Lietuvos eksportas pirmo pusmečio ekonominius iššūkius įveikė 27,4 proc. augimu

Lietuvos eksportas per 2022 m. pirmąjį pusmetį paaugo 27,4 proc. lyginant su 2021 m. pirmu pusmečiu. Tokį rezultatą lėmė sparčiai didėjantis lietuviškos kilmės prekių eksportas ir išlaikytas reeksporto augimo tempas.

„Lietuvos eksportuotojai yra pavyzdys pasaulinei verslo bendruomenei, kaip reikia valdyti rizikas, priimti greitus sprendimus ir prisitaikyti nuolat kintančioje ir neapibrėžtoje tarptautinėje ekonominėje erdvėje. Ir toliau užtikriname paramą Lietuvos verslui, dedame labai daug pastangų atverti naujas galimybes ir naujas rinkas lietuviškiems produktams ir ypač daug dėmesio skiriame Lietuvos kaip aukštą pridėtinę vertę galinčios kurti šalies įvaizdžio stiprinimui“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Eksporto vertė pirmąjį šių metų ketvirtį augo 30,6 proc., o antrąjį – 24,5 proc. Didžiausią įtaką bendram eksporto augimui turėjo lietuviškos kilmės prekės, kurių eksportas 2022 m. pirmąjį pusmetį padidėjo net 31,1 proc., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Beveik trečdalį visos vertės augimo (10,1 proc. p. iš 31,1 proc.) nulėmė naftos pramonė. Toliau sėkmingai augo inžinerinės pramonės (23,4 proc. arba 4,8 proc. p. iš 31,1 proc.), vaistų ir chemijos pramonės gaminių (23,5 proc. arba 4 proc. p.), maisto pramonės (30,1 proc. arba 3,5 proc. p.), medienos ir baldų pramonės gaminių (atitinkamai 40 proc. ir 22,1 proc. arba po 2,4 proc. p.) eksportas.

„Dėl Rusijos karo Ukrainoje sukeltų įtampų antrojo ketvirčio eksporto raidos perspektyva atrodė neaiški, tačiau matomas tik nedidelis metinio augimo tempo sumažėjimas lyginant ketvirčius tarpusavyje. Be to, Lietuvos apdirbamosios gamybos verslo tendencijos ir lūkesčiai liepos mėn. išliko optimistiniai. Tai leidžia tikėtis, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas augs ir artimiausią ketvirtį, jeigu sąlygos užsienio rinkose iš esmės nepablogės“, – sako Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Anot jos, tikėtina, kad kainų augimas lėmė apie pusę viso eksporto augimo tempo ir eksportuojamų prekių kainų kaitos poveikis didėja. 2022 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai eksporto kainos didėjo 8 proc., o antrąjį – beveik dvigubai sparčiau, t. y. daugiau nei 14 procentų. „Net ir didėjant kainoms, Lietuvos eksporto apimtys taip pat sparčiai auga. Vis dėlto galime stebėti eksporto kiekių lėtėjimo tendenciją. Tikėtina, kad ji turėtų sustiprėti antrąjį 2022 m. pusmetį“, – sako J. Kalendienė.

Pagal rinkas daugiausiai lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuojama į Vokietiją (9,9 proc.), Lenkiją (9,2 proc.), JAV (7,9 proc.), Latviją (7,6 proc.) ir Švediją (6,3 proc.). Šios rinkos kartu sudarė 40,8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Dėl karo lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą per 2022 m. pirmąjį pusmetį sumenko net 48,1 proc. ir 2022 m. pirmąjį pusmetį Ukraina buvo 17-a (2021 m. – 8-a) svarbiausių eksporto rinkų sąraše.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad eksporto į Vokietiją augimo tempas šiek tiek lėtėjo – nuo 30,7 proc. per metus pirmąjį metų ketvirtį iki 24,2 proc. antrąjį ketvirtį. Galimi ekonominiai sunkumai Vokietijoje dėl energijos kainų ir jos stygiaus yra viena iš didžiausių eksporto plėtros rizikų antrojoje šių metų pusėje“, – įvardija J. Kalendienė.

2022 m. pirmąjį pusmetį reeksportas paaugo 21,4 procentus. Inovacijų agentūros analitikų vertinimu, išlaikytas reeksporto augimo tempas buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl bendras eksportas toliau sparčiai didėjo įvedus ekonomines sankcijas pagrindinėms reeksporto rinkoms Rusijai ir Baltarusijai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį keitėsi reeksporto struktūra tiek pagal produktus, tiek pagal rinkas. Vartojimo ir investicinių prekių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją keičia gamtinių dujų produkcijos eksportas į kaimynines šalis. Gamtinės dujos nulėmė beveik pusę reeksporto vertės augimo (9,2 proc. p. iš 21,4 proc.). 2022 m. pirmąjį pusmetį reeksporto vertė į Rusiją ir Baltarusiją sumažėjo atitinkamai 19,5 proc. ir 2,2 proc. Vis dėlto Rusija (16,7 proc.) kartu su Latvija (20,9 proc.), Lenkija (9,1 proc.), Estija (7,7 proc.) ir Vokietija (5,8 proc.) išliko viena svarbiausių tarp penkių rinkų Lietuvos prekių reeksportui.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9