„Lidl“ mėsos gaminiuose atsisako mechaniškai atskirtos mėsos

Sveikatai palankesni kasdienio vartojimo maisto produktai – viena iš prioritetinių „Lidl“ veiklos sričių. Daug dėmesio skiriantis savo privačių prekės ženklų produktų receptūrų atnaujinimui ir gaminiuose esančio pridėtinio cukraus bei druskos kiekio mažinimui.

„Lidl“ prekybos tinklas pirmasis Lietuvoje atsisako privačių prekės ženklų mėsos gaminiuose naudoti ir mechaniškai atskirtą mėsą.

„Mėsos gaminių kokybės gerinimas atsisakant mechaniškai atskirtos mėsos nėra tarptautinių „Lidl“ tikslų dalis – ši idėja kilo būtent įmonėje „Lidl Lietuva“. Be to, esame pirmasis šalies prekybos tinklas, atsisakantis tokios mėsos naudojimo privačių prekės ženklų mėsos gaminiuose. Todėl atnaujindami savo mėsos produktų sudėtis, mes tampame pozityvių pokyčių mėsos gaminių rinkoje iniciatoriais Lietuvoje“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ mėsos ir jos gaminių pirkimų vadovas Stasys Gineitis.

Mechaniškai atskirta mėsa – kas tai?

Įmonės atstovo teigimu, mechaniškai atskirta mėsa nėra tai, kuo visuomenė paprastai įsivaizduoja esant šią žaliavą. Nepaisant to, kad mėsos perdirbimo įmonėse mėsą nuo kaulų iš tiesų išpjausto robotai ar kiti įrenginiai, išpjaustytos gabalinės mėsos nereikėtų maišyti su mechaniškai atskirta mėsa. Pastaroji yra blogesnės kokybės, todėl negali būti naudojama aukščiausios rūšies gaminiuose.

„Mechaniškai atskirta mėsa iš tikrųjų yra tai, kas lieka po įprasto mėsos išpjaustymo: gyvūnų kaulai, kremzlės, riebalai, oda ir tik labai nedaug mėsos likučių. Tuomet visi likučiai yra sumalami ir perspaudžiami per sietus, kol lieka tik mechaniškai atskirtos mėsos, dažniausiai paukštienos, masė. Iš jos gaminami antros rūšies mėsos produktai: virtos dešros, dešrelės, paštetai, kepsneliai, kiek rečiau – įvairūs pirmos rūšies mėsos gaminiai“, – pažymi S. Gineitis.

„Lidl Lietuva“ mėsos ir jos gaminių pirkimų vadovas neslepia, jog mechaniškai atskirtos mėsos produktų buvo galima rasti ir prekybos tinklo privačių prekių ženklų asortimente. Tai, pasak pašnekovo, buvo pigesni produktai, kuriuos buvo pamėgę nemaža dalis pirkėjų. Jau šiuo metu dalies produktų sudėtys yra atnaujintos, o iš likusių gaminių mechaniškai atskirta mėsa bus išimta jau visai netrukus. Ji yra keičiama aukštesnės rūšies gabaline mėsa.

Sveikatai palankesnių produktų yra ir daugiau

Vadovaudamasi savo sveikatai palankesnių produktų kūrimo strategija, „Lidl Lietuva“ nuolatos tobulina privačių prekės ženklų sudėtis. Prekybos tinklas yra sudaręs nepageidaujamų naudoti konservantų bei dažiklių sąrašus ir kontroliuoja jų naudojimą. Ypatingai daug dėmesio skiriama ir pridėtinio cukraus bei druskos mažinimui: įmonė siekia įvairių kategorijų privačių prekės ženklų gaminiuose sumažinti pridėtinio cukraus ir pridėtinės druskos kiekį bent 20 proc. iki 2025 metų pabaigos.

Pirmiausia atnaujinamos populiariausių kasdienio vartojimo prekių receptūros – pridėtinio cukraus bei druskos kiekis yra mažinamas įvairių gėrimų, pieno produktų, sausų pusryčių, dešrų bei duonos gaminių sudėtyse. Ypatingas dėmesys skiriamas ir tiems produktams, kuriuos itin dažnai vartoja vaikai: tai – „Pilos“ geriamieji jogurtai, sūreliai, fasuota sumuštinių duona skrudinimui, bandelės, „Freeway“ gira, „Solevita“ įvairių vaisių gaivieji gėrimai ir kt.

