Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc.

Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tai rodo šiandien, Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, pirmą kartą skelbiamas Moterų technologijų srityje barometras, kurio sudarymą inicijavo IT bendrovė „Adform Lietuva“.

Priėmimą į IT krypčių studijų programas Lietuvoje šiemet vykdė 18 universitetų bei kolegijų, į kurias studijuoti buvo priimtos iš viso 547 moterys. Remiantis aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis, tai yra 71 proc. daugiau negu 2021 m., kai į IT studijas aukštosiose mokyklose buvo priimta studijuoti 320 studenčių.

Pavyzdžiui, Vilniaus universitete į visas IT krypčių studijų programas įstojusių moterų skaičius išaugo 67 proc., tuo tarpu Kauno technologijos universitete – 103 proc.

„Tai yra didžiulis šuolis, rodantis, kad visuomenės nuostatos profesijų atžvilgiu sparčiai kinta, o kartu pradeda keistis ir vaizdas aukštųjų mokyklų informatikos mokslų paskaitose. Jei anksčiau moterų čia beveik visai nematydavome, jų sparčiai daugėja, vis daugiau IT specialisčių papildo ir mūsų darbo rinką“, – pirmą kartą skelbiamo Moterų technologijų srityje barometro duomenimis apžvelgia informacinių technologijų bendrovės „Adform” žmogiškųjų išteklių direktorė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.

Naujausiais duomenimis, vyrų į IT studijų programas mūsų šalyje vis dar priimama gerokai daugiau nei moterų, tačiau šis atotrūkis kasmet vis mažėja.

2021 m. į IT studijų programas kolegijose ir universitetuose iš viso primta 320 moterų ir 1706 vyrai, tuo tarpu šiemet studijuojančių IT krypčių specialybes gretas papildė 547 moterys ir 2216 vyrų.

Pastebima, kad toliau didėjant IT specialistų poreikiui darbo rinkoje, IT studijų programose auga abiejų lyčių studentų skaičius, tačiau priimtų studijuoti vyrų skaičius auga kur kas nuosakiau – jei moterų, įstojusių į IT studijų programas, skaičius šiemet šoktelėjo 71 proc., tai vyrų – 30 proc.

„Moterys šiais metais sudarė penktadalį visų įstojusiųjų į IT krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose, kai tuo tarpu pernai šis skaičius siekė 15 proc. Jau pastebime, kad moterų kandidačių pamažu daugėja ir darbuotojų atrankose į įvairias IT pozicijas“, – komentuoja „Adform“ atstovė D. Buinickaitė-Struckienė.

Moterų technologijų srityje barometras yra nauja iniciatyva, kuria siekiama fiksuoti, kaip kinta lyčių proporcijos tarp informacinių technologijų studijas pasirinkusių studentų bei reguliariai matuoti pokytį, kartu išryškinant įvairovės IT sektoriuje svarbą.

Kaip skelbia iniciatoriai, šio projekto metu kasmet bus renkami, analizuojami ir viešinami priėmimo į IT krypčių studijų programas duomenys, apžvelgiamos tendencijos, dalinamasi aukštųjų mokyklų, IT sektoriui atstovaujančių įmonių bei darbo rinkos ekspertų įžvalgomis.

Sudarant pirmąjį Moterų technologijų srityje barometrą aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo duomenis surinko ir susistemino Nacionalinė švietimo agentūra. Barometras parengtas pagal aukštųjų mokyklų pateiktus 2022 m. spalio 19 d. duomenis.

„Pradedame šią iniciatyvą, nes norime griauti stereotipus, kurie vis dar trukdo moterims atrasti IT sritį, bei dalintis savo sukaupta patirtimi – jau dabar moterys mūsų įmonėje sudaro 48 proc. visų darbuotojų ir tarp jų matome daugybę įkvepiančių pavyzdžių. Kartu norime prisidėti ir palaikyti šioje srityje jau įgyvendinamas iniciatyvas, todėl dar šiemet pristatysime naują kampaniją, kurios metu pakviesime moksleives iš bendrojo lavinimo mokyklų iš arčiau susipažinti su darbo IT srityje kasdienybe.

Turime suprasti, kad informacinės technologijos mus lydi visose srityse, kiekviename žingsnyje. Jos yra skirtos naudotis visiems žmonėms, tad ir kuriamos turi būti visų žmonių. Tik taip turėsime tokias technologijas ir sprendimus, kurie geriausiai atitinka mūsų poreikius“, – pabrėžia D. Buinickaitė-Struckienė.

