Naujienos

Aido Gedvilo pranešimas: „Ne automobilių taršos, o tautos kiršinimo mokestis“

2021-12-03 13:24:55

Aplinkos ministerija po ilgų svarstymų, gąsdinimų ir klaidinimų, be platesnių diskusijų su visuomene, kaip jau tapo įprasta šioje Vyriausybėje, pagaliau išgrynino automobilių apmokestinimo koncepciją.

Siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik taršos mokestį, kuris įneš dar daugiau sumaišties, negu buvo iki šiol.

Pirmiausia, labai norėtųsi paklausti pačių Aplinkos ministerijos klerkų ir įvairaus plauko ekspertų, išdygusių kaip grybų po lietaus, kiek jie patys yra draugiški aplinkai, kiek svarbi jiems patiems mažesnė aplinkos tarša ir švarus oras. Norėčiau pamatyti, su kokiais automobiliais jie važinėja. Ar jie tikrai visi jau yra persėdę į draugiškus aplinkai automobilius? Ministras taip ramiai bando mums įpiršti tą „Tautos kiršinimo mokestį“, kad, rodos, galima ir patikėti jo nuoširdumu.

Kai pasižiūri į šiandienos aplinkos sergėtojus, supranti, kad arba jie rengia projektus už Europos Sąjungos lėšas ir iš to pragyvena, arba bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, įgyvendinant svarbius Projektus, arba šiaip yra prisitaikėliai, nes jų veikla yra priklausoma nuo ministro, ministerijos klerkų sprendimų, Europos Sąjungos ir kitų fondų, ar lobistų.

Esama situacija

Tad vadinkime faktus savais vardais ir nebūkime „išverstaskūriais“. Beveik pusantrų metų visuomenė buvo audrinama transporto registracijos mokesčiu. Iniciatoriai suokė, koks jis neišvengiamai reikalingas, kol galu gale tapo aišku, kad toks mokestis galimai prieštarauja europinei teisei. Štai Jums naujas pavyzdys – Europos Sąjungos sankcijos ir šimtamilijoninės baudos už tai, kad nėra apmokestinti automobiliai. Man panašu į pataikavimą Briuseliui mūsų žmonių sąskaita. O Jums?

Vienoje televizijos laidoje taršos mokestį, vidutiniškai sieksiantį apie 140 Eur žmogui, ministras prilygino net civilinės atsakomybės draudimui. Toks palyginimas, mano supratimu, visiškai nelogiškas ir neadekvatus, nes draudimas suteikia konkrečią paslaugą. Kokią paslaugą vairuotojui suteiktų jo sumokėtas taršos mokestis? Matyt vienas ministras ir težino...

Ministras sako, kad trečdalis automobilių savininkų mokesčio nemokės, nes jų automobilių CO2 tarša neviršys 130 g/km. O tai, kad laikui bėgant taršos riba mažės ir mokestis bus didinamas, nutylima? Neoficialaus pokalbio su Aplinkos ministerijos atstovu metu negavau patikinimo, kad ateityje ir elektromobiliai nebus apmokestinti. Prisiminkime nekilnojamojo turto mokesčio atsiradimą, įgyvendinimą ir kiek kartų jau mažėjo neapmokestinamoji turto riba?

Dar daugiau, ministras pasakė, kad pusė vartotojų mokės tik iki 100 Eur. Natūraliai kyla klausimas, tai kam tas mokestis reikalingas, nes jo poveikis bus menkas – įplaukos į biudžetą nebus įspūdingos, o ir vairuotojai nebus motyvuoti keisti transporto priemonių? Akivaizdu, kad ministras nėra iki galo nuoširdus.

