Naujienos

Seimas per metus priima 860 teisės aktų, perteklinė teisėkūra kelia iššūkių

2022-01-10 17:25:57

Ekspertai: „Seimas per metus priima 860 teisės aktų, perteklinė teisėkūra kelia iššūkių verslui“.

Ekspertai teigia, kad politikų noras demonstruoti aktyvumą teikiant įstatymų pataisas valstybei gali būti daugiau žalingas negu naudingas.

Teisės dėstytoja Ramutė Ruškytė teigia, kad Lietuvoje 2016-2020 metais priimtų teisės aktų skaičius vien Seime siekė 3440. Taigi per vienerius Seimo kadencijos metus buvo priimta 860 teisės aktų. Iš viso įstatymų, priimtų per praėjusią kadenciją skaičius siekė 2572, t. y. daugiau kaip dvigubai nei per visą 2004-2008 m. Seimo kadenciją.

Dėl kiekybės nukenčia kokybė

„Tokią aktų gausą Lietuvoje gali lemti keletas veiksnių. Visų pirma, Lietuvos institucijose ir visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuostata, kad naujais įstatymais galima išspręsti visas iškylančias problemas, todėl neieškoma kitų alternatyvių būdų“, – komentuoja R. Ruškytė. Anot jos, be to, parengtų teisės aktų projektų poveikio vertinimas neretai yra formalus, o daugeliu atveju apskritai neatliekamas. Nors Teisėkūros pagrindų įstatymas ir leidžia poveikio vertinimo neatlikti, kai teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, tokia išimtimi Lietuvoje naudojamasi pernelyg dažnai.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Seimo nariai, priešingai nei kitose Europos valstybėse, inicijuoja itin daug įstatymų ir kitų teisės aktų projektų Seime, nors vyriausybinės struktūros paprastai turi ir didesnę patirtį, ir daugiau resursų parengti geresnės kokybės teisės aktų projektus“, – teigia R. Ruškytė.

Štai Lietuvoje Vyriausybė pateikia Seimui santykinai nedaug – atskirais metais 35 proc., – teisės aktų nuo visų įregistruotų teisės aktų Seime, kai išsivysčiusiose Europos valstybėse vyriausybės vidutiniškai registruoja apie 90 proc. teisės aktų projektų. Be to, Lietuvoje priimama tik apie 50 proc. teisės aktų, kuriuos registruoja Seimo nariai ir virš 70 proc., kuriuos Seimui pateikia Vyriausybė.

„Neproporcingai didelis Lietuvos Seime svarstomų teisės aktų projektų skaičius labai stipriai sumažina galimybę skirti laiko į juos įsigilinti“, – sako teisės ekspertė. O, esant dideliam teisės aktų projektų skaičiui, kiekvienoje kadencijoje vis dažniau įstatymų (kai kada net kas antram) projektui buvo taikomas skubos ar ypatingos skubos tvarka, tačiau vėliau Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia tvarka neatitinka Konstitucijos.

Tarp problemų dėstytoja mini ir didelės dalies valstybės tarnautojų, kurie rengia teisės aktus, kvalifikacijos stoką – mokymuose, kaip rengti teisės aktus, yra dalyvavę vos apie 10 proc. valstybės tarnautojų.

Finalas toks, kad turime nemažai aktų, kurie stokoja aiškumo, paliekamos teisės spragos ir tai provokuoja ginčus teismuose. Taip valstybė patiria didelį nuostolį – piliečiai bylinėjasi su valstybe dėl savo teisių, o valstybės atstovai turi ginti savo poziciją, kai kada patys negalėdami paaiškinti tikrosios teisių apimties, įtvirtintos įstatyme.

Pasak R. Ruškytės, valstybės teisinę sistemą sudaro trys dalys: teisės kūrimas (teisėkūra), teisės sistema ir teisės įgyvendinimas. „Šios dalys tarpusavyje yra susijusios, todėl jeigu procesas stringa teisėkūroje, atitinkamai stringa ir teisės įgyvendinimas (taikymas), kas mažina pasitikėjimą valdžia“, – aiškina R. Ruškytė.

Išsivysčiusiose demokratijose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, – vien susipažinti ir įvertinti teisės aktų koncepciją, metmenis institucijoms skiriama nuo 6 iki 9 mėnesių terminas. „Pas mus viskas vyksta „reikėjo vakar“ principu. Pavyzdžiui, Suomijoje kartu su įstatymo projektu iš karto parengiami ir detalūs įstatymo normų paaiškinimai, kaip jos bus taikomos. Lietuvoje dėl skubos ir gausos institucijoms stinga laiko parengti poįstatyminius aktus, kartais trūksta ministro įsakymo, ir įstatymas pradeda šlubuoti viena koja. Ypač tuomet, kai aiškinamieji raštai nėra informatyvūs, o poveikio vertinimas yra formalus arba visai neatliekamas“, priduria R. Ruškytė.

