Fizikos mokslų daktaras aiškina, kas yra 5G dažnių blokai ir kuo jie skiriasi?

700 MHz ir 3500 MHz radijo dažnių blokai neatsiejami nuo naujos kartos 5G tinklo plėtros Lietuvoje. Fizikos mokslų daktaro E. Stankevičiaus teigimu, būtent ši technologija turės teigiamą poveikį ekonomikai ir atvers galimybes naujiems skaitmeniniams verslo modeliams.

Specialistas aiškina, kodėl šie dažnių blokai tokie svarbūs operatoriams ir kokias naudas jie užtikrins vartotojams.

„Žemesnėmis bangomis mes užtikriname platų padengimą, o aukštesnėmis – greitį. Paprasčiau tariant, dažnių blokų mums reikia tam, kad jais galėtumėme teikti paslaugas, o dažnis mums leidžia sujungti vartotoją su bazine stotimi“, – aiškina dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.

Kokybiškoms ryšio paslaugoms iš bet kur

Ekspertas aiškina, kad 700 MHz dažnių juosta skirta padengimui – kad ryšį pasiektumėte bet kurioje vietoje. 3500 MHz blokas skirtas greitaveikos didinimui – jis užtikrins 5G ryšio greitį. Specialisto teigimu, platesni ryšio blokai yra lyg kelias su daugiau eismo juostų, tai lemia, kad vartotojai gaus didesnę greitaveiką ir mažesnį vėlavimą. Kuo kelias platesnis, tuo judėjimas jame greitesnis ir sklandesnis.

Pasak fizikos daktaro, radijo dažnius pasauliniu lygmeniu reguliuoja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU), o Elektroninių ryšių komitetas (ECC) (Europos sąjungos institucija) nusprendžia detalesnes naudojimo sąlygas. Pavyzdžiui, anksčiau Lietuvoje 700 MHz dažniai buvo naudojami analoginei, vėliau skaitmeninei televizijai, tačiau pastebėjus mažėjantį televizijos poreikį, dalis dažnių paskirta mobiliojo ryšio tinklams, kurie itin sparčiai auga.

Žemi ir aukšti dažniai – kodėl būtina turėti abu?

Tam, kad klientai galėtų naudotis naujos kartos mobiliuoju ryšiu, būtina užtikrinti spartą ir aprėptį. O šiuos parametrus garantuoti padeda skirtingi dažniai ir jų unikalios fizikinės savybės.

„Kuo dažnis žemesnis, tuo geriau jis sklinda. Žemu dažniu signalas geriau skrieja ne tik per orą, bet ir įveikia pastatų sienas, tačiau turi mažesnę greitaveiką, nes yra siauresnis. Tuo tarpu aukštesnis dažnis yra daug platesnis – juo vienu metu gali keliauti dideli duomenų srautai, tačiau jis prasčiau įveikia įvairias kliūtis. Aukštos ir žemos dažnių juostos viena kitą papildo“, – technologijos veikimą aiškina jis.

Daugiau poreikių, daugiau ir dažnių

Fizikos mokslų daktaras E. Stankevičius pasakoja, kad klientų sunaudojamų duomenų kiekis jau daugelį metų muša rekordus. 4G dažnių resursai yra kur kas labiau riboti, tad imta ieškoti būdų, kaip patenkinti vis augantį duomenų pralaidumo poreikį. Technologijai patobulėjus ir pasiekus tam tikrus standartus, mokslininkų ir technologijų atstovai sutarė, kad pokytis jau yra žymus ir ryšį galima laikyti „penktąja karta“ – kitaip žinomą, kaip 5G. Visgi, ekspertas tikina, kad perėjimas nuo 4G prie 5G yra veikiau evoliucija, nei revoliucija.

Pasak eksperto, naujieji ryšio blokai pernelyg nesiskiria nuo 4G ar „Wi-Fi“ technologijoms naudojamų bangų – 5G tinklas gali veikti ir 4G dažniuose. Jis tikina, kad pradžioje kardinalaus dažnių perėjimo iš 4G į 5G nebus, nes vyks naujų dažnių įvedimas į rinką, kuris priklauso ir nuo įrenginių galimybių palaikyti šias technologijas.

„Operatoriai, kurie diegs 5G, turi turėti ir 4G tinklus, tai leidžia išnaudoti jau esamą 4G infrastruktūrą. Išmanusis įrenginys vienu metu gali prisijungti prie abiejų tinklų, tai užtikrina didesnę greitaveiką, tačiau sutrikus vienam kanalui, nesklandumų turi abu. Kai 5G atsiskirs nuo 4G, tinklas galės veikti savarankiškai ir trikdžių turėtų būti dar mažiau“, – pabrėžia E. Stankevičius.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9