Pirmasis „Android“: kaip neišvaizdus telefonas sukėlė revoliuciją?

Lygiai prieš 13 metų, rugsėjo 23-ąją, pasauliui buvo pristatytas išmanusis „HTC Dream“. Šis sunkokas ir kritikų dėl nuobodaus dizaino peiktas telefonas vis tik pateko į istoriją – būtent jame buvo pirmą kartą įdiegta dabar populiariausia pasaulyje „Android“ operacinė sistema.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi faktais, atskleidžiančiais šios operacinės sistemos sukūrimo istoriją ir sėkmės priežastis.

Pradžia: fotoaparatai ir debesis

Viskas prasidėjo anksčiau nei atsirado „HTC Dream“ – kompaniją „Android Inc.“ Andy Rybinas įkūrė dar 2003-iaisiais. Iš pradžių jis ėmėsi kurti operacinę sistemą, skirtą skaitmeniniams fotoaparatams – ji turėjo leisti belaidžiu ryšiu prijungti juos prie kompiuterių ir debesyje išsaugoti nuotraukas.

„Android“ ir „Google“ sąjunga

Netrukus „Android Inc.“ įkūrėjas suprato, kad jo pasirinkta rinka nėra pakankamai didelė ir nukreipė savo dėmesį į išmaniuosius telefonus. Tačiau rimtesni pokyčiai prasidėjo tik 2005-aisiais, kai kompaniją už maždaug 50 mln. JAV dolerių įsigijo milžinė „Google“. Šios dvi komandos ėmė kartu kurti „Sooner“ – turėjusį būti pirmąjį „Google“ telefoną.

Varžovų (ne)trūko

Tuo metu mobiliųjų telefonų rinkoje dominavo „Blackberry OS“, „iPhone OS“ ir „Symbian“ (ji daugiausiai buvo naudojama „Nokia“ įrenginiuose) operacinės sistemos. Dažniausiai programinė įranga būdavo kuriama ar bent jau pritaikoma kiekvienam telefono modeliui atskirai. Vis tik šioje rinkoje konkurencijos labai trūko – daugelį sistemų kūrė vien patys telefonų gamintojai ar ryšio operatoriai. Tiesa, tuo metu vis labiau savo pozicijas rinkoje stiprino ir 2003 m. bendrovės „Microsoft“ telefonams sukurta sistema „Windows Mobile“.

Ir čia pasirodė „iPhone“

Būtent su „Microsoft“ bendrovė „Google“ tada konkuravo labiausiai – iš dalies tai ir paskatino kurti „Sooner“. „Google“ baiminosi, kad mobiliųjų įrenginių rinkoje sustiprėjusi „Microsoft“ savo telefonuose gali apsunkinti naudojimąsi jos paieškos sistema ir palengvinti savąja. Taip vartotojai pakeistų informacijos ieškojimo įpročius ir „Google“ juos prarastų. Tačiau visas kortas sumaišė „Apple“, kai 2007-aisiais pristatė pirmąjį „iPhone“. Manoma, kad „Google“ tada nusprendė, jog jis geresnis nei jų kuriamas telefonas ir atidėjo jo pristatymą.

Daugiau nei telefonas

Vis dažnesnius gandus apie slapta kuriamą telefoną „Google“ nutraukė 2007 m. lapkritį, kai įsteigė aljansą „Open Handset“. Jis apjungė daugelį operatorių ir operacinių sistemų bei telefonų gamintojų, tokių kaip „HTC“, „LG“, „Sony“, „Motorola“ ir „Samsung“. Tuometis „Google“ generalinis direktorius Ericas Schmidtas paskelbė, kad jie nepristatys tiesiog telefono, bet kai ką daug svarbiau – galingą platformą. O ji bus naudojama tūkstančiuose skirtingų telefonų modelių, priklausančių aljanso nariams.

„HTC Dream“ šlovės valanda

Telefonas „Sooner“ taip ir neišvydo parduotuvių lentynų, tačiau jame išbandyta operacinė sistema technologijų rinkoje sukėlė tikrą revoliuciją. Pirmoji „Android“ sistemą savo įrenginyje išbandė gamintoja „HTC“, kuri nuosavos operacinės sistemos neturėjo ir iki tol dažniausiai naudojo „Microsoft“ įrangą. Nors išmanusis „HTC Dream“ buvo peikiamas dėl dizaino, vartotojai įvertino jame įdiegtą nemokamų programėlių parduotuvę, „Google“ žemėlapius, „YouTube“ aplikaciją ir, žinoma, „Google“ paieškos sistemą.

Dalytis verta

Nuo pat pradžių jungtinė „Google“ ir „Android“ komanda savo sukurta operacine sistema mobiliųjų telefonų gamintojams leido naudotis nemokamai. Todėl gamintojai galėjo sumažinti įrenginių kainas, o ir jų pačių pradėjo daugėti. Tokiu būdu „Android“ po truputį didino savo dalį išmaniųjų telefonų rinkoje, kol 2010 m. aplenkė „iOS“.

Atviras kodas nulėmė sėkmę

Skirtingai nuo kitų operacinių sistemų, kurių įranga yra saugoma autorių teisių, „Android“ yra atvira visiems. Taip „Google“ pritraukė daugybę kūrėjų, jos sistemai sukūrusių įvairių programėlių. Skaičiuojama, kad jų „Google Play“ parduotuvėje šiuo metu yra per 3 mln. Be to, atviras kodas naudotojams leidžia patiems keisti sistemą ir prisitaikyti sau patogiausią telefono sąsają. Visa tai lėmė, kad „Android“ operacinė sistema dabar yra įdiegta daugiau nei 70 proc. visų išmaniųjų.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148