Naujienos

Seimas per metus priima 860 teisės aktų, perteklinė teisėkūra kelia iššūkių

2022-01-10 17:25:57

Ekspertai: „Seimas per metus priima 860 teisės aktų, perteklinė teisėkūra kelia iššūkių verslui“.

Ekspertai teigia, kad politikų noras demonstruoti aktyvumą teikiant įstatymų pataisas valstybei gali būti daugiau žalingas negu naudingas.

Teisės dėstytoja Ramutė Ruškytė teigia, kad Lietuvoje 2016-2020 metais priimtų teisės aktų skaičius vien Seime siekė 3440. Taigi per vienerius Seimo kadencijos metus buvo priimta 860 teisės aktų. Iš viso įstatymų, priimtų per praėjusią kadenciją skaičius siekė 2572, t. y. daugiau kaip dvigubai nei per visą 2004-2008 m. Seimo kadenciją.

Dėl kiekybės nukenčia kokybė

„Tokią aktų gausą Lietuvoje gali lemti keletas veiksnių. Visų pirma, Lietuvos institucijose ir visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuostata, kad naujais įstatymais galima išspręsti visas iškylančias problemas, todėl neieškoma kitų alternatyvių būdų“, – komentuoja R. Ruškytė. Anot jos, be to, parengtų teisės aktų projektų poveikio vertinimas neretai yra formalus, o daugeliu atveju apskritai neatliekamas. Nors Teisėkūros pagrindų įstatymas ir leidžia poveikio vertinimo neatlikti, kai teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, tokia išimtimi Lietuvoje naudojamasi pernelyg dažnai.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Seimo nariai, priešingai nei kitose Europos valstybėse, inicijuoja itin daug įstatymų ir kitų teisės aktų projektų Seime, nors vyriausybinės struktūros paprastai turi ir didesnę patirtį, ir daugiau resursų parengti geresnės kokybės teisės aktų projektus“, – teigia R. Ruškytė.

Štai Lietuvoje Vyriausybė pateikia Seimui santykinai nedaug – atskirais metais 35 proc., – teisės aktų nuo visų įregistruotų teisės aktų Seime, kai išsivysčiusiose Europos valstybėse vyriausybės vidutiniškai registruoja apie 90 proc. teisės aktų projektų. Be to, Lietuvoje priimama tik apie 50 proc. teisės aktų, kuriuos registruoja Seimo nariai ir virš 70 proc., kuriuos Seimui pateikia Vyriausybė.

„Neproporcingai didelis Lietuvos Seime svarstomų teisės aktų projektų skaičius labai stipriai sumažina galimybę skirti laiko į juos įsigilinti“, – sako teisės ekspertė. O, esant dideliam teisės aktų projektų skaičiui, kiekvienoje kadencijoje vis dažniau įstatymų (kai kada net kas antram) projektui buvo taikomas skubos ar ypatingos skubos tvarka, tačiau vėliau Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia tvarka neatitinka Konstitucijos.

Tarp problemų dėstytoja mini ir didelės dalies valstybės tarnautojų, kurie rengia teisės aktus, kvalifikacijos stoką – mokymuose, kaip rengti teisės aktus, yra dalyvavę vos apie 10 proc. valstybės tarnautojų.

Finalas toks, kad turime nemažai aktų, kurie stokoja aiškumo, paliekamos teisės spragos ir tai provokuoja ginčus teismuose. Taip valstybė patiria didelį nuostolį – piliečiai bylinėjasi su valstybe dėl savo teisių, o valstybės atstovai turi ginti savo poziciją, kai kada patys negalėdami paaiškinti tikrosios teisių apimties, įtvirtintos įstatyme.

Pasak R. Ruškytės, valstybės teisinę sistemą sudaro trys dalys: teisės kūrimas (teisėkūra), teisės sistema ir teisės įgyvendinimas. „Šios dalys tarpusavyje yra susijusios, todėl jeigu procesas stringa teisėkūroje, atitinkamai stringa ir teisės įgyvendinimas (taikymas), kas mažina pasitikėjimą valdžia“, – aiškina R. Ruškytė.

