Padidėjusi kibernetinių incidentų rizika: ką daryti gyventojams?

Skirtingais duomenimis, Lietuvoje daugėja įsilaužimų į socialinių tinklų ir kitas paskyras, taip pat fišingo (ang. phishing) atvejų, kuomet siunčiant apgaulingus elektroninius laiškus gyventojams siekiama pasisavinti asmeninę informaciją.

Bene didžiausia to problema – didelė dalis žmonių vis dar nesinaudoja kelių faktorių autentifikavimu. Anot asociacijos „Infobalt“ eIDAS grupės pirmininko ir „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, tai tik skamba sudėtingai. Kiekvienas asmuo, naudodamasis instrukcijomis, šią funkciją aktyvuos vos per kelias minutes, o toks žingsnis gali užkirsti kelią 99,9 proc. incidentų, rodo „Microsoft“ duomenys.

„Kibernetinių atakų padariniai dažniausiai būna labai rimti – vartotojo prisijungimo duomenis pavogę nusikaltėliai gali ne tik ištrinti asmens el. laiškus, socialinių tinklų paskyras, nuotraukas ar kitą informaciją, bet ir vėliau perimtas paskyras gali panaudoti piktiems kėslams. Pavyzdžiui bandyti išvilioti pinigus iš artimų žmonių ar išsiųsti žinutes kitiems su kenkėjiškomis programomis. Padidėjus kibernetinių atakų grėsmei, paskyrų saugumas yra labai svarbus,“ – sako V. Kamarevcevas.

Kelių faktorių autentifikavimas

V. Kamarevcevo teigimu, slaptažodis jau seniai nebėra saugumo garantas. Norint apsaugoti savo duomenis būtinas kelių faktorių autentifikavimas (MFA).

„Ši funkcija – tai papildomas apsaugos lygis, kuomet vartotojui atpažinti reikalingas daugiau nei vienas tapatybės nustatymo būdas. Sukčiams tai sudaro papildomą barjerą: net jei nežinomi asmenys gautų jūsų slaptažodį, dėl įjungto kelių faktorių autentifikavimo jie negalės įsilaužti į jūsų paskyrą be papildomo autentifikavimo,“ – teigia V. Kamarevcevas.

Anot specialisto, šį metodą kiekvienas gali nesunkiai aktyvuoti savo „Google“, „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“ ir kitose platformose.

„Paskyros saugumo nustatymuose rasite kelių faktorių autentifikavimo funkciją. Jūsų bus prašoma pasirinkti būdą, kuriuo norite patvirtinti tapatybę jungiantis prie paskyros: įvedant SMS žinute gautą specialų prisijungimo kodą, naudojant autentifikavimo programėlę ar biometrinius duomenis. Aktyvavus šią funkciją taip pat gausite pranešimus apie bandymus prisijungti iš neatpažintos naršyklės ar įrenginio. Taip būsite įspėti apie potencialų įsilaužimą į jūsų paskyrą, todėl galėsite imtis papildomų saugumo priemonių,“ – pataria V. Kamarevcevas.

Kibernetinė higiena

Tiesa, kibernetiniai incidentai neaplenkia ir elektroninio pašto vartotojų. V. Kamarevcevas atkreipia dėmesį, jog suaktyvėję nusikaltėliai vykdo vadinamąjį fišingą – apsimesdami neva patikima institucija (banku, vyriausybine organizacija ar kt.), jie siunčia el. laiškus su netikra informacija, taip siekdami pasisavinti asmeninius duomenis, slaptažodžius, banko kortelių numerius ar prieigą prie elektroninės bankininkystės.

„Tokių atakų tikslas yra ne tik pavogti jūsų informaciją, bet ir sutrikdyti organizacijų veiklą. Todėl reikia būti ypač atidiems prieš atidarant prisegtukus, net ir tais atvejais, kai dalyvaudami vaizdo pokalbyje gaunate pasiūlymą parsisiųsti dokumentą,“ – sako V. Kamarevcevas.

Specialistas dalinasi kibernetinės higienos patarimais, padėsiančiais apsisaugoti nuo įsilaužimų:

- Pradėkite nuo kelių faktorių autentifikavimo – aktyvuokite šią funkciją visose jūsų naudojamose paskyrose.
- Skirtingoms paskyroms naudokite vis kitokius slaptažodžius. Naudojant tą patį, jį nulaužus galite prarasti prieigą ir prie visų kitų paskyrų.
- Reguliariai keiskite slaptažodžius.
- Jei žinute socialiniuose tinkluose ar elektroniniu paštu gavote nuorodą arba dokumentą iš nepažįstamo siuntėjo, jokiu būdu jų neatidarykite. Net jei žinutės sulaukėte iš pažįstamo žmogaus, prieš spausdami ant nuorodos ar dokumento įsitikinkite, jog jis tikrai ją siuntė ir tai nėra virusas.
- Naudokite antivirusines programas.
- Prie „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“ ir kitų paskyrų junkitės tiesiogiai per svetainę arba programėlę, o ne per nukreipiančias nuorodas.
- Išjunkite automatinį prisijungimą prie atvirų „Wi-Fi“ prieigos taškų. Patys pasirinkdami tinklą, prie kurio norite prisijungti, sumažinsite tikimybę, jog kibernetiniai nusikaltėliai gaus prieigą prie jūsų slaptažodžių ir kitų duomenų.

Padidėjus kibernetinių incidentų rizikai šalyje, kiekvienas gyventojas turėtų atlikti šiuos saugumo veiksmus nedelsiant, taip apsaugodamas ne tik save, bet ir aplinkinius.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9