Kilnūs tikslai turi būti siekiami progresyviomis priemonėmis. Dabartinėje Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje neįžvelgiu jokio racionalumo, išskyrus kaip dar vieną „Tautos kiršinimo mokestį“, kuris papildys skylėtą biudžetą. Ir toks pasipinigavimas vyksta nuolat. Ką tik teko stebėtis, kai kylant elektros ir dujų kainai prašėme palengvinti naštą gyventojams ir sumažinti PVM, bet argi ši valdžia įgali? Pririšti pensijas ar minimalų darbo užmokestį vidutinio darbo užmokesčio – šiai valdančiajai koalicijai ši misija yra neįmanoma. Įvesti naujus mokesčius? Lengvai!

Tik PVM tarifas nejudinamas, nors nuo 18 iki 21 procento konservatoriai jį padidino „laikinai“. Ir tas laikinumas tęsiasi jau daugiau kaip 11 metų. Suprantu, kad jų sprendimo niekas nenorėjo taisyti, tačiau dabar juk nereikia ir nieko prašyti, nes tos pačios partijos vėl yra prie valdžios vairo.

Dar ministras kalba, kad kuro dedamoji įtraukta į viską, todėl rinkti mokestį per akcizą neperspektyvu ir, kad iki 5 500 Eur galima įsigyti komfortišką šeimos automobilį, už kurį nereikės mokėti taršos mokesčio. Įdomu, kur čia tokių mašinų yra? Amerikos daužtų automobilių aukcione ar kur kitur – žino ministras, tik mums tos vietos neatskleidžia?

Nukrypimai nuo logikos

Ministerijos keičia senus automobilius į taršius automobilius už valdiškus pinigus ir jokios atsakomybės neprisiima, o juk ir už transportą, ir taršos mokestį vis tiek galiausiai sumokės mokesčių mokėtojai, kurie ir taip pastatomi prieš faktą, kad reikės mokėti dar ir už savo automobilius. Kur buvo ministerijų klerkai anksčiau, kad iki šios dienos valstybinių įstaigų transportas tebėra netinkamas.

Iš šalies žvelgiantys ekspertai, nesusiję su ministerija, pavyzdžiui, ekonomistas Raimondas Kuodis, tiesiai šviesiai rėžė tiesą, kad tai bus turto mokestis, o ne taršos, nes jis bus nesusijęs su nuvažiuotais kilometrais. O tai reiškia, kad net jeigu automobilis ir bus naujas, nepatenkantis į apmokestinamųjų sąrašą, bet nuvažiavęs daugiau už taršų automobilį, jo žala gamtai bus net didesnė. Panašu, kad bus taip, jog tas, kuris nuvažiuos dešimtis tūkstančių kilometrų, už gamtos taršą sumokės mažiau, negu kaimo žmogus, nuvažiavęs vos kelis tūkstančius kilometrų per metus. Kartais atrodo, kad valdininkai net nesupranta, iš kur tas CO2 atsiranda. Juk ne nuo automobilio, o nuo sudeginto kuro. Kur dingo toks nuvalkiotas, tačiau labai teisingas principas ,,teršėjas moka“? Kodėl žmogus, turintis kelis automobilius asmeniniam naudojimui, turi mokėti už kiekvieną atskirai, nors vairuoja jis vienas. Suprantama, kad vienu metu jų abiejų jis neeksploatuos.

Ar tik ministras sprendimą visai Lietuvai siūlo ne pagal Vilnių, nes ten tarša didžiausia? Tuo tarpu aš siūlyčiau nuvažiuoti ir į kitus tuštėjančius miestus. Jeigu reikia, galiu ir palydėti. Apskritai, kalbant apie Vilnių, vos prieš kelis metus žinodamas, kad visas pasaulis juda ekologiškumo link, Vilniaus meras Remigijus Šimašius autobusų parką pildė dyzelinu varomais autobusais. Kitas absurdas toks, kad nežinau nė vienos atskirtos juostos viešajam transportui, kuri būtų įrengta neaukojant esamų eismo juostų. Dar kitas pavyzdys – kai reikia saugoti Valakampių tiltą, nes jam reikalingas kapitalinis remontas, piešiama ,,A“ juosta. Dėl to gyventojai, važiuojantys ne viešuoju transportu, lieka įkalinti dar didesnėse spūstyse ir taip dar labiau teršia orą. Tokie sprendimai yra absurdiški ir sunkiai logiškai paaiškinami. Belieka kreiptis į valdžią, kad paliktų gyventojus ramybėje, kol institucijų veiksmai nėra koordinuojami tarpusavyje ir infrastruktūra nėra gerinama racionaliai.

