Protingo namo šeimininko portretas: kuo lietuviai skiriasi nuo latvių ir estų?

Neseniai bendrovė „Spinter tyrimai“ aiškinosi, ką Lietuvos gyventojai žino apie protingus namus. Taip pat įmonė apibendrino Latvijoje ir Estijoje atlikto analogiško tyrimo* rezultatus. Ir nors pagrindiniai būstui keliami reikalavimai visose Baltijos šalyse – labai panašūs, vis dėlto iš spontaninių ir asociatyvių nuomonių matyti trijų tyrime dalyvavusių valstybių skirtumai.

Pavyzdžiui, lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų – praktiškiausi ir taupiausi, latviai – dideli technologijų aistruoliai, linkstantys net prie fantastinių užgaidų, o estai ne tik po lygiai žavisi ir protingo namo funkcionalumu, ir jo modernumu, bet ir jaučiasi galį pastatų automatiką gana lengvai įpirkti.

Lyderės – praktinės funkcijos

Visose tyrime dalyvavusiose šalyse respondentai nurodo tris patraukliausias protingo namo funkcijas: tai automatinė šildymo kontrolė ir galimybė pasirinkti skirtingus šildymo režimus, namų apsaugos sprendimai bei namų funkcijų valdymas nuotoliniu būdu.

„Visose trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – šios funkcijos pasirinktos analogiškai, t. y. pagal respondentų atsakymus šildymo kontrolė atsidūrė pirmoje vietoje, apsauga – antroje ir t. t., – sakė Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas. – Todėl galima teigti, jog mums artimiausiose šalyse pagrindiniai lūkesčiai ir poreikiai gyvenamiesiems būstams – praktiškai analogiški: tai noras mažinti sąnaudas, gyventi ekonomiškai ir saugiai bei turėti galimybę „prieiti“ prie savo namo tą pačią akimirką, kai tik įsigeidžiame, t. y. kaip prie mobiliojo telefono.“

„Pagal patrauklumą net trečioje vietoje atsidūręs namų funkcijų valdymas nuotoliniu būdu rodo itin spartų visuomenės perėjimą, pripratimą prie technologijų, su tuo susijusį kintantį savų galimybių ribų išplėtimą ir didelį norą patenkinti šį ne dienomis, bet valandomis augantį apetitą, – sakė automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. – Ne tik iš tyrimo, bet ir iš rinkos tendencijų bei nuolat augančių pardavimų galima prognozuoti, jog protingas namas labai greitai pakartos automobilio ar telefono kelią, t. y. iš prabangos sektoriaus persikels į masinę, kasdienę vartoseną ir bus prieinamas praktiškai kiekvienam. Tikėtina, jog ši ateitis labai netolima – vos 10-15 metų. Mat kuo daugiau žmonių įsirengia protingus namus, tuo pigesni jie tampa.“

Apšvietimui jautresnės moterys?

Pagal aktualumą ketvirta ir penkta vieta visose trijose šalyse dalijasi galimybė pasirinkti skirtingus apšvietimo scenarijus ir vaikų saugumo namuose bei didesnio komforto sprendimai visai šeimai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šias funkcijas rinkosi 61–44 proc. respondentų.

„Pabrėžta galimybė rinktis skirtingus apšvietimo scenarijus leidžia kalbėti apie du – ekonominį ir komforto – aspektus. Mat automatiškai reguliuojama šviesa, pvz., laipsniškai intensyvėjanti sulig už lango didėjančia tamsa leidžia ne tik taupyti, bet ir yra itin komfortiška – šviesos bus tiek, kiek tuo metu reikia, ji keisis tolygiai ir žmogui praktiškai nejuntamai, taip pat bus paskirstyta pagal tas namų zonas, kuriose yra žmonių, o gal net švies pagal dažniausiai pačių šeimininkų pasirenkamus scenarijus – protingas namas juos tiesiog įsimins. „Labai dažnai tarp tinkamos šviesos ir mūsų nuotaikos, savijautos ir net produktyvumo galima dėti lygybės ženklą, todėl apklausos metu parodytas dėmesys šviesai rodo didėjantį komforto poreikį iki subtiliausių lygmenų“, – sakė R. Skurdenis.

Beje, pavyzdžiui, Lietuvoje galimybę pasirinkti skirtingus patalpų apšvietimo scenarijus labiau akcentavo tyrime dalyvavusios moterys nei vyrai.

Ar norime technologijų, kurios ryja laiką?

Nemažai tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, jog iš protingo namo funkcijų jiems aktualu galimybė į vieną visumą integruoti visus namuose veikiančius įrenginius: televizorių, garso aparatūrą, kompiuterius ir kitus buitinius prietaisus. Lietuvoje šią funkciją prie svarbių priskiria 54 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 30 proc., Estijoje – 46 proc.