Išsivysčiusiose demokratijose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, – vien susipažinti ir įvertinti teisės aktų koncepciją, metmenis institucijoms skiriama nuo 6 iki 9 mėnesių terminas. „Pas mus viskas vyksta „reikėjo vakar“ principu. Pavyzdžiui, Suomijoje kartu su įstatymo projektu iš karto parengiami ir detalūs įstatymo normų paaiškinimai, kaip jos bus taikomos. Lietuvoje dėl skubos ir gausos institucijoms stinga laiko parengti poįstatyminius aktus, kartais trūksta ministro įsakymo, ir įstatymas pradeda šlubuoti viena koja. Ypač tuomet, kai aiškinamieji raštai nėra informatyvūs, o poveikio vertinimas yra formalus arba visai neatliekamas“, priduria R. Ruškytė.

Populiaru ar kažkam to reikia?

„Vienas iš pagrindinių teisėkūros principų yra tikslingumas. Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“, – teigia „GreenLex“ partneris ir advokatas Robertas Klovas.

Deja, advokato teigimu, Lietuvoje teisės aktų projektų atsiradimą neretai nusveria kiti principai, kurie nėra apibrėžiami teisėkūros įstatyme. „Kartais nusveria pragmatizmas, pavyzdžiui, „tai bus labai populiarus sprendimas“, o kartais – akivaizdus interesas „kažkam to labai reikia“, - svarsto advokatas.

Kaip aktualų pavyzdį advokatas linkęs išskirti ir kone kiekvieną sesiją Seime užverdančią diskusiją ir iš to sekančias įstatymo pataisas apie tai, kad trūks plyš reikia plėsti vienkartinių pakuočių užstato sistemos plėtrą – nuo vyno butelių iki majonezo ar net jogurto indelių.

„Pasitaiko atvejų, kai nežiūrint visų patvirtintų strateginių dokumentų inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kurie su ilgalaike valstybės strategija neturi nieko bendro. Kartais vykdomosios valdžios deklaruojama ilgalaikė kryptis, pagal kurią savo veiklą planuoja ir verslas, kardinaliai pakeičiama įstatymų leidėjo rūmuose“, – teigia advokatas.

R. Klovo nuomone, teisėkūros nuoseklumas ir stabilumas labai prisidėtų prie palankios verslui aplinkos kūrimo, juoba, kad dažni ir neprognozuojami pokyčiai gąsdina investuotojus. Anot jo, būtų labai gerai, jei Lietuvos politikai ir įstatymų kūrėjai pamatytų gerąją verslo pusę ir išgirstų verslo argumentus tuo metu, kai planuoja naujus pokyčius teisėkūroje.

Ir už kairę, ir už dešinę moka verslas

Su paradoksais, kai už įstatymų leidėjų nekompetenciją moka verslas, prisipažįsta susidurianti ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Eglė Radišauskienė. Anot jos, kai verslui dėl valstybinio reguliavimo išauga priežiūros kriterijų skaičius, tai prisideda prie konkurencijos iškreipimo.

„Galų gale, supraskime, kad už plačius politikų sprendimus – į kairę, į dešinę, – finale vis tiek sumoka verslas. Žinoma, paskui viskas persikelia į vartotojų pirkinių krepšelius“, – sako E. Radišauskienė.

Štai nenuosekli vienkartinės užstato sistemos plėtra lemtų apie 120 mln. eurų papildomų investicijų, kurias verslas privalėtų skirti taromatų tinklo plėtrai, technologinėms inovacijoms, surinktos taros sandėliavimui ir higienai. Maža to, kone antra tiek turėtų investuoti gamintojai, kuriems teks iš naujo ženklinti savo gaminius, keisti pakuotes, gamybos, sandėliavimo ir logistikos grandines ir t.t.