Geras pavyzdys situacijos absurdiškumui iliustruoti yra vienos daugiavaikės šeimos net su penkiais mažamečiais vaikais laiškas man: „Sveiki, esu Povilas, gyvenantis Vilniaus r. Džiaugiamės su žmona dorai augindami 5 vaikus, jiems 3, 6, 10, 11, 13 metų. Turime didelį septynvietį automobilį – vienatūrį miniveną, varomą benzinu, su įmontuota dujų įranga. Mūsų automobiliui būtų taikomas beveik maksimalus mokestis. Viešai deklaruojama, kad mokestis skirtas perorientuoti visuomenę į ekologiškesnes transporto rūšis. Tačiau gausioms šeimoms alternatyvų tiesiog nėra. Elektrinių 7-viečių minivenų arba mikroautobusų – nėra. Išskyrus „Mercedes“ V klasės mikroautobusą, kurio kaina prasideda nuo ~80 tūkst. eurų. Net ir naujausi 2021 m. minivenai, turintys 7 vietas ir bagažinę, tokie kaip „Ford Galaxy“ ar „Seat Alhambra“, turi >160 g/km CO2 reikšmes, reiškiančias, kad teks mokėti taršos mokestį. Alternatyvos, pvz. viešasis transportas, mums kainuoja ~4 kartus brangiau nei vykstant savo automobiliu. Išeina, kad mūsų šeima, bus „baudžiama“ už tai, kad esame gausi šeima, sąmoningi piliečiai, kad tikime gimstamumo skatinimo politika ir pan. Šiuo mokesčiu esame skatinami vietoj 1 turėti 2 mažesnius ir „mažiau taršius“ automobilius, už kuriuos nereikėtų mokėti taršos mokesčio. Prie jūros, pas senelius ar į teatrą vyktume 2 automobiliais. Sudegintume ~30 proc. daugiau kuro ir išskirtume tiek pat daugiau CO2. Užimtume 2 parkavimo vietas mieste. Vietoj 4 sunaudotume 8 padangas, vietoj vieno – du akumuliatorius, filtrus, tepalus, valytuvus ir pan.“

Alternatyvos

Kadangi taršos mokestis nebus nei sąžiningas, nei motyvuojantis ir skatinantis, todėl pagrindinis tikslas – taršos mažinimas – pasiektas tikrai nebus, o tik dar labiau apsunkins žmonių gyvenimą, nuskurdins juos ir supriešins, kaip jau yra šios Vyriausybės supriešinti skiepyti ir neskiepyti žmonės. Gal jau būtų laikas atsižvelgti į gerąsias kitų šalių patirtis? Ar iš gero gyvenimo didžioji visuomenės dalis eksploatuoja 15–20 metų senumo automobilius? O tie, kurie galėtų mokėti mokestį, ir vėl liks nepralošę, nes jau dabar važinėja naujais automobiliais.

Kodėl, kalbant apie automobilių apmokestinimą, nekalbama apie skatinamųjų priemonių praplėtimą įsigyjant mažiau taršų automobilį, infrastruktūros gerinimą? Kodėl nesivadovaujama gerąja kitų šalių patirtimi? Įdomu tai, kad kai kalbama apie akcizo dyzeliniam kurui didinimą, ministerijos atstovai Lietuvą lygina su Vokietija ir visa Vakarų Europa, o kai kalba apie atlyginimus, jau nebelygina, nes ir lyginti nėra ką.

