Dalį elektros kainos ir toliau reguliuos valstybė, tai įtakos galutinei kainai

Ne retas gyventojas galvoja, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją, sutartyje sutarta galutinė elektros kaina negali keistis, tačiau net ir nepriklausomo tiekėjo klientams elektros energijos kaina susideda iš dviejų dalių:

nereguliuojamos dalies, dėl kurios sutariama su savo tiekėju, ir iš valstybės reguliuojamos dalies, kuri, kaip ir anksčiau bus nustatoma nepriklausomai nuo kurį tiekėją vartotojas pasirinko. Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybės reguliuojamai kainos daliai pasikeitus atitinkamai keičiasi ir galutinė kaina visiems vartotojams.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas pabrėžia, kad galutinė elektros kaina, kurią sąskaitose mato visi vartotojai, nėra vien tik elektros tiekėjo priskaičiuota kaina už elektros tiekimo paslaugą. Dalį elektros kainos sudaro svarbių valstybei elektros tinklų išlaikymas ir kitų paslaugų kaštai, kurių kainas reguliuoja ir toliau reguliuos valstybė. Juos nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Svarbu, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. keičiasi valstybės reguliuojamų elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų dydžiai. Šie tarifai taikomi visiems vartotojams, įskaitant ir nepriklausomo tiekimo klientus. Tai reiškia, kad pakeitus reguliuojamą kainos dalį, pasikeis ir visų klientų su teikėjais sutarti tarifai. Pabrėžtina, kad reguliuojama elektros kainos dalis taikoma visiems nepriklausomiems tiekėjams.

„VERT birželio 7 d. patvirtintus naujas valstybės reguliuojamas persiuntimo paslaugų kainas, atitinkamai pasikeitė ir nepriklausomų elektros tiekėjų galutinių elektros energijos tiekimo kainų, taikomų nuo liepos 1 d., dydis. Tarifų pakilimą nulėmė pakeista papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos, anksčiau žinoma kaip sisteminių paslaugų kaina, ir dėl to buvo keičiami elektros persiuntimo paslaugos tarifai, kurie bus maždaug 1,5 cento už kilovatvalandę aukštesni nei galiojantys dabar. Dėl to pakilo ir galutinė kaina“, – teigia P. Kalmantas.

Atstovas primena, kad valstybės reguliuojamą kainos dalį, kuri yra beveik 30 proc., sudaro persiuntimo (arba transportavimo tinklais) paslaugos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos. Į persiuntimo paslaugos kainą įskaičiuotos perdavimo ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos, kurias teikia bendrovė „Litgrid“, bei skirstymo paslaugos, kurią teikia ESO, kainos dedamosios. Šias kainas ir toliau reguliuos valstybė.

Nereguliuojama kainos dalis apima elektros gamybos arba tiksliau jos įsigijimo ir jos tiekimo paslaugos kainą ir šiuo metu sudaro apie 70 proc. galutinės elektros kainos. Pasak P. Kalmanto, jos kainą susitarimo su nepriklausomu tiekėju sudarymo metu lemia esama elektros energijos biržos kaina ir tos kainos lūkesčiai bei tiekėjų tarpusavio konkurencija rinkoje.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9