Šaknų kanalų gydymas – dar ne mirties nuosprendis dančiui

Nors pagal profilaktinių vizitų pas odontologą skaičių tikrai nepirmaujame, suskaudus dančiui neturime kitos išeities. Nežinia, kas skamba blogiau – kad dantį teks traukti, ar kad reikės gydyti dantų šaknų kanalus.

Nors gydytojai jau daugybę metų šią procedūrą atlieka be skausmo, sužinoję apie laukiamą gydymą pacientai net nutirpsta iš baimės. “Dantų harmonijos” gydytoja odontologė Rugilė Jonelienė įsitikinusi, kad baimę geriausiai sumažina žinojimas, todėl ji ir sutiko papasakoti, kaip atliekamas dantų šaknų kanalų (kitaip – endodontinis) gydymas ir kada jo prireikia.

Dantis – mažas, bet svarbus sudėtingos sandaros organas

„Tam, kad suprastume, kaip atliekamas endodontinis gydymas, turime susipažinti su danties sandara. Dantis yra sudarytas iš vainiko, kaklelio ir šaknies. Vainikas – tai matoma danties dalis. Tarp vainiko ir šaknies, kur dantį liečia dantenos, yra danties kaklelis. O danties viduje yra ertmė, vadinama danties minkštimu arba pulpa. Tai mažas kraujagyslių, nervų ir limfagyslių raizginys, esantis danties viduje po emaliu ir dentinu. Pulpa maisto medžiagomis aprūpina kietuosiuos danties audinius. Problemos prasideda tuomet, kai šis audinys pažeidžiamas ir prasideda liga, vadinama pulpitu”, – sako gydytoja R. Jonelienė.

Anot gydytojos odontologės, danties šaknų kanalų gydymą tenka atlikti, kai danties pulpos audinys yra negrįžtamai pažeidžiamas infekcijos. Taip atsitinka dėl gilaus danties ėduonies (kai ilgai negydomas kariesas) ar traumos, kuri gali būti ūmi, lėtinė ar mechaninė. Taip pat gali prireikti ir danties šaknų kanalų pergydymo – dėl nekokybiškai atlikto ankstesnio gydymo ar jo komplikacijų.

Endodontinis gydymas atliekamas per vieną ar kelis vizitus. Pirmiausia gydytojas įvertina paciento nusiskundimus, atlieka klinikinį ištyrimą, padaro rentgeno nuotrauką. Tuomet gydomas dantis nuskausminamas. Naudojant mikroskopą ųaknų kanalai kruopščiai išvalomi, apdorojami cheminėmis medžiagomis ir hermetiškai užplombuojami. Danties vainikas atstatomas plomba ar netiesiogine restauracija.

Padeda ir naujos technologijos

Tačiau pulpitas ar periodontitas – tai dar ne mirties nuosprendis dančiui. Tinkamai sugydytas dantis jums gali dar ilgai tarnauti. Todėl nė vienas gydytojas nesiūlys pašalinti danties, kurį dar galima išgydyti. Juk natūralaus danties išsaugojimas užtikrina ne tik efektyvų kramtymą, bet ir normalią kandimo jėgą ir pojūtį, apsaugo gretimus dantis nuo papildomo nusidėvėjimo ir deformacijos. Ir gydymas nėra toks baisus, kaip gali atrodyti.

„Vienas svarbiausių dalykų šiuolaikiniame endodontiniame gydyme yra maksimalus sveikų danties audinių išsaugojimas. Atsiranda nauji instrumentai, kurie leidžia atlikti minimaliai invazyvų gydymą ir taip užtikrinti danties ilgaamžiškumą. Dėl naujų instrumentų metalo lydinių, instrumentavimo protokolų, galime parinkti skirtingus instrumentus kiekvienai klinikinei situacijai, atsižvelgiant į danties kanalų anatomiją. Taip pat naujieji biokeramikiniai užpildai yra daug labiau biologiškai suderinami, kanalų plombavimas tampa ne tik paprastesnis, tačiau ir mažiau rizikingas. Šiuolaikiniai gydymo metodai bei medžiagos leidžia išsaugoti danties pulpos gyvybingumą, o kartais net regeneruoti pažeistą pulpą”, – naujovėmis dalijasi gydytoja odontologė.

Labai svarbus paciento bendradarbiavimas

Endodontinis gydymas dėl savo specifikos kartais užtrunka ilgiau nei vieną vizitą ir labai svarbu, kad nors ir nebeskauda, pacientas sugrįžtų procedūros užbaigti.

„Pasitaiko atvejų, kai pacientai pradeda gydymą, bet vėliau jį pamiršta, neatvyksta laiku į vizitus. Gydymo sėkmei labai svarbus savalaikis danties vainiko atstatymas po endodontinio gydymo, neatlikus to laiku galimos komplikacijos ir netgi danties praradimas”, – sako gydytoja odontologė.

Kodėl vis dar bijome odontologinių procedūrų?

Nepaisant tobulėjančių metodų ir puikiai veikiančių anestetikų, dauguma žmonių vis dar labai bijo odontologinių procedūrų.

„Turiu daug pacientų, kurie paniškai bijo visų odontologinių procedūrų. Tai dažniausiai susiję su ankstesne patirtimi, kuomet skaudėjo. Tačiau dabar atliekant odontologines procedūras, visuomet taikomas nuskausminimas. Visgi kartais prireikia kelių vizitų, kol pacientas įsitikina, kad procedūra neskausminga ir nėra jau čia taip baisu, kaip atrodė. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai pacientas gydytis sutinka tik sedacijoje, ypač vaikai”, – sako R. Jonelienė.

Mitai, susiję su endodontiniu gydymu

Procedūros metu skauda.

Gydytoja R. Jonelienė: „Šiuolaikinė odontologija pasitelkia veiksmingus anestetikus, todėl nei šios, nei kitų procedūrų metu neskauda. Gaila, kad net ir nuolat tai kartojant, pacientai vis dar nedrįsta patikėti, kad odontologijos procedūros galimos be jokio skausmo. Tikiuosi, pamažu šį mitą kartu su kolegomis įveiksime.

Tai labai ilga procedūra.

Gydytoja R. Jonelienė: „Gydymą dažnai galima atlikti vieno vizito metu, kartais prireikia dviejų ar kelių vizitų.”

Endodontinis gydymas reikalingas tik vyresnio amžiaus žmonėms.

Gydytoja R. Jonelienė: „Dantų šaknų kanalų gydymo gali prireikti bet kuriame amžiuje. Deja, net ir vaikams – dėl danties traumų ar laiku negydyto ėduonies.”

Jei dantis tik kartais jautrus karštam ar šaltam maistui, neverta skubėti pas odontologą.

Gydytoja R. Jonelienė: „Į gydytoją visada reikia kreiptis vos pajutus pirmuosius simptomus – jautrumą karštam ar šaltam maistui, gėrimams. Taip pat skausmą, kuris gali būti labai stiprus, pulsuojantis, kartais nenumalšinamas net vaistais. Ir, žinoma, įvykus danties traumai, net jei atrodo, kad skausmas pats praėjo.”

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9