Ar ne gamintojai turi prisiimti atsakomybę už taršių priemonių gamybą? Jie turi rasti būdą, kaip sumažinti išmetamų emisijų tonų kiekį. Taip sutaupysime gyventojams papildomų išlaidų, jie bus dėkingi. Jei kažkas sukūrė taršų automobilį, tai tegul ir susimoka. Palikit mūsų žmones ramybėje, nes jie, pirkdami automobilį, jau susimokėjo.

Siekiant oro taršos mažinimo, kam, iš principo, labai pritariu, valstybė taip pat turi prisiimti atsakomybę ir, neperkeldama problemos ant gyventojų pečių, galėtų supirkti taršiausius automobilius ir utilizuoti juos. Kas iš to, kad tas automobilis nukeliaus į kitą šalį, juk toks veiksmas problemos globaliu lygiu nespręs.

Kodėl nebuvo paruoštos alternatyvos taršos mokesčiui? Vis dar neišplėtota viešojo transporto infrastruktūra, nors tai yra ypač opus klausimas visoje Lietuvoje, ypač mažuose miestuose. Dar viena iš galimų taršos mažinimo priemonių – taršių automobilių importo ribojimas.

Beje, kalbėdami apie taršą, nepamirškime, kad ji gali pradėti mažėti natūraliai, nes didžiosios transporto įmonės dėl valdžios neveiklumo ir įvairių dirbtinų kliūčių sudarymo savo automobilius perregistruoja kaimyninėse šalyse, taip pat ir Lenkijoje.

Tad alternatyvų taršos problemai spręsti tikrai yra apstu, tačiau vieną gražią dieną, kad ir po metų, apmokestinti jau senai įsigytas transporto priemones, yra mažų mažiausia nekorektiška. Įsivaizduokime, ką reikės daryti žmogui, kuriam tas mokestis bus lygus penktadaliui jo turimos transporto priemonės vertės arba ketvirtadaliui jo gaunamos algos? Suprantu idėją uždrausti dyzelinu varomiems automobiliams įvažiuoti į miesto centrą. Gal šiuo atveju žmonės patirtų nepatogumų, bet bent jau nereikėtų prarasti automobilio ir patuštinti piniginės. Į klausimą, ką daryti žmogui, turinčiam 1 000 Eur kainuojantį automobilį, ministras atsako, kad jį galima pasikeisti į ekologiškesnę alternatyvą. Po tokių atsakymų atrodo, kad ministerijos vadovas skraido kažkur kosmose ir neturi žalio supratimo apie tai, kas vyksta Lietuvoje.

Pabaigai

Sakote, elektromobilis pats žaliausias? Ogi, ne! Yra „žalesnių“, pavyzdžiui, biometanu varomas transportas. Elektromobilio išmetama emisija tonomis siekia 0 tik eksploatacijos metu. Tuo metu, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir Gas On tyrimų ir inovacijų projekto duomenimis, dyzelino, suskystintų dujų ir suslėgtų dujų gamybos ir utilizavimo metu, išmetamos emisijos siekia 6 t, benzino – 5 t, o elektromobilių – net 9 t. Ir kitas svarbus rodiklis – išmetamos emisijos kiekis kuro aprūpinimo periodu. Taigi, elektromobilių išmetamos emisijos kuro aprūpinimo metu siekia 11 t, kai tuo metu benzino, dyzelino, suslėgtų gamtinių dujų – 4 t, o suskystintų dujų – 2 t. Ir nepamirškime fakto, kad Lietuvoje žaliosios elektros dalis bendrame balanse nesiekia net 30 proc. Kitaip sakant, ne viskas auksas, kas auksu žiba.

Ministras televizijos laidoje atviravo, kad jam nemalonu siūlyti tą mokestį, nes tenka kaip kempinei sugerti daug nepasitenkinimų. Ministre, o kaip kitaip, kai klausimas paruoštas be jokios fantazijos ir skamba visiškai neįtikinamai, netgi galima sakyti labai valdiškai.

