- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė.
- Kad vasaros nuotraukos niekur nedingtų: 5 geriausi būdai jas „supakuoti“.
- Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Kai kurios šalys jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
Daugiau patarimų
- Niekada neprarask šventojo smalsumo!
- Didžios sielos visada susidūria su nuožmiais oponentais, kuriems atstovauja vidutinybė.
- Iš šalies esame vertinami geriau, nei patys apie save manome.
- Žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti.
- Neklausantiems patarimų žmonėms neįmanoma padėti.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Daria Navalnaya on the "value" and "pragmatic" politics of the West.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc.
2022-10-24 11:55:25Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai.
Tai rodo šiandien, Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, pirmą kartą skelbiamas Moterų technologijų srityje barometras, kurio sudarymą inicijavo IT bendrovė „Adform Lietuva“.
Priėmimą į IT krypčių studijų programas Lietuvoje šiemet vykdė 18 universitetų bei kolegijų, į kurias studijuoti buvo priimtos iš viso 547 moterys. Remiantis aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis, tai yra 71 proc. daugiau negu 2021 m., kai į IT studijas aukštosiose mokyklose buvo priimta studijuoti 320 studenčių.
Pavyzdžiui, Vilniaus universitete į visas IT krypčių studijų programas įstojusių moterų skaičius išaugo 67 proc., tuo tarpu Kauno technologijos universitete – 103 proc.
„Tai yra didžiulis šuolis, rodantis, kad visuomenės nuostatos profesijų atžvilgiu sparčiai kinta, o kartu pradeda keistis ir vaizdas aukštųjų mokyklų informatikos mokslų paskaitose. Jei anksčiau moterų čia beveik visai nematydavome, jų sparčiai daugėja, vis daugiau IT specialisčių papildo ir mūsų darbo rinką“, – pirmą kartą skelbiamo Moterų technologijų srityje barometro duomenimis apžvelgia informacinių technologijų bendrovės „Adform” žmogiškųjų išteklių direktorė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.
Naujausiais duomenimis, vyrų į IT studijų programas mūsų šalyje vis dar priimama gerokai daugiau nei moterų, tačiau šis atotrūkis kasmet vis mažėja.
2021 m. į IT studijų programas kolegijose ir universitetuose iš viso primta 320 moterų ir 1706 vyrai, tuo tarpu šiemet studijuojančių IT krypčių specialybes gretas papildė 547 moterys ir 2216 vyrų.
Pastebima, kad toliau didėjant IT specialistų poreikiui darbo rinkoje, IT studijų programose auga abiejų lyčių studentų skaičius, tačiau priimtų studijuoti vyrų skaičius auga kur kas nuosakiau – jei moterų, įstojusių į IT studijų programas, skaičius šiemet šoktelėjo 71 proc., tai vyrų – 30 proc.
„Moterys šiais metais sudarė penktadalį visų įstojusiųjų į IT krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose, kai tuo tarpu pernai šis skaičius siekė 15 proc. Jau pastebime, kad moterų kandidačių pamažu daugėja ir darbuotojų atrankose į įvairias IT pozicijas“, – komentuoja „Adform“ atstovė D. Buinickaitė-Struckienė.
Moterų technologijų srityje barometras yra nauja iniciatyva, kuria siekiama fiksuoti, kaip kinta lyčių proporcijos tarp informacinių technologijų studijas pasirinkusių studentų bei reguliariai matuoti pokytį, kartu išryškinant įvairovės IT sektoriuje svarbą.
Kaip skelbia iniciatoriai, šio projekto metu kasmet bus renkami, analizuojami ir viešinami priėmimo į IT krypčių studijų programas duomenys, apžvelgiamos tendencijos, dalinamasi aukštųjų mokyklų, IT sektoriui atstovaujančių įmonių bei darbo rinkos ekspertų įžvalgomis.
Sudarant pirmąjį Moterų technologijų srityje barometrą aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo duomenis surinko ir susistemino Nacionalinė švietimo agentūra. Barometras parengtas pagal aukštųjų mokyklų pateiktus 2022 m. spalio 19 d. duomenis.
