Konferencijoje šalys sutarė, kaip efektyviau saugoti ES išorės sieną

Šiandien Vilniuje 29 šalys, Europos Komisijos ir ES agentūrų atstovai susibūrė bendrai diskusijai išorės sienos apsaugos, atsako į hibridines atakas ir ES migracijos politikos ir prieglobsčio sistemos tobulinimo klausimais.

Konferencijoje dalyvavo net 15 ES ir Šengeno zonos šalių, įskaitant ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos, vidaus reikalų ir migracijos ministrų. Konferencijoje taip pat dalyvavusi EK vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pabrėžė, jog būtinas tinkamas migracijos reguliavimas ir pažangi išorės sienų valdymo sistema, nes sienos apsaugos pareigūnai vieni negali sustabdyti neteisėtos migracijos srautų.

Konferenciją organizavę Austrijos, Graikijos, Lenkijos ir Lietuvos vidaus reikalų ir migracijos ministrai spaudos konferencijoje teigė, jog šiandien priimti susitarimai taps postūmiu konkretiems darbams.

„Mums labai reikėjo šios atviros diskusijos – šiandien dar aiškiau žinome, kokių būtinų veiksmų turime imtis norėdami efektyviau apsaugoti ES išorės sieną ir veiksmingai gintis nuo hibridinių atakų. ES ir Šengeno erdvės išorės sienų apsauga yra mūsų visų bendra pareiga ir atsakomybė. Tik užtikrinus sienų kontrolę, galime užkirsti kelią neteisėtai migracijai, antrinei migracijai, kontrabandai ir prekybai žmonėmis, o taip pat apsaugoti visos ES interesus ir užtikrinti saugumą visoms valstybėms narėms“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariusz Kaminski teigė, kad kiekviena šalis turi savo žiūros kampą. „Kalbant iš Lenkijos pusės, galiu pasakyti – nebūkime naivūs. Mes negalime vadovautis biurokratinėmis taisyklėmis, kai yra krizinė situacija, kai tūkstančiai migrantų šturmuoja sieną. Šengeno sienų kodeksas nenumato tokių situacijų, tad reikia pokyčių. Džiaugiuosi, kad Europos Komisijos atstovai šiandien išgirdo mūsų lūkesčius“, – teigė M. Kaminski.

Graikijos migracijos ir prieglobsčio ministras Panagiotis Mitarachi dėkojo Lietuvai ir ministrei A. Bilotaitei už lyderystę migracijos krizės metu. Jo teigimu, ES ir Šengeno šalys turi geriau koordinuoti veiksmus ir ypač susitelkti kovoje su žmones gabenančiais kontrabandininkais. Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhard Karner pabrėžė, jog Austrija tiesiogiai jaučia antrinės migracijos pasekmes ir linki ES šalims susikoncentruoti ties tais klausimais, dėl kurių yra bendras sutarimas.

16 šalių atstovai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame apibendrintos galimos priemonės, siekiant efektyviau valdyti migracijos krizes, įteisinti veiksmingesnes išorinės sienos apsaugos priemones ir ištaisyti ES teisinės sistemos spragas sienų apsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse.

Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės gali veikti efektyviai tik tinkamai kontroliuojant išorės sienas. Siekiant užkirsti kelią galimam trečiųjų šalių neteisėtos migracijos panaudojimui politiniams tikslams, turi būti pasitelkiami diplomatiniai veiksmai, vieningas Europos požiūris ir balsas, taip pat veiksmingos sienų apsaugos priemonės ir horizontalios sankcijos.

Pareiškime teigiama, jog būtina veiksmingai kontroliuoti visą išorės sieną, be kita ko, nustatant fizines užtvaras, kai valstybės narės mano, kad tai tikslinga. ES išorės sienų infrastruktūros plėtrai turi būti teikiama tinkama ES finansinė parama.

Sienos stebėjimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis bendrais minimaliais standartais, užkertant kelią neteisėtam sienos kirtimui. Išorinę ES sieną turinčioms ir migracijos spaudimą patiriančioms valstybėms narėms turėtų būti teikiama ES ir ES agentūrų pagalba.

Pareiškime tikimasi konstruktyvių diskusijų dėl neseniai Europos Komisijos pateiktų teisės aktų pasiūlymų, įskaitant ir siūlymą dėl Šengeno sienų kodekso pakeitimo.

Kovojant su iššūkiais prie ES išorės sienų, taip pat turi būti stiprinama parama kilmės šalims ir šalims, per kurias driekiasi migracijos maršrutai, remiant jas kovoje su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, bei kuriant veiksmingas readmisijos ir reintegracijos sistemas.

Pareiškime teigiama, jog būtina mažinti traukos veiksnius ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui esama teisine sistema, kartu užtikrinant prieglobstį tiems, kuriems iš tiesų reikia apsaugos. Taip pat privaloma sutelkti pajėgas ne tik išorės sienos apsaugai, bet ir kovai su dezinformacija.

Konferencijoje dalyvavusios valstybės sveikino ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos siekį surengti politinę diskusiją dėl sienų valdymo ir bendradarbiavimo Šengeno klausimais, taip pat jos pasiryžimą pasiekti reikšmingą ir suderintą kompromisą dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9