Ir iš principo, kas gi čia vyksta su liberalais? Prieš rinkimus visiems žada laisvę, net ir nuo mokesčių, o kai gauna valdžią, vienas gatves siaurina, medžius važiuojamojoje dalyje sodina, kitas, įvesdamas naujus mokesčius, meluoja ir nemirkčioja, neva toks mokestis savalaikis ir neišvengiamas. Štai ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė iš principo atrodo neapsisprendusi, kaip ir jos partijos kolegos: tai ji „Facebook“ piktinasi naujo mokesčio atsiradimu, tai Vyriausybės posėdyje, kartu su savo partijos deleguotais ministrais, taršos mokesčio įvedimą palaiko ir balsuoja ,,UŽ“. Lyg ir nori pataikauti rinkėjams, tačiau ar ji supranta, kad ir rinkėjai tai supranta? Kokiu tikslu veidmainiaujama, paliksiu spręsti Jums.

Sutinku, kad turime rūpintis oro tarša, ypač Lietuvoje, kur užterštumas kietosiomis dalelėmis yra vienas didžiausių Europoje, tačiau tai reikia daryti kompleksiškai, diskutuoti su visuomene apie alternatyvas, o ne bauginti, bausti ir apmokestinti „Tautos kiršinimo mokesčiais“.

Fotografo paslaugos Jūsų šventei
Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2022-01-26 17:40:06

Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių

Šiais metais didinimas priėmimas į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas.
       2022-01-26 17:25:50

Anykščius pamilusi Justė Arlauskaitė-Jazzu: „Čia poezija tiesiog tvyro ore“

„Kokia nuostabi vieta, kuriai reikia tik meilės!“ – kartą lankydamasi Anykščiuose ir pamačiusi patalpas iš nuostabos aiktelėjo dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu.
       2022-01-26 14:07:26

AB Vilniaus šilumos tinklai užsitikrino dujų tiekimo diversifikavimą vasariui

AB Vilniaus šilumos tinklai įsigijo 335 000 MWh dujų šilumos gamybai - tai pirmas tiesioginis didžiausio šalyje centralizuotos šilumos tiekėjo sandoris su dujų tiekėju UAB „Ignitis“.
       2022-01-26 13:59:09

Jau ateinantį dešimtmetį mūsų gydymo planus sudarinės dirbtinis intelektas

Per pastarąjį dešimtmetį žmonijos sveikata pasikeitė neatpažįstamai. Gerėjanti sveikatos priežiūra, efektyvesni vaistai ir gydymo metodai padėjo reikšmingai pailginti gyvenimo trukmę ir sumažinti vaikų mirtingumą.
       2022-01-26 13:53:55

Vaistinių atstovai pasiruošę nuotolinių vaistinių sistemos diegimui

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie nuotolinių vaistinių sistemos e. sveikatoje startą balandžio mėnesį, šalies vaistinių atstovai teigia esantys pasiruošę ilgai lauktiems pokyčiams.
       2022-01-26 13:50:52

Egzotiškieji tamarindai: kas tai per vaisiai, kaip ir su kuo jie valgomi

Ar žinojote, kas yra tamarindai? Šie egzotiški vaisiai pasižymi neįprastu saldžiarūgščiu skoniu, kuris primena citrinų, abrikosų ir datulių derinį. O dar neįprastesnė yra jų išvaizda.
       2022-01-26 12:35:04

Manote, kad puikiai pažįstate „Android“ operacinę sistemą? Nežinomos gudrybės

Pirmaujančios verslo statistikos platformos „Statista“ 2021 m. duomenimis, net 7 iš 10 išmaniųjų telefonų rinkoje turi „Android“ operacinę sistemą.
       2022-01-26 12:21:25

Kaip planuoti kelionę, kad netektų atostogų leisti stebint banko sąskaitą?

