferencijoje šalys sutarė, kaip efektyviau saugoti ES išorės sieną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117