Be to, formuodami sveikatai palankesnį nuolatinį prekybos tinklo asortimentą, kartu „Lidl“ palaipsniui didina ir alternatyvių produktų, kuriuose pridėtinio cukraus yra mažiau arba iš viso nėra, pasirinkimą. Pavyzdžiui, vietoj įvairių saldžių gėrimų siūlome klientams įsigyti „Saguaro“ žaliųjų citrinų skonio gazuoto stalo vandens be cukraus.

Mažindami cukraus ar druskos kiekį maisto produktuose, „Lidl Lietuva“ kartu su tiekėjais siekia, kad vartotojai nepajustų skonio ir kitų produkto savybių skirtumų. Tam yra bendradarbiaujama su nepriklausoma Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijoje. Joje specialistai vykdo akląjį ragavimą (angl. blind tasting), leidžiantį nešališkai pamatuoti receptūros pakeitimo sėkmę, įvertinti maisto produkto skonį, kvapą, tekstūrą.

Lietuvoje iš viso veikia 64 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės 25-uose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje ir Kaišiadoryse.

• „Lidl“ parduotuvėse – saldūs pokyčiai: atsiranda naujas skyrius.
• Ekonomika lėtėja – atlyginimai auga? Ekspertai turi paaiškinimą.
• Miegas prie vairo: kokie pagrindiniai ženklai ir kaip išvengti nelaimės?
• Automobilis tapo našta? „Bolt” siūlo iškeisti jį į nemokamas keliones.
• Maža, bet svarbi vonios interjero detalė – WC vandens nuleidimo mygtukas.
• Kaip nusiderėti naudoto automobilio kainą net iki 20 procentų?
• Kaip mityba susijusi su lėtiniu skausmu?
• Rugpjūtį buvo karšta ir elektros rinkoje – ar ruduo atvėsins kainų kilimą?
• Kas nutiktų organizmui, jeigu reguliariai valgytumėte aktinidijų? .
• 10 būdų sutaupyti – be jokių kompromisų kainai ir kokybei.
• Pirmoji klasė išmaniai: kaip pasirūpinti atžalų saugumu internete?
• Namų turto draudimas apsaugo ne tik vidaus turtą: kur ir kaip jis veikia?
• Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
• Jaunimas domisi, ar gali nesusituokę gauti bendrą paskolą būstui.
• Vingio parke – renginys, skirtas šunų dantų priežiūrai.
• Vėjaraupiai: vaikiška liga, nevaikiškos pasekmės.
• Veganai irgi grilina: 3 idėjos, ką skaniai ir nebrangiai iškepti ant žarijų.
• Stabili darbo vieta: patarimai, kaip atpažinti patikimą darbdavį.
• Išmanusis telefonas – ne žaislas: 5 patarimai, kaip jį tinkamai paruošti vaikui.
• Valstybė nusprendė už kompensaciją paimti jums priklausančią žemę. Ką daryti?
• Patarimai mėgstantiems grybauti ar uogauti: kaip nepasiklysti miške.
• Vyriausybė pritarė „Regitros“ pertvarkymui į akcinę bendrovę.
• Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
• Lietuvoje plito lengvą lieknėjimo būdą siūlanti kibernetinė ataka.
• Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
• Dažnai svaigsta galva ir apima silpnumo jausmas?
• Nėštumas ir saulės vonios – kaip tai suderinti?
• Sodo ir daržo darbai artėjant rudeniui: patarimai, ką sėti ir kokių darbų imtis.
• Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
• Vienu kartu daug pakuočių apdorojantis taromatas pradeda veikti Vilniuje.
• Ką daryti su audrų sužalotais medžiais?
• Kodėl vėjas prie jūros gali būti greitesnis už jūsų internetą?
• Ekspertai pataria, kaip per karščius nepersišaldyti savo namuose ar biuruose.
• Atostogų kryptys – ar pakaks tik asmens tapatybės kortelės, ar būtinas ir pasas?
• Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai .
• Karščiai tęsiasi: vaikai gali perkaisti 3-5 kartus greičiau nei suaugusieji.
• Projektuodami židinį, galvokite apie WiFi stotelę – vėliau bus brangiau.
• Bijote erkių? Skiepai ir repelentai gali padėti.
• Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
• Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142