Didėjantis poreikis suvaldyti dėl daugybės pavienių įrenginių kylantį chaosą ir jo keliamą diskomfortą – akivaizdus, mat turime vis daugiau išmaniųjų įrenginių, kurių kiekvienam turime skirti laiko (įkrovimas, atnaujinimai, taisymas ir kitokia priežiūra), sandėliuoti jų funkcionavimui reikalingus kroviklius, įvairius perjungiklius, nes kai kurie įrenginiai nedera tarpusavyje ir t. t. „Protingame name muzikos, vaizdo, garso ir kitais įrenginiais rūpinasi viena sistema, skirtingų funkcijų valdymas tampa tarpusavyje susietas, logiškas ir sykiu intuityvus. Taip užuot „aptarnavę“ turimą techniką, o tiksliau – kiekvieną įrenginuką atskirai, protingame name tiesiog mėgaujamės jos teikiamu komfortu“, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas. Jis pastebėjo, jog ateityje vadinamųjų gadget‘ų keliamų problemų tik daugės, laiko klausimas taps vis opesnis, todėl pastatų automatika, leidžianti spręsti šias problemas, bus vis paklausesnė ir tai matyti ir iš neseniai atlikto tyrimo.

Tyrime galimybę integruoti į vieną visumą visus namuose veikiančius įrenginius labiau pabrėžia vyrai ir didmiesčių gyventojai.

Galimybe valdyti namus balsu arba rankų judesiais, pvz., plojimu, aktualu 31 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, Latvijoje ir Estijoje ši funkcija domina po 21 proc. žmonių. Tai rodo, jog ir pramoginė funkcija nuo pastatų automatikos išlieka neatsiejama.

Tarp žinomumo ir fantazijos

Visose trijose Baltijos šalyse „protingo namo“ sąvoka nebėra nauja ar mažai žinoma, tačiau geriausiai ją žino lietuviai – net 88 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Beveik nenusileidžia estai – Estijoje apie protingus namus žino 87 proc. apklaustųjų. Latvijoje šis procentas kiek mažesnis – 68 proc.

Pastatų automatika – tai inovacijos ir sykiu – tiesiog buitis, todėl analogiškai ji aktualu itin skirtingoms vartotojų grupėms. Natūralus domėjimasis naujausiomis technologijomis bei inovatyviais produktais būdingas 23 proc. Lietuvos respondentų. Latviai surenka 21 proc. inovacijų gerbėjų, o Estijoje 19 proc. žmonių technologijomis domisi natūraliai. „Ir nors tai – vos penktadalis gyventojų, vis dėlto būtent šiais naujovių pionieriais, vadinamaisiais pirmeiviais (early adopters), seka masinis (mainstream)vartotojas, kuriam naujovės – tiesiog neišvengiama mūsų dienų kasdienybė, tačiau kuris sudaro kritinę masę, – sakė I. Zokas. – Labai tikėtina, jog protingo namo populiarėjimą, kaip ir visų kitų pažangių technologijų, diktuoja tas penktadalis pažangiųjų, o jau kai jais ima sekti ir masinis vartotojas, tuomet bet kokia naujovė tampa nūdienos tikrove, populiaria ir daugeliui įperkama preke.“

Tarp spontaninių ir asociatyvinių atsakymų skirtumų tarp Baltijos šalių gyventojų yra daugiau. Pavyzdžiui, jei lietuviams ir čia labiausiai dominuoja praktiškumas ir noras sutaupyti, šildymo ir apšvietimo kontrolė (su ekonomiškumu, energijos taupymu protingą namą susieja 20 proc. respondentų), tai latvių atsakymuose atsiranda robotų, kurie protinguose namuose palengvina buitį (14–3 proc. respondentų tarp spontaninių, asociatyvinių atsakymų). Latvijoje protingas namas dažniausiai siejamas su jo techniniais aspektais – moderniosiomis technologijomis, kompiuterizavimu (40 proc.), o Estijoje spontaninės asociacijos apima abu šiuos aspektus – praktinį ekonomiškumą (31 proc.) ir žavėjimąsi technologijomis (29 proc.).

„Įdomu tai, jog ir pasirinkimuose iš sąrašo, ir tarp spontaninių, asociatyvinių atsakymų praktiškai visi atsakymai yra teisingi. Pastatų automatika siejama su ekonomija, automatizuotu šildymu, IT sprendimais, kompiuterizavimu, nuotoliniu valdymu, automatika, naujausiomis technologijomis, kasdieniu komfortu. Tai rodo ne tik sąvokos „protingas namas“ žinomumą, bet ir jo teikiamų funkcijų bei naudų išmanymą, – pastebėjo R. Skurdenis. – O dar visai neseniai, prieš 13 metų, sulig įėjimu į Lietuvos rinką, turėjome aiškinti žmonėms, kad protingas namas – tai ne pasakaitė iš fantastinio filmo.“
*Šių metų pavasarį atlikto tyrimo metu apklausoje dalyvavo apie 2 tūkst. 25–55 m. amžiaus žmonių, gyvenančių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9