Permainingi metai: pigiausią šildymo sezoną pakeitė brangiausias

Per pastaruosius kelerius metus šildymo kainos Lietuvoje atsidūrė sūpuoklėse – po rekordiškai žemų kainų 2020-2021 m., praėjęs šildymo sezonas buvo brangiausias per paskutinius 10 metų.

Tarptautinė birža „Baltpool“ prognozuoja, kad dėl brangstančių energetinių išteklių šilumos kainos ateinantį sezoną toliau turėtų augti.

„Praėjusį šildymo sezoną stebėjome drastiškus biokuro kainų pokyčius – per metus vidutinė biokuro kaina padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 10,78 EUR už MWh iki 23,34 EUR už MWh.

Biokuro kainų šuolis tiesiogiai atsiliepė vidutinei šildymo kainai, kuri per metus išaugo kiek nuosaikiau – nuo 4,23 ct už kWh iki 7,45 ct už kWh“, – praėjusio sezono rezultatus komentavo Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.

Per „Baltpool“ biržą praėjusį sezoną buvo pristatyta biokuro už 95 mln. eurų Praėjusį sezoną parduotos energijos apyvarta siekė 3,8 mln. MWh, palyginus su 2,5 mln. MWh per 2020-2021 m. sezoną.

Brangiausiai už biokurą mokėjo marijampoliečiai

Praėjusį šildymo sezoną brangiausiai už biokurą mokėjo Marijampolės ir Klaipėdos apskričių gyventojai, o mažiausiai – Utenos ir Šiaulių apskričių vartotojai. Remiantis „Baltpool“ kainų statistika, skirtingose apskrityse biokuro kainos svyravo nuo 21,79 EUR už MWh Šiaulių apskrityje iki 30,47 EUR už MWh Marijampolės apskrityje.

„Didelių kainų didėjimo skirtumų tarp apskričių nebuvo, panašus procentinis didėjimas buvo visoje šalyje. Jau įprasta matyti, kad Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskrityse fiksuojamos šiek tiek mažesnės kainos dėl tam tikros tų miestų specifikos. Marijampolės, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno apskritys šiemet už biokurą mokėjo brangiau ir tai lėmė didesnes šilumos kainas“ – pridūrė V. Jonutis.

„Baltpool“ duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias trumpalaikių biokuro sandorių (ang. spot) kainų didėjimas. Palyginus su 2020-2021 m. sezonu, praėjusį sezoną Lietuvoje biokuras brango 2,3 karto (iki 26,56 EUR už MWh), kai Latvijoje – 2,1 karto (iki 25 EUR už MWh), o Estijoje – pusantro karto (iki 19,72 EUR už MWh).

Biokuro brangimą lėmė priklausomybė nuo Baltarusijos

„Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas pažymėjo, kad priklausomybė nuo biokuro importo iš Baltarusijos buvo pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos bendram biokuro ir šildymo kainos didėjimui.

„2020 m. baltarusiško biokuro dalis sudarė 32 proc. viso biokuro Lietuvoje, tačiau Baltarusijai dėl politinių priežasčių reikšmingai pakėlus biokuro kainas, importo dalis iš Baltarusijos 2021 m. nukrito iki 24 proc. Drastiškai sumažėjus baltarusiško biokuro importui, kainų lygis Lietuvoje gerokai išaugo. Akivaizdu, kad didelė priklausomybė nuo žaliavos iš nedraugiškos valstybės yra rizikingas reiškinys“, – komentavo V. Jonutis. Pasak eksperto, Estijoje biokuro iš Baltarusijos dalis buvo mažesnė, todėl ir bendras biokuro brangimas buvo kur kas mažesnis nei Lietuvoje.

Ateinantį sezoną – tolesnio kainų didėjimo tendencijos

Pasak V. Jonučio, sumenkus importui iš Baltarusijos, biokuro prieinamumas rinkoje mažėja, o tai lemia kainų augimą. Apie būsimą biokuro kainos augimą indikuoja skirtumas tarp biokuro kainos šią vasarą ir išankstinės besiformuojančios kainos ateinančiam žiemos sezonui. „Dabar matome, kad šis skirtumas formuojasi kaip 2018 m., yra didesnis nei įprastai, ir tai leidžia prognozuoti galimą kainų didėjimą. Mūsų vertinimais, šiuo metu formuojasi orientacinis biokuro kainų lygis, siekiantis apie 34 EUR už MWh“ – prognozavo „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.

Pasak V. Jonučio, žvelgiant į perspektyvą nereikia tikėtis, kad biokuro brangimą bent dalinai kompensuos alternatyvaus kuro – gamtinių dujų – kainos, kurios šiuo metu taip pat yra gerokai pakilusios. „Matome politines pastangas dėl karo Ukrainoje apriboti rusiškų gamtinių dujų importą, tačiau Europos šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų yra didelė ir ją greitu metu nebus lengva sumažinti. Nereikėtų tikėtis, kad gamtinių dujų kaina sumažės ir tai padės sušvelninti šilumos kainų augimą Lietuvoje“, – teigė V. Jonutis, pridurdamas, kad biokuro kainos galėtų mažėti, jei dėl galimo pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo, rinkoje kristų medienos kainos.