„Pradedame šią iniciatyvą, nes norime griauti stereotipus, kurie vis dar trukdo moterims atrasti IT sritį, bei dalintis savo sukaupta patirtimi – jau dabar moterys mūsų įmonėje sudaro 48 proc. visų darbuotojų ir tarp jų matome daugybę įkvepiančių pavyzdžių. Kartu norime prisidėti ir palaikyti šioje srityje jau įgyvendinamas iniciatyvas, todėl dar šiemet pristatysime naują kampaniją, kurios metu pakviesime moksleives iš bendrojo lavinimo mokyklų iš arčiau susipažinti su darbo IT srityje kasdienybe.
Turime suprasti, kad informacinės technologijos mus lydi visose srityse, kiekviename žingsnyje. Jos yra skirtos naudotis visiems žmonėms, tad ir kuriamos turi būti visų žmonių. Tik taip turėsime tokias technologijas ir sprendimus, kurie geriausiai atitinka mūsų poreikius“, – pabrėžia D. Buinickaitė-Struckienė.
Moterų IT studijose sparčiai daugėja ir Vilniaus universitete – kai kuriose programose jos jau lenkia vyrus
Iš Lietuvos aukštųjų mokyklų daugiausiai moterų į IT krypčių studijas šiemet priėmė Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas.
Studijuoti IT mokslų į VU šiemet įstojo 150 moterų, kai pernai buvo priimta 90. Šiemet VU vykdė priėmimą į trylika skirtingų IT krypčių studijų programų.
„Mes vis dar girdime visuomenės nuostatas, kad mūsų fakulteto specialybės yra labiau „vyriškos” ir kad merginoms reiktų rinktis labiau „moteriškas“, tačiau pastaraisiais metais pastebime gerėjančias tendencijas: vis daugiau merginų keičia nusistovėjusius stereotipus ir renkasi tai, kas joms yra įdomu”, – pastebi doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė.
Pasak jos, VU Matematikos ir informatikos fakultete bendrai į bakalauro studijas kasmet įstoja apie 30 proc. moterų, tačiau atskirose kryptyse ir specialybėse situacija skiriasi.
Kaip pabrėžia VU atstovė, jau yra ir tokių IT krypčių studijų programų, į kurias moterų įstoja daugiau nei vyrų, pavyzdžiui, bioinformatikos studijas renkasi 60 proc. moterų.
„Greičiausiai jas suvilioja galimybė derinti informatikos ir biologijos studijas. Gerokai mažesnė dalis, apie 25 proc. merginų, įstoja į programų sistemų ir informacinių technologijų studijų programas. Tarp mokyklų absolvenčių mažiausiai populiarios yra informatikos bei informacinių sistemų inžinerijos studijos“, – pastebi doc. J. Markevičiūtė.
Anot jos, Vilniaus universitetas skiria daug dėmesio siekiant keisti stereotipines visuomenės nuostatas.
„Dirbdami su mokyklomis ir mokiniais nuolat pabrėžiame, kad nėra vyriškų ar moteriškų specialybių, o studijuoti ir dirbti reikia tai, kas tau patinka, o ne tai, ko iš tavęs tikisi visuomenė, draugai ar šeima”, – pažymi docentė.
Rositos istorija: nors matematika nebuvo jos stiprioji pusė, tai nesutrukdė siekti karjeros IT
Šiemet informatikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete baigusi Rosita Sadauskaitė sako, kad studijų metais jos grupėje buvo tik trys merginos ir daugiau nei dvidešimt vaikinų.
Kai dar studijų metais Rosita kam nors pasipasakodavo, kad studijuoja IT, kai kuriems aplinkiniams tai sukeldavo nuostabą: „Turbūt esi labai protinga, jei jau studijuoji IT“, – tekdavo išgirsti jai. Tiesa, mergina sako, kad prieštaringų replikų ji sulaukdavo retai – palaikymo visada būdavo kur kas daugiau.
„Studijų pradžioje merginų mūsų fakultete buvo visai mažai, vėliau jų ėmė daugėti. Kai susirinkdavome studentų atstovybėje, kartais net susidarydavo įspūdis, kad vaikinų informatikos moksluose yra mažuma. Tačiau taip atrodė todėl, kad merginos buvo aktyvesnės“, – prisimena 22-ejų R. Sadauskaitė.