Kelionės nebūtinai visada turi būti brangios, tačiau dauguma žmonių neatsižvelgia į išlaidas, kurias patiria atostogaudami.
       2022-01-26 10:54:22

Lietuvoje sparčiai daugėja apie vyną išmanančių mėgėjų

Bet kokie Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai šiandien atveria nuomonių įvairovę. Jų margumyne girdėti balsų, teigiančių, kad alkoholio keliamas problemas Lietuvoje galima spręsti ne draudimais, o švietimu, edukacija.
       2022-01-26 10:52:41

Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?

Miegas - svarbiausias geros nuotaikos, savijautos, sveikatos rodiklis. Miegame visi, tačiau, ypač daug laiko tai darydami praleidžia mūsų mažieji - vaikai. Miegas jiems yra be galo svarbus.
       2022-01-26 10:52:05

Didžiausios 2022 m. pavasario mados tendencijos

Dar visai neseniai garsiausios pasaulio mados sostinės žibėjo nuo mados savaitės renginių. Jų metų mados namai pristatė pavasario/vasaros mados tendencijas. Nepaisant to, kad prabanga dvelkiančius renginius pakoregavo pandemija, jų metu pasirodžiusios tendencijos privertė nustebti ne vieną mados pasaulio žinovą.
       2022-01-26 10:48:58

Tyrimas atskleidė, kaip atrodo lietuviška, latviška ir estiška svajonės

„Svajonių darbas“, „naujas automobilis“, „sveikas vaikas“, „mano namai“, „geras laikas“ – tai frazės, kuriomis žiniasklaidoje apibūdinamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų svajonės, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas.
       2022-01-26 10:10:40

REKORDAS: praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 9490

Atlikus 30557 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 9490. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-26 10:00:31

Kitoks žvilgsnis į mėsainius: kaip pasigaminti sveikesnius ir egzotiškesnius

Mėsainis ne veltui yra vadinamas gatvės maisto karaliumi. Vis dažniau atrandame mėsainius, kurie atstovauja ne greito maisto kategoriją. Mėsainius galime ruošti iš sveikų ingredientų.
       2022-01-26 09:54:36

Vairuotojų krizė tampa nepakeliama – kviečia dirbti užsieniečius

Vilkikų vairuotojų krizė Europoje neslūgsta – masiškai trūkstamą kvalifikuotą darbo jėgą bandoma pritraukti iš užsienio. Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, siekiant palengvinti užsieniečių įdarbinimą, o vokiečiai pripažino, kad logistikos sektorius be darbo migrantų nebeišsiverčia.
       2022-01-26 09:40:36

Nepraleiskite svarbiausio dienos valgio: trys greitai paruošiamų pusryčių idėjos

Praleisti pusryčius ir iškeisti juos į bent kelias minutes miego ryte – itin viliojanti ir maloniai nuodėminga mintis. Atsilaikyti sunku, tačiau to nereikėtų paversti įpročiu, skatinančiu atsisakyti valgyti ryte.
       2022-01-26 09:38:39

Žiedinis kopūstas – idealus pasirinkimas nuolat skubantiems: 3 receptai

Nors žiemą norisi valgyti riebiau ir sočiau, svarbu nepamiršti ir šviežio bei sveiko maisto: žalumynų ir daržovių. Vertėtų paskanauti ir žiedinių kopūstų, žinomų ir kalafiorų pavadinimu. Tai soti, tačiau visai nekaloringa daržovė.
       2022-01-26 09:34:46

Įgūdžiai 2022-aisiais: ko ieškos darbdaviai ir ko trūksta darbuotojams

2021-ųjų gale personalo valdymo pasaulyje didžiojo persikvalifikavimo tendenciją pakeitė didžiojo atsistatydinimo bumas. Įvairių tyrimų duomenimis, vis daugiau (kartais net iki 60 proc.) šiandien dirbančių žmonių 2022-aisiais keis darbovietę, o neretai – ir veiklos sritį.
       2022-01-26 09:29:38