Imasi sprendimų kainoms suvaldyti

Siekiant sumažinti biokuro kainų augimą, „Baltpool“ rinkos dalyviams pristatė naują prekybos produktą – kirtimo liekanas (SM3D). Pasak „Baltpool“ generalinio direktoriaus Andriaus Smaliuko, šis produktas padidintų vietinio biokuro pasiūlą rinkoje ir dalinai kompensuotų sumažėjusį importą.

„Padidinti vietinio biokuro prieinamumą galima šilumos gamintojams pradėjus naudoti kirtimo liekanas, kurių nepanaudotų rezervų Lietuvoje turime nemažai – jau yra priimtas sprendimas šilumos gamintojus įpareigoti naudoti 30 proc. kirtimo liekanų. Tikimės, kad šis produktas bus populiarus ir pasibaigus įtemptam laikotarpiui rinkoje, o tai leistų sumažinti importą iš trečiųjų šalių“ – teigė A. Smaliukas.

Be to, „Baltpool“ biokuro tiekėjams planuoja pasiūlyti pagreitinti atsiskaitymo už pristatytą biokurą terminus. Kuriama paslauga, kuri leistų tiekėjams gauti lėšas kitą dieną po kokybės ataskaitos suderinimo. Šis sprendimas padėtų tiekėjams operatyviau padidinti apyvartinį kapitalą, kurį galima panaudoti pabrangusioms žaliavoms įsigyti.

Apie „Baltpool“

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ – tai elektroninė prekybos platforma, kurioje vyksta prekybos aukcionai standartizuotais biokuro produktais. Lietuvoje „Baltpool“ taip pat organizuoja medienos bei šilumos aukcionus, vykdo VIAP lėšų DAEI administravimą. Įmonės vizija – būti Nr. 1 pasirinkimu tvaraus biokuro prekybai Europoje. „Baltpool“ priklauso Lietuvos valstybės valdomai energetikos įmonių grupei EPSO-G. Biokuro biržą prižiūri ir reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

• Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?
• Nuskintų invazinių lubinų žiedais puoškime savo erdves, bet neprekiaukime.
• Nosį riečiantys kvapai tualete: kada gelbsti liaudiški sprendimai?
• Elektros ir elektroninės įrangos atliekos: ką reikia žinoti gyventojams?
• Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus.
• Ką žinoti, norint paskirstyti saulės elektrinės generuojamą galią tarp objektų?
• Kad vaikų vasaros atostogos neištuštintų kišenių tėvams: 4 veiklos.
• Patvirtintos naujos visuomeninio elektros energijos tiekimo kainos II pusmečiui.
• 6 patarimai, kurie padės braškes kuo ilgiau išlaikyti kokybiškas.
• Jauni lietuviai perka daugiau suklastotų gaminių ir naudojasi piratiniu turiniu.
• Augintinis ir nepriekaištingai graži veja – (ne)suderinama?
• Personalo vadovė įvardijo tris auksines taisykles bendraujant su CEO.
• Uodo įkandimas – ne tik erzinantis, bet ir pavojingas: gali grėsti sutrikimai.
• ES uždraudė „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „TV Center International“ TV programas.
• Latvija uždraudė visus Rusijoje registruotus televizijos kanalus.
• Dalis gamintojų atsisako dyzelinių variklių: kuo jie bus keičiami?
• Ir pelėsinis sūris gali supelyti: ar sūrį dar galima vartoti, su kuo jį derinti?
• Psichologas apie ryšį su tėčiais: pasitelkite kantrybę ir humorą.
• „Standard & Poor’s“ patvirtino Lietuvos turėtą A+ kredito reitingą.
• Atliktas svarbus žingsnis perimant elektros energetikos valdymą.
• Parduodate namą su saulės elektrine? Jo vertė gali būti didesnė.
• Skausmas menstruacijų metu gali virsti tikru iššūkiu: kaip su tuo kovoti?
• Burokėlių paradoksas: dažniau valgome šaknis, o naudos daugiau – lapuose.
• Interjero dizainerė pataria, kaip įsirengti patogią darbo vietą namuose.
• Tėtis IT ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu internete.
• Kosmetikos priemonės su rūgštimis: ar tikrai vasarą geriau jų nenaudoti?
• Vaikų saugumas internete: 9 taisyklės, kurias tėvai privalo žinoti ir taikyti.
• Elektromobilių proveržiui skatinti ­– 50 mln. eurų.
• 1:0 Kauno naudai – Dariaus ir Girėno stadione sužaliavo veja.
• Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
• Kovoti su stresu gali padėti ir piešimas: 5 programėlės.
• Kuo geresnis oras, tuo daugiau darbo turi vaikų traumatologas.
• Rusijos auditorija ruošta plataus masto invazijai į Ukrainą.
• (Be) ryšio danguje: kodėl internetas lėktuve vis dar retenybė?
• Buitiniai, nebuitiniai vartotojai: vienodos galimybės prisijungti prie tinklų .
• Organinės trąšos: kaip iš buitinių atliekų jas pasigaminti namuose?
• Dažniausios lietuvių ligos: kurios kamuoja vyrus, o kurios – moteris?
• Automobilio likvidumas: kaip neprarasti pinigų parduodant automobilį?
• Permainingi metai: pigiausią šildymo sezoną pakeitė brangiausias.
• Įvardijo ženklus, kuriuos siunčia organizmas, jei trūksta magnio.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127