5 pamokos, padėsiančios išugdyti finansiškai raštingą vaiką

Tyrimai rodo, kad pinigų stygiaus problemos Lietuvoje pastaraisiais metais padažnėjo tėvams, gyvenantiems su vaikais iki 18 metų. Šią problemą lemia prastas tėvų indėlis į vaikų mokymą apie finansus.

Nors vaikai mokykloje mokomi skaičiuoti, jų finansinis raštingumas vis dar lieka antrame plane.

Remiantis Kembridžo universiteto mokslininkų išvadomis, vaikų mokymas apie finansų valdymą turėtų prasidėti nuo septynerių metų. Būtent tada pradeda sparčiai formuotis vaikų supratimas, tokio amžiaus vaikai jau moka paprasčiausius matematinius veiksmus – pridėti, atimti ar padauginti.

Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė teigia, kad vaikus supažindinti su pinigais galima ir dar anksčiau.

„Vertėtų rodyti pavyzdį, ką su pinigais galima daryti, kaip vyksta pirkimo procesas parduotuvėje. Vaizdinė medžiaga giliau išlieka vaiko atmintyje ir padeda greičiau įsisavinti pamokas. Kuo anksčiau vaikai pradės gilintis į finansus, šeimos biudžeto subtilybes, tuo lengviau bus ateityje, o tėvai jaus mažesnį spaudimą“, – teigia D. Stoškuvienė.

Kaip lavinti vaikų finansinį raštingumą ir ugdyti jų finansų valdymo įpročius teisingai nuo mažens, kad jų norai ir išlaidumas netaptų finansine problema visai šeimai?

1. Svarbu išugdyti taupymo įprotį

Vaikai nuo mažens mato, kaip yra leidžiami pinigai, kaip už juos tėvai perka žaislus, saldainius ir kitus daiktus. Tiesa, jie dar nesupranta, kad pinigus reikia ne tik leisti, bet ir taupyti. Taupymas ugdo discipliną, planavimo įgūdžius, kurie vaikams ypač naudingi, kai jie sulaukia pilnametystės. Be to, taupymas suteikia saugumo ir nepriklausomybės pojūtį.

2. Suteikti galimybę taupyti

D. Stoškuvienė primena, kad vaikai turėtų pajusti, ką reiškia nuosavi pinigai. Tai jiems leistų priimti savarankiškus sprendimus juos panaudojant. Todėl tėvams reikėtų reguliariai duoti vaikams dienpinigių. Žinoma, ilgainiui reikėtų įvertinti, kaip vaikas juos panaudoja ir kam jie skirti.

„Tėvai nuo vaikystės galėtų vaikams padovanoti „kiaulę taupyklę“ ar, kadangi gyvename naujais laikais, limitą mobilioje „piniginėje“, kur vaikai galėtų taupyti kišenpinigius didesniam pirkiniui. Ilgainiui vaikai įpras gautus pinigus ne tik išleisti, bet ir atsidėti ateičiai“, – sako D. Stoškuvienė.

3. Iškelti taupymo tikslus

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mažesnio amžiaus vaikams reikėtų iškelti trumpalaikius, o ne ilgalaikius taupymo tikslus, jog pats procesas neprailgtų. Antraip vaikui gali nusibosti, jis praras kantrybę ir liausis taupęs.

„Tyrimai rodo, kad bręstant vaikai natūraliai išsikelia vis didesnius tikslus, kurie užtrunka ilgiau, o buvusi taupymo patirtis jiems leidžia lengviau pasiekti norimą tikslą. Vaikų sąmoningumas auga, jie supranta, kad norint pasiekti didesnį tikslą, reikia turėti daugiau kantrybės, disciplinos ir įdėti daugiau darbo“, – teigia D. Stoškuvienė.

4. Atskirti būtinybę nuo norų

Viena svarbiausių finansinio raštingumo pamokų – atskirti būtinybę nuo norų. Svarbu padėti vaikams atskirti būtinas išlaidas nuo emocinių užgaidų. Reikia paaiškinti paprastus dalykus, jog maistas, išlaidos už būstą, drabužiai ar išlaidos mokslui yra pamatiniai dalykai, be kurių gyvenimas yra sunkiai įmanomas. Priešingai nei saldainiai, žaislai, bilietas į kiną ar panašūs dalykai.

„Tėvai gali vaikus supažindinti su šeimos biudžetu, parodyti, kaip ir kam panaudojami turimi finansai. Realūs pavyzdžiai geriau paveikia vaikų sąmonę, be to, tėvai vaikams yra autoritetas, jie kartoja jų veiksmus, todėl tėvai turi tapti geruoju pavyzdžiu“, – sako D. Stoškuvienė.

5. Pinigai yra uždirbami

Svarbu, kad vaikai pajustų darbo skonį, suprastų, jog pinigai neatsiranda iš niekur, o yra uždirbami. Tėvai galėtų vaikams skirti tam tikras namų ruošos užduotis, pavyzdžiui, sutvarkyti kambarius, nupjauti žolę ar atlikti kitus darbus, už kuriuos būtų mokamas tam tikras atlygis. Tiesa, D. Stoškuvienė primena, kad nereikėtų mokėti už darbus, kurie ir taip yra vaikų atsakomybė – savo kambario ar augintinio priežiūra ir kt.

„Kad vaikai visų pinigų neišleistų iškart, taip pat būtų gerai dienpinigius duoti mėnesiui ar savaitei bei perspėti, kad artimiausiu metu vaikas pinigų daugiau negaus, tad privalo išsiversti tam tikrą laiką. Taip tobulės vaikų planavimo įgūdžiai, augs disciplina. Žinoma, pasitaiko atvejų, kad paaugliai gautus pinigus išleidžia iškart, vis dėlto, nereikėtų bijoti ir leisti vaikams klysti, tai taip pat yra sudedamoji tobulėjimo dalis“, – pataria „Credit24“ ekspertė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9