Dyzeliniai varikliai nugrims į užmarštį: kas juos pakeis versle?

Jau niekam nekyla dvejonių dėl to, kad ilgą laiką nuo komercinio transporto neatsiejami buvę dyzeliniai varikliai turės nugrimzti į užmarštį, o juos pakeis naujo tipo jėgainės.

Kita vertus, verslininkams ekologiško automobilio pirkimas turi būti ekonomiškai pagrįstas, o šiuo metu dėl jų dėmesio grumiasi dvi pagrindinės technologijos: baterijose kaupiama arba vandenilio kuro elementų gaminama energija maitinamos elektros pavaros.

Ekspertai pažymi, kad vienos iš jų dominavimą galėtų lemti tik pastebimai kritusi kaina.

„Citroën“ yra viena iš nedaugelio bendrovių, kurios jau dabar yra gerai pasiruošusios abiem ateities scenarijams. Prancūzijos gamintojas net tik siūlo išskirtinai plačią elektra varomų komercinių automobilių gamą, kurioje kiekvienas verslininkas gali išsirinkti geriausiai jo veiklos sričiai tinkantį modelį, bet ir pirmasis pradėjo vandenilio kuro elementais varomo „ë-Jumpy Hydrogen“ serijinę gamybą.

Pastarasis modelis skirtas įmonėms, kurioms nepakanka „ë-Jumpy“ montuojamos 75 kWh talpos baterijos ir viena įkrova nuvažiuojamo 330 km atstumo. Abiejų modelių ratus suka toks pat 100 kW galios elektros variklis, tačiau versija su vandenilio elementais gali įveikti daugiau nei 400 km, o jei ir tektų sustoti, papildyti bakus truks vos tris minutes.

Prancūzijos bendrovė planuoja ateitį, kurioje vandenilio kuro elementų technologija bus plačiai taikoma tolimesniems maršrutams skirtuose komerciniuose automobiliuose, o elektromobiliai daugiausia naudojami miestuose ir jų prieigose.

Tuo pat metu klientams vis dar suteikiama galimybė rinktis ir „Euro 6“ emisijos normą atitinkančius modernius dyzelinius variklius, kurių išvystoma galia siekia nuo 100 iki 180 AG. Išimtimi tapo tik keleiviams vežti skirti modeliai, kurie nuo 2022-ųjų komplektuojami tik su elektros motorais.

Kol mokesčiai nespaudžia, renkasi dyzelinius

Transporto nuomos bendrovės „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis įsitikinęs – komerciniai automobiliai su vidaus degimo varikliais artimiausiais metais dar tikrai niekur nedings. Anot pašnekovo, viskas pagrįsta abipusiais ekonominiais skaičiavimais, t. y. tiek automobilių gamintojai, tiek ir pirkėjai visuomet linkę priimti racionalius sprendimus.

„Automobilių gamintojus spaudžia didžiuliai taršos mokesčiai. Manau, tai viena iš priežasčių, lėmusių „Citroën“ sprendimą atsisakyti M1 klasės keleivinių automobilių su vidaus degimo varikliais“, – komentuoja rinkos ekspertas.

V. Stanislovaitis pažymi, jog didžiulę dyzeliniais varikliais varomų komercinių automobilių paklausą Lietuvoje lemia iki šiol taikomi santykinai nedideli mokesčiai. Greta to, įvertinę dar ir gerokai aukštesnę pradinę elektra varomų komercinių modelių įsigijimo kainą, verslininkai dažniausiai renkasi mažiau technologiškai pažangų, tačiau pigesnį variantą.

„Akivaizdu, kad jeigu už 20 tūkst. eurų galima įsigyti įprastą furgoną, mažai kas ryšis atseikėti 40 tūkst. už varomą elektra. Atsipirks jis negreitai, o šalia to yra tokių papildomų nepatogumų kaip ribotas nuvažiuojamas atstumas“, – konstatuoja pašnekovas.

Pasak V. Stanislovaičio, iki šiol didelė problema yra elektromobiliams skirtos infrastruktūros plėtra. Įkrovimo stotelių trūksta, o ir tos pačios ne visuomet veikia. Verslininkams tai reiškia papildomą riziką, kurios niekas nenori prisiimti.

