„Wi-Fi“ namuose: kaip išnaudoti jo potencialą viduje ir išorėje?

Nesvarbu, ar tai būtų darbinis vaizdo skambutis kompiuteryje ar atpalaiduojanti filmo peržiūra išmaniajame televizoriuje – belaidis internetas šiandien tapo būtinu mūsų darbo ir laisvalaikio komponentu.

Tačiau ekspertai atskleidžia, jog namuose veikiantis „Wi-Fi“ turi kur kas daugiau potencialo, nei įsivaizduojame, ir gali reikšmingai palengvinti mūsų kasdienybę.

„Remiantis „Deloitte“ tyrimo duomenimis, vos per dvejus pastaruosius metus vidutiniame namų ūkyje prie interneto prijungtų prietaisų skaičius padvigubėjo ir šiuo metu siekia net 25. Tai liudija, kad „Wi-Fi“ vaidina vis didesnį vaidmenį mūsų buityje ir leidžia pasiūlyti vis kūrybingesnių panaudojimo scenarijų. Šiandien jis gali padėti ne tik pašerti augintinį ar palaistyti žolę, bet netgi apsaugoti nuo kepsnių perkepimo“, – teigia „Telia“ paslaugų architektas Antanas Vindašius.

Saugūs namai ir laimingi augintiniai

Paradoksalu, kad automobiliui atrakinti naudojame sudėtingas mikroschemas, o išmaniajam – tokias pažangias technologijas, kaip piršto antspaudas ar veido nuskaitymas, tačiau namų saugumą patikime jau ne vieną amžių menančiam metaliniam raktui. Tai sukelia rimtų nepatogumų, kai jį pamirštame pasiimti su savimi ar pametame, o taip pat gali tapti rimta saugumo grėsme, kai raktą esame priversti patikėti svetimiems žmonėms. Pasak A. Vindašiaus, tai galime išspręsti savo namų duris aprūpinę išmaniąja spyna.

„August“ ir kitų gamintojų produktai nesunkiai montuojami ant jau egzistuojančio atrakinimo mechanizmo ir leidžia į namus patekti naudojant tik išmanųjį telefoną. Priėjus prie durų, specialioje programėlėje pakanka suvesti kodą ar nuskaityti savo veidą. Na, o kadangi išmani spyna nuolat prijungta prie „Wi-Fi“ ryšio, tai galima atlikti netgi būnant už šimtų ar tūkstančių kilometrų. Patogu, jei norite įleisti bėgančio čiaupo sutvarkyti atėjusį santechniką ar pasisvečiuoti atvykusius giminaičius. Pastariesiems taip pat galima suteikti laikiną, tik tam tikrą laikotarpį, veikiantį skaitmeninį raktą“, – pasakoja specialistas.

Kita problema, su kuria susiduria nemaža dalis žmonių – namuose palikti augintiniai. Sumanius išvykti savaitgaliui, užtikrinti optimalią jų mitybą tampa tikru iššūkiu. Jį išspręsti galima įsigijus išmanią „Wi-Fi“ šėryklą ir ją pripildžius maistu bei vandeniu. Išmaniojo telefono programėlėje galima reguliuoti, kokiais intervalais ir koks maisto kiekis įkris į gyvūno dubenėlį, taip apsaugant jį nuo badavimo ir persivalgymo. Be to, kai kurie iš šių produktų netgi turi kameras ir garsiakalbius, tad savo augintinį galite matyti ir pakalbinti būdami bet kuriame pasaulio kampelyje.

„Vis dėlto prieš išmaniesiems daiktams patikint savo namų saugumą ar augintinio gerovę, labai svarbu pasirūpinti patikimu „Wi-Fi“ ryšiu. Namuose atsiradę nauji, greta kompiuterių, telefonų ir tuzino kitų savo interneto greitaveikos „dalies“ reikalaujantys prietaisai gali tapti iššūkiu senesnės kartos maršrutizatoriui ar mobiliajam internetui. Tad šiuo atveju geriausiai tinka šviesolaidinis internetas su jam pritaikytu maršrutizatoriumi, kuris užtikrina tinkamą spartą ir veikimo patikimumą net ir esant didžiausiai tinklo apkrovai“, – aiškina A. Vindašius.

