Ruošiantis „Harmony Link“ kabelio tiesimui užbaigtas jūros dugno tyrimas

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE užbaigė apie pusmetį trukusį Baltijos jūros dugno tyrimą toje teritorijoje, kur planuojama tiesti „Harmony Link“ elektros jungties kabelį.

Tyrėjams teko dirbti itin sudėtingomis sąlygomis, o išžvalgytame jūros dugne aptikta įvairiausių objektų, tarp kurių yra ir prieš kelis šimtus metų nuskendusio laivo liekanos.

„Prieš tiesdami „Harmony Link“ jungtį, kartu su Lenkijos partneriais atlikome detalią jūros dugno analizę, kurios atsakymai padės priimti tvariausius sprendimus dėl mūsų tolimesnių darbų. Bendradarbiaudami su ekspertais siekiame įvertinti jūros dugne esančius natūralius ir dirbtinius objektus, turinčius įtakos kabelių klojimo procesui. Šis tyrimas potencialiems rangovams padės suplanuoti, kokių techninių parametrų kabelius reikės gaminti, kaip juos kloti“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Pagrindiniai tyrimo darbai jūroje vyko 2021 m. sausio-liepos mėnesiais. Jų metu išžvalgyta beveik 290 kilometrų ilgio trasa, o bendras tirtas plotas sudaro beveik 100 kvadratinių kilometrų. Tai prilygsta Klaipėdos miesto teritorijai. Tirtose vietose jūros gylis siekė ir 115 metrų. Išžvalgytame jūros dugne glūdi ne tik natūraliai susiformavusios uolienos ar rieduliai. Tirtame plote buvo rasti inkarai, žvejybos tinklai, trosai bei kiti objektai, kuriuos rangovai įvertins ir pagal tai planuos tolimesnius veiksmus.

Vis dėlto didžiausio tyrėjų dėmesio sulaukė atrastos nuskendusio laivo nuolaužos, kurios aptiktos Lenkijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje, 88 metrų gylyje. Atlikus pirminę apžiūrą spėjama, kad tai gali būti prieš kelis šimtus metų nuskendęs medinis laivas. Remiantis lenkų istorikų išsakyta hipoteze, šis laivas galėjo plukdyti knygas. Šiuo metu atliekami išsamesni tyrimai, po kurių turi paaiškėti, ar pirminė versija yra teisinga.

Jūros dugno geofizinius ir geotechninius tyrimus vykdė Lenkijos bendrovės MEWO S.A. vadovaujamas rangovų konsorciumas. Tyrimo metu dirbo daugiau nei 160 įvairių sričių specialistų, kuriems teko prisitaikyti prie nenuspėjamų oro sąlygų. Dėl didelių bangų, plūduriuojančio ledo, stipraus vėjo, nemažą dalį tyrimui skirto laiko teko laukti suplanuotiems darbams palankių oro sąlygų. Tyrimas vykdytas naudojant 8 laivus, plaukiojančius su Lietuvos, Lenkijos, Panamos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės vėliavomis.

„Harmony Link“ jungties statybos yra didžiausias Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa projektas. Šiuo metu vyksta jungties kabelio įrengimo pirkimas, o baigtas jūros dugno tyrimas yra vienas iš reikšmingiausių parengiamųjų projekto darbų. „Litgrid” jau yra užbaigusi „Harmony Link“ jungties ir 330 kV Darbėnų skirstyklos teritorijų planavimą, parengusi Baltijos jūros trasos studiją, pasirašiusi sutartis dėl jungties projekto vykdymo ir tikslinių konsultacijų. Planuojama, kad „Harmony Link“ jungties statybos darbai bus užbaigti 2025 metų pabaigoje. Jungtį numatoma pradėti eksploatuoti baigus kabelio montavimo ir keitiklių stočių statybos darbus bei atlikus sudėtingą testavimo programą.

„Harmony Link“ bus jau antroji Lietuvos ir Lenkijos sistemas jungianti elektros jungtis. Svarbiausias jungties komponentas – 700 MW galios aukštos įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) jungties kabelis, kuris bus maždaug 350 km ilgio ir sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų skirstykla Kretingos rajone Lietuvoje. Nuo Darbėnų iki Baltijos jūros pakrantės bus tiesiamas požeminis kabelis. Kartu su 2016 m. įrengta sausumos jungtimi „LitPol Link“ ji leis sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais.

„Harmony Link“ jungtis yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų, kurie apima esamos jungties „LitPol Link“ išplėtimą, pritaikant darbui su sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.

Iš viso „Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) gauta maksimali galima parama.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9