Kiek iš tiesų elektromobiliai yra „žali“?

Ar tikrai elektromobiliai tausoja aplinką labiau nei benzininiai ar dyzeliniai automobiliai? Kai kurie žmonės teigia, kad gaminant elektrinę transporto priemonę susidaro panašus kiekis taršos kaip ir per savo amžių pėdsaką palieka dyzelinis automobilis.

Netrūksta sąmokslo teorijų, hipotezių ir išvedžiojimų apie tai, kiek „žalias“ ir tausojantis aplinką iš tiesų yra elektromobilis, tad pabandykime į šią temą pažvelgti iš skirtingų pusių.

Klimato kaita ir perėjimas prie elektromobilių – kodėl tai svarbu?

Prieš pradėdami gilintis į faktus, pirmiau pakalbėkime apie tai, kodėl ekologiškos transporto priemonės yra svarbios mūsų aplinkai?

Apie klimato kaitą, užterštumą ir pokyčius mūsų planetoje kalbama jau seniai. Deja, aktyvių veiksmų imtasi ne per seniausiai. 2001 m. trečiojoje Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje buvo prognozuojama, kad per ateinančius 100 metų patirsime aukštesnę maksimalią temperatūrą, turėsime daugiau karštų dienų ir karščio bangų, padidės miškų gaisrų rizika ir labai pablogės oro kokybė. Visa tai mus pasieks kaip klimato kaitos rezultatas.

Neprabėgo nė dvidešimt metų ir jau galime lyginti duomenis. 2020 m. Kalifornijoje sudegė daugiau nei 1,2 milijonai hektarų žemės. Išdegęs oranžinis dangus atrodė kaip kadras iš postapokaliptinio filmo. Tik žmonės jį matė ne televizoriaus ekranuose, o savo akimis realybėje. Lietuvoje, Nidoje 2020 metais fiksuota aukščiausia metų vidutinė oro temperatūra, aukščiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra fiksuota jau 2021 metų liepą taip pat Nidoje. Lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006).

Visi šie įvykiai turi vieną bendrą bruožą: juos paskatino klimato kaita. Matomi pokyčiai yra vienas stipriausių ženklų, apie kuriuos daugelį metų mus nuolat perspėja klimatą stebintys mokslininkai. Tai nėra tolima ateitis, klimato kaita vyksta dabar ir nebe gali būti ignoruojama.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl elektromobiliai buvo pristatyti transporto rinkoje, yra susirūpinimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų ir jų įtakos klimato kaitai. Kadangi elektromobiliai neišskiria išmetamųjų dujų, nes neturi vidaus degimo variklio, jie padeda kovoti su klimato kaita.

EV išmeta beveik 3 kartus mažiau CO2 nei iškastiniu kuru varomi automobiliai

Palyginus gyvavimo ciklo metu išskiriamas emisijas, elektromobilis vidutiniškai išmeta beveik tris kartus mažiau CO2 nei lygiavertis benzininis ar dyzelinis automobilis.

Tai kiek elektromobilis yra „žalias“ priklauso nuo to, kaip energija generuojama mieste, kuriame gyvenate. Jei elektra gaminama naudojant atsinaujinančius resursus, pvz., saulės ar vėjo energiją, vairuojant nebus išmetama teršalų. Jei įkrausite savo automobilį elektra, gaunama iš vietinės elektrinės, kuri varoma iškastiniu kuru, tuomet galima sakyti, jog vis tiek važinėjate taršiu automobiliu.

Laimei, daugumoje Europos šalių elektromobilių įkrovimo stotelės naudoja atsinaujinančią elektros energiją. 93 % ES gyventojų turi galimybę savo transporto priemonėms įkrauti naudojant elektrą pagamintą 100 % iš atsinaujinančios energijos.

Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių 2019 m. pagaminta 60,1 proc. visos elektros energijos. Šis skaičius kasmet didėja, tad elektromobiliai vis dažniau įkraunami 100 proc. švaria elektros energija.

Be to, nuolat tobulinant energijos gamybos technologijas ir pažangias akumuliatorių technologijas, gamintojai bus mažiau priklausomi nuo svarbiausių žaliavų, tokių kaip varis ir aliuminis, kurie naudojami elektromobilių ličio akumuliatorių gamyboje. Tai reiškia, kad elektromobiliai taps ekologiškesni, nes jų gamybos bei įkrovimo procesas pradės daryti mažesnį poveikį aplinkai.

Elektrinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekis lygus nuliui

Elektromobiliai neturi išmetimo vamzdžio, niekas „nedega“ variklyje, tad nėra teršalų, kurie išsiskirtų naudojant transporto priemonę. Tai didžiulė nauda mūsų oro kokybei, ypač didmiesčiuose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lauko oro tarša kasmet sukelia 4,2 mln. ankstyvų mirčių.

Nors negalima paneigti, kad eksploatuojant elektromobilius išskiriama mažiau CO2, tiesa, kad elektromobilių gamybos proceso metu išmetama 15 proc. daugiau teršalų nei gaminant benzininį automobilį, tačiau dėl to jau dabar stengiamasi naudoti perdirbtas medžiagas, kad būtų sumažintas elektromobilių taršos kiekis gamybos ciklo metu.

Ką tai reiškia? Elektromobiliai yra priemonė taršai mažinti bei klimato pokyčiams stabdyti tam, kad mūsų planeta būtų tinkama gyventi ateities kartoms. Tačiau norint, kad tai būtų 100 proc. švaria energija varomas automobilis, dar reikia pasistengti ir kitose srityse – antrinio medžiagų panaudojimo ir perdirbimo gamybos proceso metu bei gaminant elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Yra kur pasitempti. Bet elektromobilis vis tiek yra pirmasis žingsnis svarbių pokyčių link!

Straipsnį paruošė www.evlaidai.lt

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9