Populiaru ar kažkam to reikia?

„Vienas iš pagrindinių teisėkūros principų yra tikslingumas. Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“, – teigia „GreenLex“ partneris ir advokatas Robertas Klovas.

Deja, advokato teigimu, Lietuvoje teisės aktų projektų atsiradimą neretai nusveria kiti principai, kurie nėra apibrėžiami teisėkūros įstatyme. „Kartais nusveria pragmatizmas, pavyzdžiui, „tai bus labai populiarus sprendimas“, o kartais – akivaizdus interesas „kažkam to labai reikia“, - svarsto advokatas.

Kaip aktualų pavyzdį advokatas linkęs išskirti ir kone kiekvieną sesiją Seime užverdančią diskusiją ir iš to sekančias įstatymo pataisas apie tai, kad trūks plyš reikia plėsti vienkartinių pakuočių užstato sistemos plėtrą – nuo vyno butelių iki majonezo ar net jogurto indelių.

„Pasitaiko atvejų, kai nežiūrint visų patvirtintų strateginių dokumentų inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kurie su ilgalaike valstybės strategija neturi nieko bendro. Kartais vykdomosios valdžios deklaruojama ilgalaikė kryptis, pagal kurią savo veiklą planuoja ir verslas, kardinaliai pakeičiama įstatymų leidėjo rūmuose“, – teigia advokatas.

R. Klovo nuomone, teisėkūros nuoseklumas ir stabilumas labai prisidėtų prie palankios verslui aplinkos kūrimo, juoba, kad dažni ir neprognozuojami pokyčiai gąsdina investuotojus. Anot jo, būtų labai gerai, jei Lietuvos politikai ir įstatymų kūrėjai pamatytų gerąją verslo pusę ir išgirstų verslo argumentus tuo metu, kai planuoja naujus pokyčius teisėkūroje.

Ir už kairę, ir už dešinę moka verslas

Su paradoksais, kai už įstatymų leidėjų nekompetenciją moka verslas, prisipažįsta susidurianti ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Eglė Radišauskienė. Anot jos, kai verslui dėl valstybinio reguliavimo išauga priežiūros kriterijų skaičius, tai prisideda prie konkurencijos iškreipimo.

„Galų gale, supraskime, kad už plačius politikų sprendimus – į kairę, į dešinę, – finale vis tiek sumoka verslas. Žinoma, paskui viskas persikelia į vartotojų pirkinių krepšelius“, – sako E. Radišauskienė.

Štai nenuosekli vienkartinės užstato sistemos plėtra lemtų apie 120 mln. eurų papildomų investicijų, kurias verslas privalėtų skirti taromatų tinklo plėtrai, technologinėms inovacijoms, surinktos taros sandėliavimui ir higienai. Maža to, kone antra tiek turėtų investuoti gamintojai, kuriems teks iš naujo ženklinti savo gaminius, keisti pakuotes, gamybos, sandėliavimo ir logistikos grandines ir t.t.

„Mūsų verslininkai pasisako už Lietuvos „Žaliąjį kursą“, tačiau už nuoseklų ir paskaičiuotą ėjimą jo link“, – sako E. Radišauskienė. Anot jos, verslo asociacijos teikia ataskaitas reguliuojančioms institucijoms, kaip sekasi rinkti iš gyventojų panaudotas pakuotes. Verslas nuolat kalba su ministerijomis ir joms pavaldžiomis įstaigomis, kad skuboti politiniai sprendimai atneš daugiau žalos, tačiau į šiuos argumentus, regis nekreipiama dėmesio.

LVK vadovės manymu, reikia atsižvelgti ne tik į įstatymo poveikį verslui, bet ir papildomą finansinę naštą gyventojams ar įstatymą įgyvendinančioms institucijoms. Juk joms taip pat reikia resursų, kad įstatymas veiktų nepriekaištingai, deja, Lietuvoje tokie vertinimai vis dar yra retenybė.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2022-07-02 09:20:03

Po vidurvasario šventės Vilnius šienauja nužydėjusias pievas

Peržydėjus ir sėklas subrandinus vasariniams augalams, Vilnius pradeda pirmąjį šiemet šienavimą tose vietose, kur kuriamos tvarios pievos. Tuo tarpu gyvenamojoje aplinkoje - kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, greta namų, kaip ir iki šiol, veja bus pjaunama trumpai.
       2022-07-02 08:52:25

