Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc.

Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tai rodo šiandien, Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, pirmą kartą skelbiamas Moterų technologijų srityje barometras, kurio sudarymą inicijavo IT bendrovė „Adform Lietuva“.

Priėmimą į IT krypčių studijų programas Lietuvoje šiemet vykdė 18 universitetų bei kolegijų, į kurias studijuoti buvo priimtos iš viso 547 moterys. Remiantis aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis, tai yra 71 proc. daugiau negu 2021 m., kai į IT studijas aukštosiose mokyklose buvo priimta studijuoti 320 studenčių.

Pavyzdžiui, Vilniaus universitete į visas IT krypčių studijų programas įstojusių moterų skaičius išaugo 67 proc., tuo tarpu Kauno technologijos universitete – 103 proc.

„Tai yra didžiulis šuolis, rodantis, kad visuomenės nuostatos profesijų atžvilgiu sparčiai kinta, o kartu pradeda keistis ir vaizdas aukštųjų mokyklų informatikos mokslų paskaitose. Jei anksčiau moterų čia beveik visai nematydavome, jų sparčiai daugėja, vis daugiau IT specialisčių papildo ir mūsų darbo rinką“, – pirmą kartą skelbiamo Moterų technologijų srityje barometro duomenimis apžvelgia informacinių technologijų bendrovės „Adform” žmogiškųjų išteklių direktorė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.

Naujausiais duomenimis, vyrų į IT studijų programas mūsų šalyje vis dar priimama gerokai daugiau nei moterų, tačiau šis atotrūkis kasmet vis mažėja.

2021 m. į IT studijų programas kolegijose ir universitetuose iš viso primta 320 moterų ir 1706 vyrai, tuo tarpu šiemet studijuojančių IT krypčių specialybes gretas papildė 547 moterys ir 2216 vyrų.

Pastebima, kad toliau didėjant IT specialistų poreikiui darbo rinkoje, IT studijų programose auga abiejų lyčių studentų skaičius, tačiau priimtų studijuoti vyrų skaičius auga kur kas nuosakiau – jei moterų, įstojusių į IT studijų programas, skaičius šiemet šoktelėjo 71 proc., tai vyrų – 30 proc.

„Moterys šiais metais sudarė penktadalį visų įstojusiųjų į IT krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose, kai tuo tarpu pernai šis skaičius siekė 15 proc. Jau pastebime, kad moterų kandidačių pamažu daugėja ir darbuotojų atrankose į įvairias IT pozicijas“, – komentuoja „Adform“ atstovė D. Buinickaitė-Struckienė.

Moterų technologijų srityje barometras yra nauja iniciatyva, kuria siekiama fiksuoti, kaip kinta lyčių proporcijos tarp informacinių technologijų studijas pasirinkusių studentų bei reguliariai matuoti pokytį, kartu išryškinant įvairovės IT sektoriuje svarbą.

Kaip skelbia iniciatoriai, šio projekto metu kasmet bus renkami, analizuojami ir viešinami priėmimo į IT krypčių studijų programas duomenys, apžvelgiamos tendencijos, dalinamasi aukštųjų mokyklų, IT sektoriui atstovaujančių įmonių bei darbo rinkos ekspertų įžvalgomis.

Sudarant pirmąjį Moterų technologijų srityje barometrą aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo duomenis surinko ir susistemino Nacionalinė švietimo agentūra. Barometras parengtas pagal aukštųjų mokyklų pateiktus 2022 m. spalio 19 d. duomenis.

„Pradedame šią iniciatyvą, nes norime griauti stereotipus, kurie vis dar trukdo moterims atrasti IT sritį, bei dalintis savo sukaupta patirtimi – jau dabar moterys mūsų įmonėje sudaro 48 proc. visų darbuotojų ir tarp jų matome daugybę įkvepiančių pavyzdžių. Kartu norime prisidėti ir palaikyti šioje srityje jau įgyvendinamas iniciatyvas, todėl dar šiemet pristatysime naują kampaniją, kurios metu pakviesime moksleives iš bendrojo lavinimo mokyklų iš arčiau susipažinti su darbo IT srityje kasdienybe.

Turime suprasti, kad informacinės technologijos mus lydi visose srityse, kiekviename žingsnyje. Jos yra skirtos naudotis visiems žmonėms, tad ir kuriamos turi būti visų žmonių. Tik taip turėsime tokias technologijas ir sprendimus, kurie geriausiai atitinka mūsų poreikius“, – pabrėžia D. Buinickaitė-Struckienė.