„Mūsų verslininkai pasisako už Lietuvos „Žaliąjį kursą“, tačiau už nuoseklų ir paskaičiuotą ėjimą jo link“, – sako E. Radišauskienė. Anot jos, verslo asociacijos teikia ataskaitas reguliuojančioms institucijoms, kaip sekasi rinkti iš gyventojų panaudotas pakuotes. Verslas nuolat kalba su ministerijomis ir joms pavaldžiomis įstaigomis, kad skuboti politiniai sprendimai atneš daugiau žalos, tačiau į šiuos argumentus, regis nekreipiama dėmesio.

LVK vadovės manymu, reikia atsižvelgti ne tik į įstatymo poveikį verslui, bet ir papildomą finansinę naštą gyventojams ar įstatymą įgyvendinančioms institucijoms. Juk joms taip pat reikia resursų, kad įstatymas veiktų nepriekaištingai, deja, Lietuvoje tokie vertinimai vis dar yra retenybė.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2023-05-27 12:30:47

Saugią kaimynystę užtikrina ne tik namų spyna: kaip apsisaugoti išmaniai

Dabar saugumą namuose ir kaimynystėje gali padėti užtikrinti išmanios priemonės – specialios aplikacijos gali padėti suburti kaimynų bendruomenę, o namų kameros užtikrina jūsų ramybę net ir tada, kai nesate namuose.
       2023-05-25 16:39:44

Specialistų rekomendacijos: kaip išsirinkti tinkamiausią dviratį?

Artėjant vasarai, keliones automobiliu verta pakeisti į važiavimą dviračiu. Taip galima ne tik pagerinti fizinę formą, bet ir atsipalaiduoti, pasigrožėti gamta.
       2023-05-25 16:37:32

„Nokia“ viceprezidentė M. Mentula: 5G monetizavimo galimybes mato mūsų šalyje

Nors Lietuvoje 5G ryšys, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, pradėtas diegti kiek vėliau, šalyje jau matomi pirmieji šios technologijos privalumai. Pradedant nuo lengvesnės individualių vartotojų kasdienybės iki įmonių modernizavimo.
       2023-05-19 16:08:18

Hipertenzija: beveik pusė gyventojų nežino turintys kraujospūdžio problemų

Hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, ekspertų laikoma paslėpta sveikatos krize, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje.
       2023-05-19 15:53:34

Eurolyga Kaune: galingiausias Wi-Fi ir visą parą budintys „Telia“ inžinieriai

Nuo penktadienio iki sekmadienio Kaune vyksiančiame Eurolygos finalo ketverto turnyre greičiu žavės ne tik žaidėjų atakos, bet ir internetas – „Telia“ viso renginio metu užtikrins 1 Gb/s spartos Wi-Fi ryšį.
       2023-05-19 12:14:09

Darbuotojų įvairovė – kokią naudą tai neša įmonėms?

Integracinė kultūra organizacijoje, kai skirtingos patirtys bei idėjos, kaip ir individualūs darbuotojų gebėjimai, yra priimami ir vertinami, yra raktas į verslo sėkmę,  sako didžiausią automatinių degalinių tinklą šalyje valdančios įmonės „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.
       2023-05-19 12:11:34

Jūsų smegenys yra galingas kompiuteris: kas padeda joms geriau veikti

Žmogaus smegenys informaciją apdoroja daugiau nei 3000 GHz greičiu, kuris prilyginamas galingiausiam kompiuteriui, rodo „Winstono“ medicinos centro duomenys. Smegenims reikalingos nuolatinės žinios – tokiu būdu jos išlieka aktyvios ir greičiau priima sprendimus.
       2023-05-19 11:15:17

Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų

Atšilus orams ir prasidedant atostogų sezonui, atsiranda vis daugiau pagundų pasiėmus kompiuterį pabėgti iš miesto. Nors darbas ne biure, o namuose, bet kurioje Lietuvos vietoje ar net užsienyje jau seniai tapo įprasta praktika, nuotolinis darbas, kartu su visais privalumais, turi ir nemažai rizikų.
       2023-05-19 10:20:52

Lietuvos oro uostai tapo dar draugiškesni augintiniams: kaip pasiruošti

Kelionė su savo augintiniu – gerokai smagesnė, kai oro uoste pasirūpinta, kad ir nedideliais, tačiau svarbiais jiems skirtais patogumais.
       2023-05-19 08:53:04