Per kelias dienas – net 12 tūkst. žaibo išlydžių, skaičiuojami nuostoliai

Klimatas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi, karščio bangos dažnėja ir stiprėja, o jas dažniausiai lydi ir galingos liūtys, kurios neatsiejamos nuo perkūnijos.
       2022-06-30 12:56:13

Visi duomenys turės būti apmokestinami vienodu tarifu

Siekdami užtikrinti atvirą ir nediskriminacinę prieigą prie interneto, ES ryšio operatoriai vartotojams negali taikyti skirtingų duomenų perdavimo kainų pagal jų panaudojimo pobūdį.
       2022-06-29 15:28:52

Žuvies patiekalai tiesiai iš jūros: tartaras, sevičė ir pokės dubuo

Vasara tradiciškai yra grilio metas – ant grotelių ir iešmų keliauja mėsa, žuvis, daržovės ir net sūris. Visgi vasara yra ir laikas, kai norisi valgyti lengviau, gaiviau, o tai padaryti padeda vis gausėjantis šviežio derliaus pasirinkimas.
       2022-06-29 15:21:28

Reanimatologas paaiškino, kodėl įvyksta smegenų mirtis

Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką medicininės įrangos dėka jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai.
       2022-06-29 15:11:28

Nedžiugina darbas? Patarimai, kaip atrasti mėgstamą

Darbas nebedžiugina? O gal planuojate jį keisti? Ne vienas žmogus darbe yra jautęsis ne savo vietoje, tačiau pakeitus darbą jis ir vėl gali nepatikti. Ką daryti, kad mylimo darbo paieškos pagaliau būtų vaisingos?
       2022-06-29 15:07:13

Pirmosios voveraitės: grybautojas patarė kaip pasiruošti išvykai į mišką

Įsibėgėjus vasarai galime pasilepinti ne tik įvairiausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir grybais, kurių pirmas derlius jau pasirodė ir parduotuvėse.
       2022-06-29 15:00:59

Dalį elektros kainos ir toliau reguliuos valstybė, tai įtakos galutinei kainai

Ne retas gyventojas galvoja, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją, sutartyje sutarta galutinė elektros kaina negali keistis, tačiau net ir nepriklausomo tiekėjo klientams elektros energijos kaina susideda iš dviejų dalių:
       2022-06-29 14:56:02

Prezidentas NATO viršūnių susitikime: penki žingsniai Rusijai sustabdyti

„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, – šiandien Madride prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
       2022-06-28 13:06:05

Koks vanduo geriausiai gaivina per karščius ir kiek jo turime išgerti?

Įsivyravus karščiams itin svarbu organizme palaikyti skysčių balansą. Karštomis dienomis taip ir traukia ledinis vanduo, nes norisi ne tik numalšinti troškulį, bet ir atsivėsinti.
       2022-06-22 12:28:22

Ant laužo – ne tik bulvės, bet ir šakotis: dalijasi Joninių idėjomis

Artėjančios Joninės – dažno laukiama proga iš miesto pabėgti į gamtos prieglobstį. Neatsiejama to dalis – maisto gaminimas lauke ir jaukios akimirkos, susibūrus aplink laužą.
       2022-06-22 08:58:15

Vaistininkė apie gydomąją arbatų galią ir suderinamumą su vaistais

Visi žinome, kad peršalus reikia gerti ramunėlių ar liepžiedžių arbatą, o kosint – čiobrelių, tačiau neretai žinios apie vaistažoles tuo ir pasibaigia. Kokių vaistažolių arbatas vartoti kuriais atvejais ir kaip jas tinkamai paruošti – pataria vaistininkė.
       2022-06-21 15:56:49

Važiuoti su žieminėmis padangomis vasarą – brangu ir nesaugu

„Žieminės padangos jau beveik atgyveno, per vasarą jas visiškai užbaigsiu ir rudenį pirksiu naujas“. Tai yra gana dažnai sutinkama vairuotojų, ypač taupesnių, idėja.
       2022-06-20 21:46:39

Kas gali nutikti, jeigu trumpam sutrinka elektros skaitiklio veikimas?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir UAB „Perlas Energija“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl elektros energijos suvartojimo duomenų nesutapimo, elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimo ir mokesčių už elektros energiją perskaičiavimo.
       2022-06-20 20:54:40

Borrellis dėl Kaliningrado: kaltinimas Lietuvai – melas, gryna propaganda

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Lietuva laikosi ES sankcijų blokuodama tam tikrų prekių gabenimą geležinkeliu į Rusijos Kaliningrado eksklavą.
       2022-06-20 20:40:37

Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos.
       2022-06-19 21:54:43

Prezidentei – Pasaulio ekonomikos apdovanojimas

Sekmadienis, birželio 19 d. (Kylis). Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas (Global Economy Prize 2022).
       2022-06-18 15:20:01

Nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko beveik 80 proc. antrojo etapo gyventojų

Šiandien, baigiantis antrajam nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo etapui, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis 79,2 proc. arba 586 tūkst. šio etapo vartotojų priėmė sprendimą ir pasirašė sutartį su savo nauju ir nepriklausomu energijos tiekėju.
       2022-06-18 15:17:04

Azijietiška virtuvė vasarą: aštrūs patiekalai atsigaivins per karščius?