Moterų IT studijose sparčiai daugėja ir Vilniaus universitete – kai kuriose programose jos jau lenkia vyrus

Iš Lietuvos aukštųjų mokyklų daugiausiai moterų į IT krypčių studijas šiemet priėmė Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

Studijuoti IT mokslų į VU šiemet įstojo 150 moterų, kai pernai buvo priimta 90. Šiemet VU vykdė priėmimą į trylika skirtingų IT krypčių studijų programų.

„Mes vis dar girdime visuomenės nuostatas, kad mūsų fakulteto specialybės yra labiau „vyriškos” ir kad merginoms reiktų rinktis labiau „moteriškas“, tačiau pastaraisiais metais pastebime gerėjančias tendencijas: vis daugiau merginų keičia nusistovėjusius stereotipus ir renkasi tai, kas joms yra įdomu”, – pastebi doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė.

Pasak jos, VU Matematikos ir informatikos fakultete bendrai į bakalauro studijas kasmet įstoja apie 30 proc. moterų, tačiau atskirose kryptyse ir specialybėse situacija skiriasi.

Kaip pabrėžia VU atstovė, jau yra ir tokių IT krypčių studijų programų, į kurias moterų įstoja daugiau nei vyrų, pavyzdžiui, bioinformatikos studijas renkasi 60 proc. moterų.

„Greičiausiai jas suvilioja galimybė derinti informatikos ir biologijos studijas. Gerokai mažesnė dalis, apie 25 proc. merginų, įstoja į programų sistemų ir informacinių technologijų studijų programas. Tarp mokyklų absolvenčių mažiausiai populiarios yra informatikos bei informacinių sistemų inžinerijos studijos“, – pastebi doc. J. Markevičiūtė.

Anot jos, Vilniaus universitetas skiria daug dėmesio siekiant keisti stereotipines visuomenės nuostatas.

„Dirbdami su mokyklomis ir mokiniais nuolat pabrėžiame, kad nėra vyriškų ar moteriškų specialybių, o studijuoti ir dirbti reikia tai, kas tau patinka, o ne tai, ko iš tavęs tikisi visuomenė, draugai ar šeima”, – pažymi docentė.

Rositos istorija: nors matematika nebuvo jos stiprioji pusė, tai nesutrukdė siekti karjeros IT

Šiemet informatikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete baigusi Rosita Sadauskaitė sako, kad studijų metais jos grupėje buvo tik trys merginos ir daugiau nei dvidešimt vaikinų.

Kai dar studijų metais Rosita kam nors pasipasakodavo, kad studijuoja IT, kai kuriems aplinkiniams tai sukeldavo nuostabą: „Turbūt esi labai protinga, jei jau studijuoji IT“, – tekdavo išgirsti jai. Tiesa, mergina sako, kad prieštaringų replikų ji sulaukdavo retai – palaikymo visada būdavo kur kas daugiau.

„Studijų pradžioje merginų mūsų fakultete buvo visai mažai, vėliau jų ėmė daugėti. Kai susirinkdavome studentų atstovybėje, kartais net susidarydavo įspūdis, kad vaikinų informatikos moksluose yra mažuma. Tačiau taip atrodė todėl, kad merginos buvo aktyvesnės“, – prisimena 22-ejų R. Sadauskaitė.

Vos baigusi studijas įmonėje „Adform Lietuva“ kokybės užtikrinimo inžiniere pradėjusi dirbti R. Sadauskaitė teigia, kad mokykloje ji labiau linko prie humanitarinių mokslų, nes matematika mokykloje jai sekėsi sunkiau ir nelabai patiko.

„Būdama moksleivė labiau įsivaizdavau save žurnaliste, nei IT specialiste. Kita vertus, man visada buvo įdomu analizuoti sistemas ir jų logiką, todėl kai mama pasiūlė lankyti IT mokyklą, susidomėjau. Buvau gal devintoje klasėje, kai laisvalaikiu pradėjau mokytis bendrinių dalykų apie kompiuterius ir operacinių sistemų veikimą, vėliau – ir programavimo kalbų. Man patiko, todėl galiausiai nutariau stoti ne į žurnalistiką ar kokią kitą humanitarinių mokslų specialybę, o į informatikos inžineriją”, – pasakojo jaunoji IT specialistė R. Sadauskaitė, neabejojanti, kad perspektyvias IT specialybes ateityje atras vis daugiau merginų.

• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
• Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
• Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
• Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
• Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
• Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
• Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
• EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137