Įsipareigojimas mažinti taršą palies visus

Išimtimi galima laikyti valstybines institucijas, kurios tiesiog priverstos pereiti prie ekologiško transporto. Pagal patvirtintą aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymą, ne mažiau kaip pusė šiemet per viešuosius pirkimus įsigytų automobilių turės būti mažai taršūs. Nuo 2023-ųjų ši proporcija dar labiau didės.

„Valstybinės įstaigos priverstos pirkti ekologiškus, tačiau brangesnius automobilius. Kitos išeities nėra, nes Lietuva kaip Europos Sąjungos valstybė narė yra įsipareigojusi mažinti taršą. Galiausiai tai palies ir privačias įmones“, – kalba V. Stanislovaitis.

Tiesa, atsiranda verslininkų, kurie pereiti prie naujų technologijų ryžtasi ir negąsdinami taršos mokesčių. V. Stanislovaitis pasakoja, kad vienai firmai jo atstovaujama bendrovė perdavė net 15 elektra varomų furgonų. Automobiliai daugiausia naudojami mieste, o baterijoms įkrauti įmonės teritorijoje įrengtos stotelės.

„Jie pasiskaičiavo, kad elektra varomi furgonai atsipirks. Viešosios infrastruktūros neužtektų, tačiau kartu su automobiliais pavyko gauti ir įkrovimo stotelių. Dieną furgonai važinės, o naktį bus statomi įkrauti. Per dieną nuvažiuojant bent 150 km, mažesnės išlaidos energijai atsipirks“, – apie žinomą atvejį pasakoja pašnekovas.

Įmones pastūmėti pirkti elektra varomus komercinius automobilius gali ir valstybės skiriamos subsidijos. V. Stanislovaitis guodžiasi, jog paraiškų teikimo tvarka gerokai sudėtingesnė nei privatiems asmenims, tačiau jas pildyti verta. Iš įsigijimo kainos atėmus penkis tūkstančius eurų siekiančią kompensacinę išmoką, komercinis elektromobilis, anot eksperto, tampa patraukliu pasiūlymu.

Pavyzdžiui, už perkamą naują „Citroën ë-Jumpy“ iš Aplinkos projektų valdymo agentūros gavus keturių tūkstančių eurų kompensacinę išmoką, automobilio įsigijimo kaina susitraukia iki 39 tūkst. eurų. Dar tūkstantį eurų įmonės gali gauti už kiekvieną utilizuoti perduotą ir išregistruotą transporto priemonę.

Nuvažiuojamas atstumas – ne svarbiausias veiksnys

V. Stanislovaitis pastebi, kad perėjimas prie elektra varomo komercinio transporto – neišvengiamas. Ar tai bus baterijoje sukaupta energija varomi automobiliai, ar modeliai su vandenilio kuro elementais, rinkos eksperto nuomone, priklausys nuo to, kuri technologija greičiau taps patraukli verslininkams.

„Laimės ta technologija, kuri labiau atpigs. Nemanau, jog įmonės rinksis vandeniliu ar baterijose sukaupta energija varomus automobilius pagal veiklos sritį ar nuvažiuojamą atstumą. Tobulėjant abiem variantams, galiausiai paaiškės, kuriuo iš jų naudojantis vieno nuvažiuoto kilometro kaina mažesnė, ir tai bus lemiantis veiksnys“, – sako rinkos ekspertas.

Iki šiol komerciniame transporte neprigijusios hibridinės pavaros, V. Stanislovaičio manymu, vargu ar išpopuliarės. Pašnekovas abejoja, ar automobilių gamintojai dar ryšis į tai investuoti. Žvelgiant į priekį, racionaliau būtų susikoncentruoti į vien elektra varomų modelių tobulinimą.

„Su komerciniais automobiliais įveikiami dideli atstumai, o tokiose kelionėse iš hibridinės pavaros mažai naudos. Daug važinėjant užmiestyje ar tarpmiestiniais maršrutais ši technologija – visiškai neefektyvi. Tik naudotum degalus ir nuolatos vežiotumeisi papildomą svorį“, – aiškina ekspertas.

• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148