Naujienos

Protingo namo šeimininko portretas: kuo lietuviai skiriasi nuo latvių ir estų?

2016-09-05 10:31:32

Neseniai bendrovė „Spinter tyrimai“ aiškinosi, ką Lietuvos gyventojai žino apie protingus namus. Taip pat įmonė apibendrino Latvijoje ir Estijoje atlikto analogiško tyrimo* rezultatus. Ir nors pagrindiniai būstui keliami reikalavimai visose Baltijos šalyse – labai panašūs, vis dėlto iš spontaninių ir asociatyvių nuomonių matyti trijų tyrime dalyvavusių valstybių skirtumai.

foto

Pavyzdžiui, lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų – praktiškiausi ir taupiausi, latviai – dideli technologijų aistruoliai, linkstantys net prie fantastinių užgaidų, o estai ne tik po lygiai žavisi ir protingo namo funkcionalumu, ir jo modernumu, bet ir jaučiasi galį pastatų automatiką gana lengvai įpirkti.

Lyderės – praktinės funkcijos

Visose tyrime dalyvavusiose šalyse respondentai nurodo tris patraukliausias protingo namo funkcijas: tai automatinė šildymo kontrolė ir galimybė pasirinkti skirtingus šildymo režimus, namų apsaugos sprendimai bei namų funkcijų valdymas nuotoliniu būdu.

„Visose trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – šios funkcijos pasirinktos analogiškai, t. y. pagal respondentų atsakymus šildymo kontrolė atsidūrė pirmoje vietoje, apsauga – antroje ir t. t., – sakė Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas. – Todėl galima teigti, jog mums artimiausiose šalyse pagrindiniai lūkesčiai ir poreikiai gyvenamiesiems būstams – praktiškai analogiški: tai noras mažinti sąnaudas, gyventi ekonomiškai ir saugiai bei turėti galimybę „prieiti“ prie savo namo tą pačią akimirką, kai tik įsigeidžiame, t. y. kaip prie mobiliojo telefono.“

„Pagal patrauklumą net trečioje vietoje atsidūręs namų funkcijų valdymas nuotoliniu būdu rodo itin spartų visuomenės perėjimą, pripratimą prie technologijų, su tuo susijusį kintantį savų galimybių ribų išplėtimą ir didelį norą patenkinti šį ne dienomis, bet valandomis augantį apetitą, – sakė automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. – Ne tik iš tyrimo, bet ir iš rinkos tendencijų bei nuolat augančių pardavimų galima prognozuoti, jog protingas namas labai greitai pakartos automobilio ar telefono kelią, t. y. iš prabangos sektoriaus persikels į masinę, kasdienę vartoseną ir bus prieinamas praktiškai kiekvienam. Tikėtina, jog ši ateitis labai netolima – vos 10-15 metų. Mat kuo daugiau žmonių įsirengia protingus namus, tuo pigesni jie tampa.“

Apšvietimui jautresnės moterys?

Pagal aktualumą ketvirta ir penkta vieta visose trijose šalyse dalijasi galimybė pasirinkti skirtingus apšvietimo scenarijus ir vaikų saugumo namuose bei didesnio komforto sprendimai visai šeimai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šias funkcijas rinkosi 61–44 proc. respondentų.

„Pabrėžta galimybė rinktis skirtingus apšvietimo scenarijus leidžia kalbėti apie du – ekonominį ir komforto – aspektus. Mat automatiškai reguliuojama šviesa, pvz., laipsniškai intensyvėjanti sulig už lango didėjančia tamsa leidžia ne tik taupyti, bet ir yra itin komfortiška – šviesos bus tiek, kiek tuo metu reikia, ji keisis tolygiai ir žmogui praktiškai nejuntamai, taip pat bus paskirstyta pagal tas namų zonas, kuriose yra žmonių, o gal net švies pagal dažniausiai pačių šeimininkų pasirenkamus scenarijus – protingas namas juos tiesiog įsimins. „Labai dažnai tarp tinkamos šviesos ir mūsų nuotaikos, savijautos ir net produktyvumo galima dėti lygybės ženklą, todėl apklausos metu parodytas dėmesys šviesai rodo didėjantį komforto poreikį iki subtiliausių lygmenų“, – sakė R. Skurdenis.

Beje, pavyzdžiui, Lietuvoje galimybę pasirinkti skirtingus patalpų apšvietimo scenarijus labiau akcentavo tyrime dalyvavusios moterys nei vyrai.