Vos baigusi studijas įmonėje „Adform Lietuva“ kokybės užtikrinimo inžiniere pradėjusi dirbti R. Sadauskaitė teigia, kad mokykloje ji labiau linko prie humanitarinių mokslų, nes matematika mokykloje jai sekėsi sunkiau ir nelabai patiko.
„Būdama moksleivė labiau įsivaizdavau save žurnaliste, nei IT specialiste. Kita vertus, man visada buvo įdomu analizuoti sistemas ir jų logiką, todėl kai mama pasiūlė lankyti IT mokyklą, susidomėjau. Buvau gal devintoje klasėje, kai laisvalaikiu pradėjau mokytis bendrinių dalykų apie kompiuterius ir operacinių sistemų veikimą, vėliau – ir programavimo kalbų. Man patiko, todėl galiausiai nutariau stoti ne į žurnalistiką ar kokią kitą humanitarinių mokslų specialybę, o į informatikos inžineriją”, – pasakojo jaunoji IT specialistė R. Sadauskaitė, neabejojanti, kad perspektyvias IT specialybes ateityje atras vis daugiau merginų.
Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto
Ketvirtoji industrinė revoliucija ir nepaprastai sparčiai tobulėjančios technologijos jau dabar keičia darbo rinką. Darbuotojų turimos žinios ir įgūdžiai greitai sensta, o ribos tarp skirtingų profesijų vis labiau blanksta.Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi
Pernai net 62 proc. Lietuvos įmonių turėjo laisvų informacinių technologijų (IT) specialistų darbo vietų, kurias buvo sunku užpildyti ir lyginant penkerių metų laikotarpį, šis skaičius auga: 2017 m. trečdalis įmonių sunkiai rado IT srities darbuotojų, 2018 m. – jau beveik pusė.Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis
Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius išradimus.Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu
Nors inžinerinių ir technologinių specialybių darbuotojų poreikis Lietuvoje kasmet auga, besirenkančių studijuoti šias disciplinas skaičius stovi vietoje.10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams
Studijų pradžia gali būti sudėtinga ar net gąsdinanti: nauji namai, veikla, nepažįstamas miestas ir žmonės, daugybė kitų pokyčių. Lietuvos studentų sąjunga dalijasi, ką vertėtų žinoti norint universitete ar kolegijoje jaustis drąsiau.Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
Iki liepos 25 d. LAMA BPO sistemoje vyksta prašymų studijuoti bakalauro studijų programose priėmimas. „Abiturientams kasmet nemažai streso kelia ne tik baigiamieji egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesasNeapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
Pastaraisiais metais darbo rinkoje būtų sunku surasti populiaresnę ir perspektyvesnę sritį, nei IT – šie specialistai nuolat viliojami patrauklia alga, o atvirų darbo vietų kasdien daugėja.Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
Mykolo Romerio universitetas (MRU) kviečia abiturientus rasti laiko savo emocinei sveikatai ir įveikti egzaminų stresą. Jaunuoliai, norintys išvengti varginančio streso, nuo gegužės 31 d. kviečiami pasinaudoti emocinės sveikatos stiprinimo programą sukūrusio startuolio „Mindletic“ programėle.Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių. Šiuo metu studentai rašo savo kursinius ar baigiamuosius rašto darbus, kurie dažnam jų sukelia nemalonius jausmus, kelia stresą.Nutylima švietimo problema: kaip tvarkomės su plagijavimu aukštosiose mokyklose?
Modernių technologijų sprendimai suteikia ne tik naujas galimybes mokytis ar ieškoti informacijos, bet turi ir neišvengiamų minusų, o vienas svarbiausių jų – plagijavimas.4 kalbos, kurių pagrindus būtina išmokti norint pradėti programuoti
Neslūgstant programinės įrangos kūrėjų poreikiui rinkoje, vis daugiau skirtingų sričių specialistų ir jaunų žmonių bando persikvalifikuoti darbui IT sektoriuje. Vieni renkasi studijas, kiti akademijas, o treti – mokosi patys.Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių
Šiais metais didinimas priėmimas į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas.Sesija pandemijos metu – kaip susitvarkyti su stresu?
