Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?

Didelė dalis elektrotechnikos gaminių, tarp jų ir televizoriai bei monitoriai, žymimi raidėmis nuo A iki G, kurios parodo energinio efektyvumo klasę. Ekspertai aiškina, kad šis įvertinimas rodo, kiek elektros energijos prietaisas naudos.

Efektyvus energijos resursų naudojimas vartotojams padeda ne tik prisidėti prie tvarumo, bet ir sutaupyti pinigų.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas aiškina, kad energinis efektyvumas žymimas tokiems prietaisams, kaip skalbyklės, džiovyklės, indaplovės, šaldytuvai, televizoriai ir monitoriai. Pasak eksperto, pastarieji dažnu atveju yra įjungiami kaip fonas ir veikia ilgą laiką, todėl ypač svarbu įsivertinti šių prietaisų energinį efektyvumą.

Naujasis ženklinimas

Europoje energijos vartojimo efektyvumo ženklas naudojamas jau daugiau nei 25 metus. Šis principas grindžiamas paprasta teorija – kuo mažiau energijos reikia prietaisui veikti, tuo didesnis jo energijos vartojimo efektyvumas. Ant įrenginio esanti etiketė padeda vartotojams, nusprendusiems įsigyti naują prietaisą – ji leidžia lengviau išsirinkti energiją taupančius gaminius ir sužinoti daugiau informacijos apie juos.

Nuo 2021 m. kovo mėnesio buvo nuspręsta atsisakyti senojo A+, A++ ir A+++ energinio efektyvumo vertinimo. Dabar didžioji dalis buitinių prietaisų yra žymimi nauja energinio efektyvumo skale – spalvomis ir raidėmis nuo A iki G. A (žalia) klasė laikoma energetiškai efektyviausia, o G (raudona) – mažiausiai efektyvi. Gaminiai, anksčiau žymėti A+++, priklausomai nuo gaminių grupės, apytiksliai atitinka naująją B arba C klasę. Tačiau neįmanoma tiksliai sutapatinti senoje ir naujoje etiketėje nurodytų energijos klasių. Naujasis energijos vartojimo žymėjimas padeda vartotojams geriau orientuotis lyginant produktus tarpusavyje.

Televizorių ir monitorių žymėjimas

Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas žymimas raidžių skale nuo A iki G. Naujose etiketėse atsisakyta neaiškių ir nereikalingų parametrų, kaip įrenginio galia (W) ar informacija apie mechaninį išjungimo mygtuką.

Dabar vartotojai gali gauti išsamią informaciją apie gaminį nuskenuodami QR kodą, kuris pateikiamas etiketės viršuje. Nuskaičius kodą išmaniuoju telefonu, vartotojas randa gaminio duomenų lapą ir visą informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą. Šie duomenys prieinami bet kuriam Europos piliečiui ir yra įkelti į ES produktų duomenų bazę (EPREL). Iš karto po kodo vartotojai gali matyti naująją energijos efektyvumo skalę ir įrenginiui suteiktą klasę.

Svarbu paminėti, kad energinis efektyvumas gali priklausyti ir nuo to, kokią vaizdo kokybę nustatote televizoriuje ar monitoriuje. Informaciniame lipduke pateikta informacija žymi sumines elektros energijos sąnaudas per 1000 valandų, žiūrint standartinio diapazono (SDR) vaizdą. Po šio skaičiaus pateikiami duomenys rodo elektros energijos sąnaudas per 1000 valandų, žiūrint aukšto dinaminio diapazono (HDR) vaizdą. Ir galiausiai, etiketės apačioje vartotojai gali rasti informaciją apie prietaiso ekrano įstrižainę (cm, coliai) ir horizontalią bei vertikalią ekrano raišką (pikseliai).

ES energijos vartojimo efektyvumo etiketės yra lengvai suprantamos: spalvotos klasės žymi realų energijos suvartojimą. Nauja skalė vartotojams leidžia paprasčiau ir aiškiau rinktis aukšto energinio naudingumo prietaisus. Nors taupesni įrenginiai dažniausiai kainuoja daugiau, ilgalaikėje perspektyvoje jie leidžia labiau sutaupyti.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9