Pirmasis „Android“: kaip neišvaizdus telefonas sukėlė revoliuciją?

Lygiai prieš 13 metų, rugsėjo 23-ąją, pasauliui buvo pristatytas išmanusis „HTC Dream“. Šis sunkokas ir kritikų dėl nuobodaus dizaino peiktas telefonas vis tik pateko į istoriją – būtent jame buvo pirmą kartą įdiegta dabar populiariausia pasaulyje „Android“ operacinė sistema.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi faktais, atskleidžiančiais šios operacinės sistemos sukūrimo istoriją ir sėkmės priežastis.

Pradžia: fotoaparatai ir debesis

Viskas prasidėjo anksčiau nei atsirado „HTC Dream“ – kompaniją „Android Inc.“ Andy Rybinas įkūrė dar 2003-iaisiais. Iš pradžių jis ėmėsi kurti operacinę sistemą, skirtą skaitmeniniams fotoaparatams – ji turėjo leisti belaidžiu ryšiu prijungti juos prie kompiuterių ir debesyje išsaugoti nuotraukas.

„Android“ ir „Google“ sąjunga

Netrukus „Android Inc.“ įkūrėjas suprato, kad jo pasirinkta rinka nėra pakankamai didelė ir nukreipė savo dėmesį į išmaniuosius telefonus. Tačiau rimtesni pokyčiai prasidėjo tik 2005-aisiais, kai kompaniją už maždaug 50 mln. JAV dolerių įsigijo milžinė „Google“. Šios dvi komandos ėmė kartu kurti „Sooner“ – turėjusį būti pirmąjį „Google“ telefoną.

Varžovų (ne)trūko

Tuo metu mobiliųjų telefonų rinkoje dominavo „Blackberry OS“, „iPhone OS“ ir „Symbian“ (ji daugiausiai buvo naudojama „Nokia“ įrenginiuose) operacinės sistemos. Dažniausiai programinė įranga būdavo kuriama ar bent jau pritaikoma kiekvienam telefono modeliui atskirai. Vis tik šioje rinkoje konkurencijos labai trūko – daugelį sistemų kūrė vien patys telefonų gamintojai ar ryšio operatoriai. Tiesa, tuo metu vis labiau savo pozicijas rinkoje stiprino ir 2003 m. bendrovės „Microsoft“ telefonams sukurta sistema „Windows Mobile“.

Ir čia pasirodė „iPhone“

Būtent su „Microsoft“ bendrovė „Google“ tada konkuravo labiausiai – iš dalies tai ir paskatino kurti „Sooner“. „Google“ baiminosi, kad mobiliųjų įrenginių rinkoje sustiprėjusi „Microsoft“ savo telefonuose gali apsunkinti naudojimąsi jos paieškos sistema ir palengvinti savąja. Taip vartotojai pakeistų informacijos ieškojimo įpročius ir „Google“ juos prarastų. Tačiau visas kortas sumaišė „Apple“, kai 2007-aisiais pristatė pirmąjį „iPhone“. Manoma, kad „Google“ tada nusprendė, jog jis geresnis nei jų kuriamas telefonas ir atidėjo jo pristatymą.

Daugiau nei telefonas

Vis dažnesnius gandus apie slapta kuriamą telefoną „Google“ nutraukė 2007 m. lapkritį, kai įsteigė aljansą „Open Handset“. Jis apjungė daugelį operatorių ir operacinių sistemų bei telefonų gamintojų, tokių kaip „HTC“, „LG“, „Sony“, „Motorola“ ir „Samsung“. Tuometis „Google“ generalinis direktorius Ericas Schmidtas paskelbė, kad jie nepristatys tiesiog telefono, bet kai ką daug svarbiau – galingą platformą. O ji bus naudojama tūkstančiuose skirtingų telefonų modelių, priklausančių aljanso nariams.

„HTC Dream“ šlovės valanda

Telefonas „Sooner“ taip ir neišvydo parduotuvių lentynų, tačiau jame išbandyta operacinė sistema technologijų rinkoje sukėlė tikrą revoliuciją. Pirmoji „Android“ sistemą savo įrenginyje išbandė gamintoja „HTC“, kuri nuosavos operacinės sistemos neturėjo ir iki tol dažniausiai naudojo „Microsoft“ įrangą. Nors išmanusis „HTC Dream“ buvo peikiamas dėl dizaino, vartotojai įvertino jame įdiegtą nemokamų programėlių parduotuvę, „Google“ žemėlapius, „YouTube“ aplikaciją ir, žinoma, „Google“ paieškos sistemą.

Dalytis verta

Nuo pat pradžių jungtinė „Google“ ir „Android“ komanda savo sukurta operacine sistema mobiliųjų telefonų gamintojams leido naudotis nemokamai. Todėl gamintojai galėjo sumažinti įrenginių kainas, o ir jų pačių pradėjo daugėti. Tokiu būdu „Android“ po truputį didino savo dalį išmaniųjų telefonų rinkoje, kol 2010 m. aplenkė „iOS“.

Atviras kodas nulėmė sėkmę

Skirtingai nuo kitų operacinių sistemų, kurių įranga yra saugoma autorių teisių, „Android“ yra atvira visiems. Taip „Google“ pritraukė daugybę kūrėjų, jos sistemai sukūrusių įvairių programėlių. Skaičiuojama, kad jų „Google Play“ parduotuvėje šiuo metu yra per 3 mln. Be to, atviras kodas naudotojams leidžia patiems keisti sistemą ir prisitaikyti sau patogiausią telefono sąsają. Visa tai lėmė, kad „Android“ operacinė sistema dabar yra įdiegta daugiau nei 70 proc. visų išmaniųjų.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9