Gydytoja apie grožio injekcijas: svarbus ne tik saikas, bet ir atlikimo technika

Besidžiaugiantys jaunatviška ir spindinčia oda, greičiausiai dėkoja arba genetikai, arba gydytojui. Hialurono rūgšties užpildų injekcijos – efektyvus, greitas ir ilgalaikis būdas lyginti raukšles, atkurti įdubusius paakius ir dėl amžiaus ar kitų aplinkybių prarastas veido formas.
       2023-05-18 16:08:10

Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą

Statistikos bendrovės „Statista“ atliktas tyrimas rodo, kad išmaniųjų namų populiarumas nuolat auga. Jei šiuo metu pasaulyje tokių namų ūkių yra 360 mln., tai prognozuojama, kad iki 2027-ųjų šis skaičius kone padvigubės ir pasieks 672 mln.
       2023-05-18 11:56:35

Kodėl smidrus naudinga valgyti ne tik sportuojantiems ir gurmanams?

Artėjanti vasara skatina grįžti prie sau duotų naujametinių pažadų daugiau sportuoti ir sveikiau maitintis. Parduotuvių lentynose daržovių asortimentą vis gausiau papildo pirkėjų jau pamėgti smidrai, tačiau ne visi žino, kodėl ir kaip juos valgyti.
       2023-05-17 19:41:10

Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?

Toma Vaškevičiūtė: „Kodėl Lietuvoje vis dar keistai žiūrima į apsinuoginusias moteris scenoje?“ „Nebūdama manekenės figūros scenoje įkvepiu daugybę žmonių. Kabaretas moko mane ne tik priimti gyvenimą su visomis jo spalvomis, išlaisvinti savo moteriškumą, bet ir įkvepia tuo dalintis su kitomis Lietuvos moterimis.
       2023-05-17 19:04:02

RRT pirmininkė: dalis mūsų visuomenės tebegyvena skaitmeniniame skurde

Gegužės 17-ąją visame pasaulyje minima Informacinės visuomenės diena. Tačiau dalis Lietuvos visuomenės narių tebegyvena skaitmeniniame skurde: neturi ryšio, įgūdžių, jaučiasi nesaugūs, nepasitiki el. ryšių paslaugomis, sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.
       2023-05-17 19:01:56

4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais

Kasmet gegužės 17 d. švenčiama Tarptautinė telekomunikacijų diena yra gera proga susimąstyti, kaip smarkiai pažengė mūsų pasaulis.
       2023-05-16 13:20:02

Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti

Pagreitį įgavęs gatvių siaurinimas ir renovavimas kartais sulaukia vis daugiau vairuotojų pasipiktinimo – dėl projektuotojų priimtų sprendimų ir mažiau gatvėse automobilių parkavimui paliktos vietos neretai sunku net prasilenkti.
       2023-05-16 10:40:13

Lietuvių mėgstamos bulvės: tinkamai vartojant, jos gali būti naudingos

Pavasario pabaigoje prekybos centruose atsiranda pirmos lietuviškos šviežios bulvės. Tinkamai vartojamos, šios daržovės gali būti puikus kalcio, kalio, fosforo, geležies ir kitų sveikatai palankių medžiagų šaltinis.
       2023-05-16 09:19:52

Rekordiškai auga SMS siuntimas, bet ne tarp žmonių

Asmeninį susirašinėjimą perėmusios bendravimo programėles išstūmė tradicines SMS žinutes iš mūsų kasdienybės. Tačiau, skirtingai nei taksofonai, jos niekur nedingo - jau trečią dešimtį skaičiuojančią technologiją vis labiau atranda verslas.
       2023-05-15 20:45:34

Taujėnų dvare varžėsi gražiausi Europos samojedai

Tradicija organizuoti Europos samojedų čempionatus gimė keturiems samojedų veisėjams (Tuula Pratt, Yana Fulierova, Ota Janko bei Renata Fossati) pasiūlius kasmet išrinkti gražiausius kontinento „baltapūkius“.
       2023-05-15 16:50:53

Dirbtinis intelektas pranašas ar demonas – kodėl problemų ieškome ne ten?