Jis taip pat pažymi, kad patikint vis daugiau gyvenimo sričių prie „Wi-Fi“ prijungtiems prietaisams, ypač svarbu pasirūpinti jų saugumu. Visi „Telia“ parduodami įrenginiai yra iš anksto paruošti saugiam ryšiui, taip pat papildomai apsaugoti nuo vartotojo klaidų, kai yra parenkami silpni saugumo standartai ar slaptažodžiai.

Nepriekaištinga augalų žaluma ir tobuli kepsniai

Pasak specialisto, išmaniųjų sprendimų kūrėjai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria ne tik namų vidui, bet ir jų aplinkai. Klasikinis to pavyzdys – vejos pjovimo robotai. Dauguma naujesnių jų modelių geba prisijungti prie bevielio interneto, tad jų darbą galima valdyti išmaniuoju telefonu, nustatant žolės aukštį, pjovimo intervalus ir zonas. Tai ypač patogu, turint didelius vejos plotus ar nuo gyvenamosios vietos nutolusią sodybą.

Pievutę prižiūrėti padeda ir išmanios laistymo sistemos, kurios per pastaruosius metus tapo kur kas paprastesnės ir pigesnės. „Orbit“ ir kiti gamintojai jau siūlo nesudėtingus „Wi-Fi“ ryšiu valdomus laistymo valdiklius, kurie vienu galu sukami prie lauke esančio čiaupo, o kitu – prie laistymo žarnos, vedančios iki laistymo purkštukų. Taip vejos laistymą galima aktyvuoti ir bet kada sustabdyti, esant darbe, kelionėje, ar tiesiog nustačius tam tikrą tvarkaraštį. Šį įrenginį papildo ir specialūs greta augalų į dirvožemį įkasami jutikliai, matuojantys žemės drėgmę bei galintys šia informacija per „Wi-Fi“ pasidalinti su laistymo sistema ir taip automatiškai ją aktyvuoti.

Visgi, bevielis internetas lauke gali pasitarnauti ne tik dirbant, bet ir nusprendus atsipalaiduoti. Į sodybą pasikvietus svečių ir nusprendus kartu su jais išsikepti kepsnių, dažnai to nedarančiam žmogui tai gali būti pakankamai sunki užduotis. Tačiau ją palengvinti gali tiesiai į maistą įbedami išmanūs termometrai. Kepimo metu jie nuolat matuoja temperatūrą, tad gali tiksliai nustatyti, kada kepsnys būna iškepęs, ir „Wi-Fi“ ryšiu apie tai jus informuoti pranešimu išmaniajame telefone, kol pramogaujate. Specialios programėlės netgi leidžia pasirinkti skirtingus mėsos, žuvies ar daržovių tipus, todėl visada galėsite mėgautis idealiai iškepusiu maistu.

„Norint užtikrinti minėtų lauko prietaisų veikimą, didžiausiu iššūkiu tampa „Wi-Fi“ signalo stiprumas. Standartinio maršrutizatoriaus veikimo nuotolis siekia maždaug 50 metrų, bet jį reikšmingai riboja pastato sienų ar netgi kaimynų „Wi-Fi“ tinklų kuriami trukdžiai. Šią problemą veiksmingai spręsti padeda „Telia“ parduodami „AirTies“ „Wi-Fi“ stiprintuvai, panaikinantys aklas zonas pastato viduje ir padidinantys ryšio veikimo atstumą išorėje“, – pataria A. Vindašius.

Jis taip pat priduria, jog atokiose sodybose ar sodo nameliuose ne visada yra galimybių įrengti šviesolaidinio ar netgi plačiajuosčio interneto, o dažnai tam net nėra didelio poreikio. Tokiu atveju specialistas rekomenduoja nešiojamus mobiliojo interneto maršrutizatorius, kuriuos galima pasistatyti lauke, o jų pajėgumų visiškai užtenka tokiems prietaisams, kaip maisto termometrai ar laistymo sistemos. Be to, esant poreikiui, juos bet kada galima pasiimti su savimi, pavyzdžiui, važiuojant prie jūros.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9