Vitaminus išsaugojęs šaltis: šaldyti vaisiai, uogos ir daržovės ne ką prastesni?

Daržovės, vaisiai, uogos ir kitos natūralios dovanos iš gamtos turi sudaryti didžiąją mūsų mitybos dalį. Pavyzdžiui, per parą patariama suvalgyti ne mažiau nei penkias vaisių ar daržovių porcijas.

Nors vasarą, kai aplink sirpsta itin daug uogų, o sodai yra pilni vaisių, tai padaryti gana lengva, tačiau žiemą mus neretai gelbsti šaldyta produkcija. Kuo ji pasižymi ir kodėl reikėtų neabejotinai įtraukti šaldytus vaisius, daržoves bei uogas į kasdienį racioną pasakoja prekybos tinklas „Lidl“.

Nepamainomas vitaminų šaltinis

Vaisiai, uogos ir daržovės yra viena dosniausių žmonėms maisto grupių, kadangi šios grupės produktuose gausu reikiamų vitaminų ir maisto medžiagų. Svarbu ir tai, kad skirtingi produktai pirmauja pagal tam tikrų medžiagų skaičių: valgant citrusinius vaisius stiprinate organizmą ir apsaugote savo imunitetą, o reguliariai suvalgoma sauja mėlynių uogų ar kelios morkos gali padėti išsaugoti gerą regėjimą. Net vaistinėse parduodami maisto papildai ir vitaminai būna pagaminti naudojant natūralius vaisius ar daržoves, tik ten veikliųjų medžiagų kiekis paprastai būna didesnis.

Šių natūralių produktų dėka organizmą galime kasdien praturtinti vis kitais elementais. Tuo rūpinasi ir prekybos tinklas „Lidl“, kuris kiekvieną į parduotuvę užsukusį pirkėją pasitinka itin gausiu šviežių vaisių, daržovių ir uogų asortimentu iš Lietuvos ir svetur. Visgi, nereikėtų praeiti ir po šaldytos produkcijos lentynas, mat jose slepiasi tikri daržovių, vaisių ir uogų lobiai.

Šaldyta produkcija pranašesnė

Neretai girdime, jog organizmui reikiamą vitaminų ir maisto medžiagų normą galima gauti valgant tik šviežius vaisius, daržoves ir uogas. Tokiam įsitikinimui reikia paprieštarauti, kadangi ne ką mažiau naudos vartotojas gali gauti ir iš šaldytos produkcijos – ji vitaminų kiekiu nenusileidžia šviežiems vaisiams ar kitiems produktams.

Šaldant vitaminų kiekis produkcijoje nėra mažas, o lyginant su tokia pačia šviežia produkcija, šaldytoje vitaminų būna net daugiau. Tokios situacijos aiškinimas gana paprastas. Šaldytai produkcijai ruošti naudojami maisto produktai yra nuskinami ar nuimami tada, kai sunoksta ir būna pačiame maistingumo pike.

„Lidl“ pabrėžia, jog nuskinti, nuplauti, supjaustyti ir supakuoti šaldymui skirtus produktus galima vos per kelias valandas. Uogų, vaisių ir daržovių šaldymas yra kone vienas geriausių pasirinkimų, norint mėgautis jų skoniu ir nauda ištisus metus. Tiesa, visai neseniai išpopuliarėjo ir liofilizuoti produktai, kurių paruošimo procese taip pat naudojamas šaltis. Čia švieži maisto produktai yra patalpinami į vakuuminę erdvę ir joje džiovinami minusinėje temperatūroje, kuri padeda išsaugoti natūralias maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus.

Daugiau nei tik vitaminai

Šaldyta gamtos produkcija – vaisiai, uogos ir daržovės – yra itin universalus būdas praturtinti savo mitybą ir užtikrinti reikiamą vitaminų kiekį net ir sezonui pasibaigus. Toks maisto konservavimo pasirinkimas yra ir draugiškesnis aplinkai nei lyginant su tam tikrais šviežiais vaisiais ar kitais produktais. Pirkdami šviežius produktus, žmonės ne visada juos sunaudoja, tenka išmesti tiek visus produktus, tiek jų likučius, o tai prisidedama prie pasaulinės maisto švaistymo problemos. Pasak „Lidl“, parduotuvėje įsigydami šaldytą produkciją pirkėjai gali tiksliau planuoti savo mitybą bei mažinti išmetamo maisto kiekį.

Šaldytos produkcijos naudojimas taip pat taupo žmonių laiką, mat jų nereikia lupti, plauti ar kitais būdais paruošti maisto gaminimui. Daržovės ir vaisiai paprastai jau būna supjaustyti patogiais griežinėliais ar kubeliais, todėl juos galima iškart dėti į keptuvę, garintuvą, maisto plakiklį ar iškart naudoti kaip įdarą kitiems patiekalams ruošti.

Jeigu jau prakalbome apie šaldytos produkcijos panaudojimo galimybes, pirkėjai dažniausiai renkasi šaldytas daržoves įvairiems troškiniams ruošti. Be to, jas daug patogiau naudoti kaip garnyrą nei jį ruošti patiems. Kadangi atšildžius šaldytą produkciją, jos tekstūra šiek tiek pasikeičia, šiuos produktus galima naudoti sriuboms virti, gaminti tyrelėms ar plakti kokteiliams.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9