Pastarieji metai – dirbtinio intelekto proveržio laikas. Vis daugiau girdime apie įvairias sistemas, galinčias generuoti atsakymus į bet kokius klausimus. Kai kada šie atsakymai taip pribloškia, kad gali nebesuprasti – bendrauji su robotu, ar tikru žmogumi.
       2023-05-12 13:06:55

Virtuvės šefas apie įsibėgėjantį kepsninių sezoną: „naujų vėjų“ daug

Šiltuoju sezonu kepsninėse vis dažniau atsiduria netikėti patiekalai. Kaip pastebi garsus virtuvės šefas Egidijus Lapinskas, kulinarijoje „po atviru dangumi“ kasmet atsiranda naujovių – nuo kugelio, šakšukos ar net ledų desertų.
       2023-05-12 11:24:28

Patarė, ką daryti, jei vaistinėje nerandate antibiotikų

Trūkstant antibiotikų, gyventojai neretai ieško vaistų per pažįstamus, dalijasi naujomis ar senomis jų pakuotėmis su giminėmis, kaimynais ar draugais. Vaistininkė patarė, kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis nerandant sau būtinų vaistų.
       2023-05-11 13:10:41

Svečiavimasis vestuvėse: kaip sutaupyti lydint jaunavedžius prie altoriaus?

Prasidėjus vestuvių sezonui, daugybė žmonių sulaukia kvietimo kartu su jaunaisiais švęsti jų meilės sąjungą. Tačiau ne vienam tai sukelia ne tik daug džiaugsmo, bet ir nerimo, mat vestuvių šventę lydi nemenkos išlaidos.
       2023-05-11 13:05:59

Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite

Viduržemio jūros skalaujamas Peloponeso pusiasalis Graikijoje rikiuojasi populiariausių šalies regionų sąrašo viršuje. Ir ne veltui – ši kryptis siūlo tūkstantmečių senumo istoriją, baltus paplūdimius, laukinę gamtą, jaukius miestelius.
       2023-05-10 20:06:11

Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas

2023 m. gegužės 10 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimus dėl trijų interneto svetainių kopijų blokavimo, kuriose neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys.
       2023-05-10 14:37:35

Ryšių reguliavimo tarnyba dereguliavo transliacijų rinkas

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nusprendė dereguliuoti transliacijų – Transliacijų perdavimo paslaugų ir Transliacijų perdavimo priemonių paslaugų – rinkas ir panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos centrui ir „Telia Lietuva“ taikomus įpareigojimus.
       2023-05-10 14:15:23

Naujos transporto rūšys – viešajam transportui populiarinti

Lietuvos keleivių vežimo asociacija parengė Kelių transporto kodekso pataisas, kurių tikslas – pripažinti funikulierius ir kabamųjų lynų kelių keltuvus keleivinėmis transporto priemonėmis, kuriomis keleiviai galėtų būti vežami reguliariais reisais.
       2023-05-10 11:19:52

Energiškai efektyvūs pastatai – teorija ir realybė

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatoriai vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą: „Projektinių ir faktinių pastato gyvavimo ciklo energijos poreikių tyrimai įvertinant vartotojų elgsenos įtaką“.
       2023-05-10 11:00:58

Briuselio kopūstai, Frankfurto dešrelės, Kyjivo kotletas: sąsaja su miestais?

Europos dieną, kuri kasmet švenčiama gegužės 9–ąją, džiaugiamasi vienybe Europoje. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pažymi, kad žemyną vienija ne tik bendros vertybės, bet ir maistas – vieni iš kitų mielai perimame patiekalus, dažnai net nesusimąstydami apie tikrąją jų kilmę.
       2023-05-10 10:50:02

„Telia“: „Bitė“ nebūtų pajėgi užtikrinti NATO renginiui Vilniuje reikalavimų

„Telia Lietuvos“ infrastruktūros pajėgumai ir kompetencijos užtikrinti Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo IT ir ryšio paslaugų saugumą yra objektyviai daug didesni nei „Bitės“.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.