Moterų IT studijose sparčiai daugėja ir Vilniaus universitete – kai kuriose programose jos jau lenkia vyrus

Iš Lietuvos aukštųjų mokyklų daugiausiai moterų į IT krypčių studijas šiemet priėmė Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

Studijuoti IT mokslų į VU šiemet įstojo 150 moterų, kai pernai buvo priimta 90. Šiemet VU vykdė priėmimą į trylika skirtingų IT krypčių studijų programų.

„Mes vis dar girdime visuomenės nuostatas, kad mūsų fakulteto specialybės yra labiau „vyriškos” ir kad merginoms reiktų rinktis labiau „moteriškas“, tačiau pastaraisiais metais pastebime gerėjančias tendencijas: vis daugiau merginų keičia nusistovėjusius stereotipus ir renkasi tai, kas joms yra įdomu”, – pastebi doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė.

Pasak jos, VU Matematikos ir informatikos fakultete bendrai į bakalauro studijas kasmet įstoja apie 30 proc. moterų, tačiau atskirose kryptyse ir specialybėse situacija skiriasi.

Kaip pabrėžia VU atstovė, jau yra ir tokių IT krypčių studijų programų, į kurias moterų įstoja daugiau nei vyrų, pavyzdžiui, bioinformatikos studijas renkasi 60 proc. moterų.

„Greičiausiai jas suvilioja galimybė derinti informatikos ir biologijos studijas. Gerokai mažesnė dalis, apie 25 proc. merginų, įstoja į programų sistemų ir informacinių technologijų studijų programas. Tarp mokyklų absolvenčių mažiausiai populiarios yra informatikos bei informacinių sistemų inžinerijos studijos“, – pastebi doc. J. Markevičiūtė.

Anot jos, Vilniaus universitetas skiria daug dėmesio siekiant keisti stereotipines visuomenės nuostatas.

„Dirbdami su mokyklomis ir mokiniais nuolat pabrėžiame, kad nėra vyriškų ar moteriškų specialybių, o studijuoti ir dirbti reikia tai, kas tau patinka, o ne tai, ko iš tavęs tikisi visuomenė, draugai ar šeima”, – pažymi docentė.

Rositos istorija: nors matematika nebuvo jos stiprioji pusė, tai nesutrukdė siekti karjeros IT

Šiemet informatikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete baigusi Rosita Sadauskaitė sako, kad studijų metais jos grupėje buvo tik trys merginos ir daugiau nei dvidešimt vaikinų.

Kai dar studijų metais Rosita kam nors pasipasakodavo, kad studijuoja IT, kai kuriems aplinkiniams tai sukeldavo nuostabą: „Turbūt esi labai protinga, jei jau studijuoji IT“, – tekdavo išgirsti jai. Tiesa, mergina sako, kad prieštaringų replikų ji sulaukdavo retai – palaikymo visada būdavo kur kas daugiau.

„Studijų pradžioje merginų mūsų fakultete buvo visai mažai, vėliau jų ėmė daugėti. Kai susirinkdavome studentų atstovybėje, kartais net susidarydavo įspūdis, kad vaikinų informatikos moksluose yra mažuma. Tačiau taip atrodė todėl, kad merginos buvo aktyvesnės“, – prisimena 22-ejų R. Sadauskaitė.

Vos baigusi studijas įmonėje „Adform Lietuva“ kokybės užtikrinimo inžiniere pradėjusi dirbti R. Sadauskaitė teigia, kad mokykloje ji labiau linko prie humanitarinių mokslų, nes matematika mokykloje jai sekėsi sunkiau ir nelabai patiko.

„Būdama moksleivė labiau įsivaizdavau save žurnaliste, nei IT specialiste. Kita vertus, man visada buvo įdomu analizuoti sistemas ir jų logiką, todėl kai mama pasiūlė lankyti IT mokyklą, susidomėjau. Buvau gal devintoje klasėje, kai laisvalaikiu pradėjau mokytis bendrinių dalykų apie kompiuterius ir operacinių sistemų veikimą, vėliau – ir programavimo kalbų. Man patiko, todėl galiausiai nutariau stoti ne į žurnalistiką ar kokią kitą humanitarinių mokslų specialybę, o į informatikos inžineriją”, – pasakojo jaunoji IT specialistė R. Sadauskaitė, neabejojanti, kad perspektyvias IT specialybes ateityje atras vis daugiau merginų.

• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
• Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
• Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
• Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
• Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
• Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
• Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
• Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
• Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
• Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
• Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
• Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
• Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
• Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
• Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
• Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
• Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
• „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
• Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
• Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
• Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
• Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
• Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
• Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
• Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
• Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
• Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
• VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
• Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
• Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
• Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
• Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
• Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
• Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51