Ar norime technologijų, kurios ryja laiką?

Nemažai tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, jog iš protingo namo funkcijų jiems aktualu galimybė į vieną visumą integruoti visus namuose veikiančius įrenginius: televizorių, garso aparatūrą, kompiuterius ir kitus buitinius prietaisus. Lietuvoje šią funkciją prie svarbių priskiria 54 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 30 proc., Estijoje – 46 proc.

Didėjantis poreikis suvaldyti dėl daugybės pavienių įrenginių kylantį chaosą ir jo keliamą diskomfortą – akivaizdus, mat turime vis daugiau išmaniųjų įrenginių, kurių kiekvienam turime skirti laiko (įkrovimas, atnaujinimai, taisymas ir kitokia priežiūra), sandėliuoti jų funkcionavimui reikalingus kroviklius, įvairius perjungiklius, nes kai kurie įrenginiai nedera tarpusavyje ir t. t. „Protingame name muzikos, vaizdo, garso ir kitais įrenginiais rūpinasi viena sistema, skirtingų funkcijų valdymas tampa tarpusavyje susietas, logiškas ir sykiu intuityvus. Taip užuot „aptarnavę“ turimą techniką, o tiksliau – kiekvieną įrenginuką atskirai, protingame name tiesiog mėgaujamės jos teikiamu komfortu“, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas. Jis pastebėjo, jog ateityje vadinamųjų gadget‘ų keliamų problemų tik daugės, laiko klausimas taps vis opesnis, todėl pastatų automatika, leidžianti spręsti šias problemas, bus vis paklausesnė ir tai matyti ir iš neseniai atlikto tyrimo.

Tyrime galimybę integruoti į vieną visumą visus namuose veikiančius įrenginius labiau pabrėžia vyrai ir didmiesčių gyventojai.

Galimybe valdyti namus balsu arba rankų judesiais, pvz., plojimu, aktualu 31 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, Latvijoje ir Estijoje ši funkcija domina po 21 proc. žmonių. Tai rodo, jog ir pramoginė funkcija nuo pastatų automatikos išlieka neatsiejama.

Tarp žinomumo ir fantazijos

Visose trijose Baltijos šalyse „protingo namo“ sąvoka nebėra nauja ar mažai žinoma, tačiau geriausiai ją žino lietuviai – net 88 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Beveik nenusileidžia estai – Estijoje apie protingus namus žino 87 proc. apklaustųjų. Latvijoje šis procentas kiek mažesnis – 68 proc.

Pastatų automatika – tai inovacijos ir sykiu – tiesiog buitis, todėl analogiškai ji aktualu itin skirtingoms vartotojų grupėms. Natūralus domėjimasis naujausiomis technologijomis bei inovatyviais produktais būdingas 23 proc. Lietuvos respondentų. Latviai surenka 21 proc. inovacijų gerbėjų, o Estijoje 19 proc. žmonių technologijomis domisi natūraliai. „Ir nors tai – vos penktadalis gyventojų, vis dėlto būtent šiais naujovių pionieriais, vadinamaisiais pirmeiviais (early adopters), seka masinis (mainstream)vartotojas, kuriam naujovės – tiesiog neišvengiama mūsų dienų kasdienybė, tačiau kuris sudaro kritinę masę, – sakė I. Zokas. – Labai tikėtina, jog protingo namo populiarėjimą, kaip ir visų kitų pažangių technologijų, diktuoja tas penktadalis pažangiųjų, o jau kai jais ima sekti ir masinis vartotojas, tuomet bet kokia naujovė tampa nūdienos tikrove, populiaria ir daugeliui įperkama preke.“

Tarp spontaninių ir asociatyvinių atsakymų skirtumų tarp Baltijos šalių gyventojų yra daugiau. Pavyzdžiui, jei lietuviams ir čia labiausiai dominuoja praktiškumas ir noras sutaupyti, šildymo ir apšvietimo kontrolė (su ekonomiškumu, energijos taupymu protingą namą susieja 20 proc. respondentų), tai latvių atsakymuose atsiranda robotų, kurie protinguose namuose palengvina buitį (14–3 proc. respondentų tarp spontaninių, asociatyvinių atsakymų). Latvijoje protingas namas dažniausiai siejamas su jo techniniais aspektais – moderniosiomis technologijomis, kompiuterizavimu (40 proc.), o Estijoje spontaninės asociacijos apima abu šiuos aspektus – praktinį ekonomiškumą (31 proc.) ir žavėjimąsi technologijomis (29 proc.).