Azijiečių virtuvėje naudojami metodai ir ingredientai jau seniai pamėgti sveiką gyvenimo būdą puoselėjančių žmonių. Tokiuose patiekaluose nėra sočiųjų riebalų pertekliaus, beveik nevartojama pieno produktų, maistas dažnai virtas arba troškintas garuose, prioritetą skiriant produktų šviežumui ir sezoniškumui.
       2022-06-18 15:14:05

Nepasirinkusiems elektros tiekėjo – dar savaitė galutiniam apsisprendimui

Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę. Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 d. imtinai.
       2022-06-18 15:11:24

Specialistai: Norint mažinti skendimų skaičių reikia liautis drausti

Kas penktas lietuvis nemoka plaukti, o 3 iš 10 gyventojų yra bent kartą skendę, rodo skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
       2022-06-17 20:13:14

Laisvalaikis miške ar prie ežero - ne bet kur ir ne bet kaip

Vasarą daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje. Vieni skuba prie vandens telkinių, kiti mėgaujasi miško gėrybėmis ir gaiva. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai primena, kad mišką ar kitą gamtos kampelį reikia tausoti, tinkamai jame elgtis bei dalijasi patarimais, kaip poilsiauti atsakingai.
       2022-06-17 08:56:49

Mitai apie autonominį vairavimą

Ar savivaldžiai automobiliai taps realybe? Ir kaip turės pasikeisti žmonių požiūris, kad autonominius automobilius priimtų plačioji visuomenė? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja &Audi tyrimas „SocAlty“, parengtas bendradarbiaujant su 19 šios srities ekspertų.
       2022-06-17 08:51:16

Didysis bijūnų žydėjimas: nuo senųjų veislių iki modernių spalvų ir formų

Nors ir vėluodamas, bet su maksimalia galia ir grožiu, kurio sukaupė per lietumi dosnias savaites, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, didįjį žydėjimą pradėjo turtingiausias Lietuvos bijūnynas: šiemet iš viso maždaug 30 arų plote žydi per 600 bijūnų kolekcinių vienetų.
       2022-06-16 20:43:13

Vitaminų šaltinis – agrastai: naudokite juos ne tik uogienėms

Šviežio derliaus agrastai – jau pasirodė parduotuvių lentynose. Šios gėrybės – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu kiek primirštos. O veltui. Šios sodo gėrybės ne tik skanios, bet ir ypatingai vertingos sveikatai.
       2022-06-15 08:50:09

Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?

Pastaraisiais metais darbo rinkoje būtų sunku surasti populiaresnę ir perspektyvesnę sritį, nei IT – šie specialistai nuolat viliojami patrauklia alga, o atvirų darbo vietų kasdien daugėja.
       2022-06-15 08:44:11

Vilniuje pristatytas rekordą pasiekęs 3D gatvės piešinys: įvykiai Ukrainoje

Vilniuje birželio 14 dieną pristatytas didžiausias Baltijos šalyse ir dydžio rekordą Lietuvoje pasiekęs trimatis gatvės piešinys. Visai greta sostinės spaudos rūmų kūrinį pavadinimu „Meilė ir baimė“ nutapė pasaulinio garso menininkas Edgaras Muelleris.
       2022-06-15 08:35:38

„PILETILEVI GROUP“ ir „TIKETOS“ sandoris apribojo konkurenciją

Šiandien Konkurencijos taryba atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „Piletilevi Group“ įsigijus 100 proc. „Tiketos“ akcijų.
       2022-06-11 13:08:16

Tarptautinę falafelių dieną kulinarijos technologė pataria, kaip pasigaminti

Tarptautinė falafelių diena minima birželio 12 d. Falafeliai – tai tipiškas Artimųjų Rytų virtuvės patiekalas, pagamintas iš avinžirnių, kurie yra augalinių baltymų šaltinis, mažinantis blogojo cholesterolio kiekį.
       2022-06-10 19:46:34

Vištų augintojams – nuostolių kompensacijos

Nuostolių dėl Rusijos karo Ukrainoje patiriantys broilerių ir vištų dedeklių augintojai jau gavo pirmąsias kompensacijas. 35 broilerių ir vištų dedeklių laikytojams, pateikusiems paraiškas, pervesta 1,84 mln. Eurų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.