Vilniaus oro uoste baigtas didžiausias infrastruktūros rekonstrukcijos projektas

Atlikus būtinas patikros procedūras 2022 m. sausį oficialiai baigtas didžiausias šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas.

Trejus metus trukusios rekonstrukcijos metu atnaujinti ir įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, pakeistos ir išplatintos dangos, sudarant sąlygas riedėti didesnės kategorijos orlaiviams, įdiegti aplinką tausojantys sprendimai. Projektas buvo įvykdytas laiku ir nestabdant įprastos oro uosto veiklos, rangos darbų vertė siekia 36 mln. eurų (be PVM).

Įgyvendinus Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukciją, bus užtikrinama oro uosto operacijų sauga, greitesnis orlaivių aptarnavimas ir skrydžių plėtra. Dėl įdiegtų ekologinių sprendimų po rekonstrukcijos oro uostas tampa draugiškesnis aplinkai – įrengti energiją taupantys LED žiburiai, pagerintas paviršinių nuotekų surinkimas ir valymas, be to, šiemet planuojama pradėti automatizuotos orlaivių nuledinimo nuotekų perdirbimo gamyklos statybas.

Susiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad ši rekonstrukcija padidins oro uosto konkurencingumą, po jos dar labiau pagerės oro uoste teikiamos paslaugos ir išaugs skydžių sauga.

„Didžiausias šalies oro uostas po šios rekonstrukcijos taps dar konkurencingesnis, o pati rekonstrukcija yra puikus pavyzdys siekti žaliojo kurso tikslų. Praėjusiais metais kaskart lankydamasis oro uoste atidžiai sekiau pokyčius ir kaip plėtėsi oro uosto galimybės. Oro uosto šiemet laukia ir dar vienas didžiulis investicinis projektas – naujo išvykimo terminalo statyba“, – sako ministras.

„Džiaugiamės, kad atnaujintas Vilniaus oro uostas galės svariai prisidėti prie aviacijos sektoriaus atsigavimo. Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą atliktos būtent tuo metu, kai būtina plėsti galimybes aptarnauti įvairaus tipo orlaivius. Be to, rekonstrukcijos metu įgyvendinti darbai ir sukurta moderni aptarnavimo sistema leis sumažinti poveikį aplinkai, galėsime lengviau pritraukti naujus vežėjus bei plėsti krypčių žemėlapį. Taip pat tampa paprasčiau užtikrinti sklandų krovinių gabenimą ir sudaryti dar palankesnes sąlygas verslo partnerių plėtrai“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.

AB „Kauno tiltai“, kuri atliko pagrindinius rekonstrukcijos darbus, generalinis direktorius Aldas Rusevičius teigia, kad jų įmonė labai vertina šią patirtį kaip neįkainojamą tiek darbų portfelio, tiek glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Vilniaus oro uostu prasme.

„Vilniaus oro uosto rekonstrukcija mums, kaip rangovui, buvo nemenka užduotis. Pirmiausia dėl to, kad pati objekto specifika pareikalavo ypatingo lankstumo, operatyvumo ir preciziškumo. Kitas, ne mažiau svarbus dalykas, tai nuolat vykęs užsakovo atstovų dėmesingas įsitraukimas, geranoriškas bendravimas bei dalyvavimas procesuose. Bendrai atliktų darbų mastas, sutvarkytos infrastruktūros apimtys, panaudotų medžiagų kiekis taip pat rodo šio projekto išskirtinumą. AB „Kauno tiltai“ džiaugiasi savo įdirbiu prisidėję prie reikšmingų pokyčių ir tvarių, saugių šalies skrydžių plėtros ambicijų bei perspektyvų.“ – sakė A. Rusevičius.

Kas atlikta?

Didžiausia investicijų dalis šiame projekte – 14,1 mln. eurų – teko šiaurinio perono rekonstrukcijai ir išplėtimui. Esamas peronas padidintas 8 orlaivių stovėjimo aikštelėmis, įskaitant 5 papildomas stovėjimo vietas, pritaikytas didiesiems orlaiviams. Taip pat atnaujintos betoninės stovėjimo aikštelės, įrengtos naujos asfalto dangos. Rekonstrukcijos metu buvo požeminė elektros sistema (GPU) orlaivių įrenginiams įkrauti. Įdiegtas energiją taupantis LED apšvietimas ir aplinkosaugos atžvilgiu tvarus paviršinių nuotekų surinkimo sprendimas. Atlikus atnaujinimo darbus įrengtos naujos orlaivių nuledinimo vietos, kurios svarbios saugiam ir efektyviam orlaivių aptarnavimui žiemos sezonu.

Kita svarbi projekto dalis – orlaivių riedėjimo tako F rekonstrukcija, įskaitant jo platinimą ir ilginimą lygiagrečiai pagrindiniam kilimo-tūpimo takui. Šie rekonstrukcijos darbai atsiėjo 10,5 mln. eurų. Atnaujinto riedėjimo tako ilgis – 2500 metrų. Jame pagerintas paviršinių nuotekų surinkimas ir valymas, įdiegti energiją taupantys LED žiburiai.

Bendros investicijos į nuledinimo aikšteles, paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą ir nuotekų valymą siekia per 7 mln. eurų. Be to, 2022 m. planuojama pradėti automatizuotos orlaivių nuledinimo nuotekų perdirbimo gamyklos statybas. Joje surinktas skystis bus paruoštas antriniam panaudojimui.

Dar viena rekonstrukcijos projekto dalis – naujo riedėjimo tako Z įrengimas. Investicijos į šią infrastruktūros dalį siekia 1,3 mln. eurų. Jis sujungė išplėstą naują šiaurinį peroną su kilimo ir tūpimo tako slenksčiu ir riedėjimo taku F.

Taip pat atlikti riedėjimo tako A griovimo darbai, orlaivių riedėjimo takų E signalinių žiburių sistemos ir dangų remontas bendrai atsiėjo 0,7 mln. eurų.

Šiame Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcijos projekte riedėjimo takuose iš viso įdiegta apie tūkstantį naujų LED žiburių, kurie leis sutaupyti penktadalį suvartojamos elektros energijos.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9