„Įdomu tai, jog ir pasirinkimuose iš sąrašo, ir tarp spontaninių, asociatyvinių atsakymų praktiškai visi atsakymai yra teisingi. Pastatų automatika siejama su ekonomija, automatizuotu šildymu, IT sprendimais, kompiuterizavimu, nuotoliniu valdymu, automatika, naujausiomis technologijomis, kasdieniu komfortu. Tai rodo ne tik sąvokos „protingas namas“ žinomumą, bet ir jo teikiamų funkcijų bei naudų išmanymą, – pastebėjo R. Skurdenis. – O dar visai neseniai, prieš 13 metų, sulig įėjimu į Lietuvos rinką, turėjome aiškinti žmonėms, kad protingas namas – tai ne pasakaitė iš fantastinio filmo.“
*Šių metų pavasarį atlikto tyrimo metu apklausoje dalyvavo apie 2 tūkst. 25–55 m. amžiaus žmonių, gyvenančių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-03-08 14:09:46

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Kultūros ministerija sulaukė 75 siūlymų skirti Profesionaliojo scenos meno premijas už 2020 m. darbus. Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Profesionaliojo scenos meno premijos laureatams bus įteiktos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
       2021-03-08 11:35:23

Žaisti namie ar išvykoje – ar yra skirtumas, jei nėra sirgalių?

„Nors vieną „langą“ padarykite be širdies smūgių ir stresų“, – toks buvo Arvydo Sabonio prašymas Lietuvos rinktinei vasarį vykusiame „burbule“. Komanda be streso neapsiėjo ir kelialapį į Europos čempionatą vieno taško skirtumu Vilniuje išplėšė tik paskutinėmis mačo su Danija sekundėmis, bet svarbiausia – laimėjo.
       2021-03-08 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 213 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 2806 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 213 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-08 09:28:35

Protiniai dantys: šalinti ar palikti?

Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu.
       2021-03-08 08:08:18

Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: dirbantiems savarankiškai

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ primena, kiek, kada ir kaip mokėti bei kodėl svarbu tai padaryti.
       2021-03-08 07:42:36

Kovo 8-oji: Moterys, pakeitusios technologijų istoriją

Šiais metais pasaulis mini 110-ąją Tarptautinę moters dieną. Idėja kasmet švęsti Kovo 8-ąją kilo moterų teisių gynėjai Clara Zetkin, kuri ją pasiūlė 1910 m. Tarptautinėje dirbančių moterų konferencijoje Kopenhagoje.
       2021-03-08 07:36:33

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime?
       2021-03-08 07:32:50

Pieno produktų vartojimas: ką valgo vaikai, tačiau vengia suaugusieji?

Nors pieno produktai – neatsiejama daugelio šeimų kasdieninės mitybos dalis, vaikų ir suaugusių pasirinkimai stipriai skiriasi. Suaugusieji daugiausia vartoja pieną, grietinę ar sviestą.
       2021-03-07 11:15:51

Siuntos Lietuvoje jau gabenamos naudojant degalus iš atliekų

Logistika ir transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Siekdamos sumažinti daromą poveikį klimato kaitai, logistikos įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekius:
       2021-03-07 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 392 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 5398 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 392 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-07 07:52:20

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie COVID-19 anglišką atmainą

"Savaitė. Angliškoji SARS-CoV-2 atmaina B.1.1.7 įsitvirtina Europoje. Vokiečiai ir prancūzai tai atvaizdavo savo ataskaitose. Šiose šalyse jau pusė Covid-19 atvejų sudaro angliška atmaina."
       2021-03-06 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8226 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-06 07:40:35

Nauji karantino atlaisvinimai: leidžiamos veiklos atvirose erdvėse

Įsigaliojus Vyriausybės sprendimui, nuo šeštadienio atnaujinamos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.
       2021-03-05 14:35:54

Lietuviai vis aktyviau domisi maisto tausojimo idėjomis

Vis aktyviau pasaulyje kalbant apie maisto tausojimo naudą, šiai idėjai nelieka abejingi ir lietuviai. Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės.
       2021-03-05 11:45:06

Matvei Linov apie mus internete rašo:

"Šiandien baigėsi mano leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Aš retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais.
       2021-03-05 11:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 7763 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-05 11:17:58

Praktiniai patarimai ieškantiems naujo televizoriaus

Renkantis naują televizorių, verta atkreipti dėmesį ne tik į svarbius jo techninius parametrus. Norint išsirinkti tinkamiausią variantą, svarbūs ir praktiniai kriterijai: koks rekomenduojamas televizoriaus dydis, kabinimo būdas, kokie kiti pasirinkimą lemiantys veiksniai.
       2021-03-05 11:08:32

Žiema priminė skaudžią problemą – saugiai šildyti būstą moka ne visi gyventojai

Pasibaigusi žiema kai kuriems atnešė skaudžių pamokų – pirmuosius šių metų mėnesius ugniagesiams gesinti gaisrų teko skubėti 18 proc. dažniau nei praėjusių metų pradžioje.
       2021-03-05 11:06:15

Po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą

„NielsenIQ“: po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą. Lietuvoje vasarį kiek sušvelninus karantino suvaržymus, klientai plūstelėjo į grožio salonus bei išsirikiavo prie nedidelių parduotuvių.
       2021-03-05 11:03:52

Daiktų interneto technologija: ko reikia, kad Lietuva taptų lydere

Telefonu įjungiama skalbimo mašina, laikrodžiu valdoma šaldytuvo temperatūra ar ryte suskambęs žadintuvas, automatiškai įjungiantis kavos aparatą ir ruošiantis jums skanią kavą, kol jūs keliatės iš lovos.
       2021-03-05 11:01:03

Įvaldykite savo „Android“ išmanųjį: 7 funkcijos, kurias mažai kas atradę

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmaujanti mobilioji operacinė sistema yra „Android“. Visgi daug žmonių išnaudoja tik nedidelę dalį jos suteikiamų galimybių, o kai kurios naudingos „Android“ funkcijos yra kone paslėptos ir jas žino tik labiausiai įgudę naudotojai.
       2021-03-05 10:58:04

Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti

Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą.
       2021-03-05 10:54:43

Iššūkis IT sektoriuje – stiprinti darbuotojų lojalumą

Informacinių technologijų specialistai jau dešimtmetį yra viena iš populiariausių ir paklausiausių profesijų Lietuvoje. Lietuvoje IT sektorius auga – šalis patraukli užsienio įmonėms, startuoliams.
       2021-03-05 10:52:18

Pandemija – ne priežastis atidėlioti skiepus nuo erkinio encefalito

Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius.
       2021-03-05 10:44:15

Derlingi 2020 metai - kaip tuo pasinaudos Lietuvos agrosektorius?

Prieš metus visas agrosektorius su nerimu laukė naujojo sezono pradžios. Prieš tai buvęs trijų metų nederliaus ciklas stipriai paveikė viso sektoriaus investicinį potencialą. Žemės ūkio technikos pardavimai paprastai atspindi rinkos pajėgumą.
       2021-03-04 14:06:19

8 statiškai dažniausiai netoleruojami maisto produktai

Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip žalingą organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus ar jų priedus. Šis sutrikimas sukelia į alergiją panašius simptomus – slogą, astmą, kosulį, odos bėrimus, galvos skausmą ar netgi nuovargį bei nuotaikos svyravimus.
       2021-03-04 10:20:11

Siekiame liberalesnių taisyklių verslui ir paprastesnio reguliavimo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika aptarė, kaip mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti liberalesnes smulkiojo verslo priežiūros taisykles bei prognozuojamą priežiūros institucijų veiklą.
       2021-03-04 09:58:05

Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis

Vieni automobilių gamintojai stengiasi patikimų kūrėjų vardą išsikovoti naujausiomis technologijomis, itin aukštais reikalavimais medžiagoms ar precizišku procesų valdymu, kiti siekia naudoti tik išbandytus ir tiksliai veikiančius produktus, kuriuos nuolat tobulina.
       2021-03-04 09:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8163 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-04 09:28:22

Telecentras ragina institucijas atlikti pasiūlymų dėl VKRT vertinimą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje yra aktyviai platinamas dar vasario mėnesį agentūros ELTA pagal „Žinių radijo“ pokalbį parengtas tekstas „VRM atstovas: kompromisas – kurti valstybinį kritinio ryšio tinklą su operatoriais“.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.