Vaistininkas atsako, ką daryti stipriai sušalus žiemos metu

Nušalti ar sušalti galima ne tik esant labai žemai oro temperatūrai, bet ir stipriam vėjui bei didelei drėgmei, todėl planuojant veiklą lauke reikėtų atsižvelgti į jutiminę temperatūrą.
       2022-01-26 09:14:09

Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 milijono eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai nuostoliai sudarė 4,8 milijono eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.
       2022-01-26 09:05:24

Kaip pradėti taupyti nuosavam būstui: 4 žingsnių planas

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką būtų daug maloniau, sutiktų daugelis šiuo metu galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą.
       2022-01-26 09:00:15

Scenografė Birutė Ukrinaitė apie Undinės apdarą be žuvies uodegos

Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė teatre kartu su režisieriumi Gyčiu Padegimu dirba jau beveik ketvirtį amžiaus ir vizualiai yra apipavidalinusi daugiau nei 50 spektaklių.
       2022-01-25 18:34:59

Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Asmenvardžių rašymas dokumentuose pirmą kartą yra sureguliuotas įstatymo lygmeniu.
       2022-01-25 18:18:46

Kokį automobilio akumuliatoriaus kroviklį pirkti?

Kiekvienam vairuotojui savo namuose pravartu turėti akumuliatoriaus kroviklį. Norint, kad akumuliatorius tarnautų ilgai, labai svarbu palaikyti tinkamą jo įkrovą. Taigi, kroviklis ne tik leidžia reguliariai pakrauti akumuliatorių, bet ir įkrauti jį kai automobilis sunkiai užsiveda.
       2022-01-25 18:11:16

Naminis riešutų sviestas – per 5 minutes: prireiks vos trijų ingredientų

Mėgstate pasmaližiauti, tačiau atidžiai stebite, kas atsiduria jūsų lėkštėje? Į savo racioną įtraukite riešutų sviesto, kuris yra ne tik ypatingo skonio, bet ir pasižymi įvairiausių gerųjų savybių gausa. Be to, šį skanėstą paprastai pasigaminsite ir namuose.
       2022-01-25 18:07:30

Lietuviškai mišrainei konkurentų nėra: ekspertai apie tai ko reikia pirkėjams

Kasmet maisto pasaulyje apžvelgiamos naujos tendencijos. Dalis jų keičiasi kasmet, pavyzdžiui, skirtingų pasaulio virtuvių išpopuliarėjimas. Tačiau kai kurios tendencijos įsitvirtina ilgam ir tampa mūsų kasdienybės dalimi.
       2022-01-25 18:01:44

„Rail Balticos“ statyboms tęsti Lietuva prašys apie 687 mln. eurų

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Sąjungos (ES) finansavimą europinės vėžės geležinkelio plėtros projektui „Rail Baltica“.
       2022-01-25 17:58:53

Ekranas kur panorėjus: „Samsung“ pristatė įrenginį, kuris nustebins galimybėmis

Mobilumas ir universalumas šiandien yra vienos esminių savybių, kurių vartotojai tikisi iš naujausių technologijų. Tai galioja ne tik išmaniesiems telefonams ir kompiuteriams, bet ir kitiems kasdienybę praturtinantiems ir gyvenimą patogesniais darantiems įrenginiams.
       2022-01-25 16:30:06

Būsto įsigijimo Lietuvoje mitai: kaip nusipirkti namus gyvenant užsienyje

Svetur gyvenantys lietuviai aktyviai investuoja į NT gimtinėje, tačiau dažnas iki šiol susiduria su įvairiais su tuo susijusiais mitais bei baimėmis.
       2022-01-25 16:20:45

Žiema Vytarui Radzevičiui – daržovių laikas: kodėl jų reikėtų valgyti daugiau?

Žiemą jaučiame ne tik saulės, bet ir vitaminų stygių, todėl mitybos specialistai šaltuoju metų laikotarpiu rekomenduoja valgyti daugiau daržovių bei vaisių, kurie ne tik papildo vitaminų atsargas, bet ir stiprina imunitetą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.