Pasibaigus didžiosioms metų šventėms, atostogoms, pamažu grįžtant prie įprastinio gyvenimo ritmo ar darbų, žmones dažnai užklumpa tam tikri įsipareigojimai. Metų sandūra besimokantiems – atsiskaitymų laikas, kurio metu patiriama daug streso.Vėjo energetikos inžinieriai pagavo palankų vėją
Vėjo energetikos specialistų poreikis tik augs, pasauliui plečiant elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, taip pat – įvertinant įsipareigojimus dėl žaliosios energetikos.Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas: ką svarbu žinoti ruošiantis stojimams?
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gaires, nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą.Logopedija – perspektyvi specialybė, tik vis dar apipinta mitais
Pašaukimas padėti, noras ugdyti sunkumų bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus yra viena pagrindinių logopedo savybių. Šių specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir patirtį, šiandien mokyklose itin trūksta – tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose.Minimalus stojamas balas stojant išliks toks pats: lieka 5,4 balo kartelė
Penktadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje priimtas sprendimas dėl 2021 m. minimalaus konkursinio balo stojant į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.Kokių IT profesijų atstovų laukia aukso amžius, o kada aplenkti šią sritį?
Gebėjimas perprasti kliento verslą, įvaldyti naujausias technologijas ir mokėti dirbti komandoje yra būtina sąlyga kone kiekvienos technologijų profesijos atstovui. Vis dėlto ne visada vien tik būtini įgūdžiai padeda įsitvirtinti IT sektoriuje.VDU rektorius J. Augutis: svarbu prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar
„Mane dažnai stebina Lietuvoje girdimos kalbos, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu šalyje turėtų būti mažiau. Esą vieną išsilavinusį, aukštąjį išsilavinimą turintį asmenį darbo rinkoje turėtų atitikti bent aštuoni darbininkai.Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?
Kokia pirma mintis ateina į galvą išgirdus žodį „inžinierius“? Greičiausiai tai priklauso nuo to, kokios srities inžinierių įsivaizduosime. Telekomunikacijų tinklai, pastatai ir tiltai, automobiliai, robotai, lėktuvai...Stoju į universitetą: labiausiai moksleiviams rūpimų klausimų Top 5
Konkursinio balo sandara ir papildomi balai, studijų kaina, karjeros perspektyvos – šie klausimai išlieka populiariausi tarp vyresniųjų klasių moksleivių.Norint, jog ateities karjera būtų sėkminga – reikia studijuoti
Pasak vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovės Lauros Duksaitės-Iškauskienės, galvojant, jog ateityje karjera būtų sėkminga – baigus mokyklą reikia studijuoti.Kurkime ateitį jau šiandien su sumaniąja inžinerija
Skaitmenizacija, robotizacija, dirbtinis intelektas, tvarumas, žiedinė ekonomika – šiuos žodžius dažnai girdime kalbose apie agrarinio sektoriaus ateitį.KTU alumnė: norėčiau priartėti prie naikintuvų
Veikiausiai ne vienas, ką tik studijas baigęs studentas, pasvajoja susirasti gerą, mėgstamą darbą ir taip užsitikrinti sau orią ateitį. Bet kaip reaguotumėte, jeigu naujoje darbovietėje jus pasitiktų su gėlėmis ir dovanėlėmis?Viskas kuriama procesą pirmiausiai simuliuojant kompiuterinėje aplinkoje
Vilnietis Povilas Piartli sako, kad mokydamasis mokykloje nežinojo, ką norėtų studijuoti, nes jį domino ir mechanika, ir elektronika, ir programavimas. Vis dėlto netrukus jaunuolis atrado mechatroniką – studijas, apjungiančias visus jį dominančius dalykus, ir atvėrusias duris į NASA.ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis
Rugpjūčio mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungė 2136 gaminančius vartotojus, kurie įsirengė saulės elektrines tame pačiame ar gretimame sklype – ant pastato stogo.Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
Nors ruduo jau prasidėjo, vasariška kaitra neskuba trauktis. Vis dėlto, daugelis jau pasiilgo rudeniškos vėsos ir šio sezono mėgstamiausių patiekalų. Tad savaitgalis – puiki proga jaukiai ir gardžiai jais pasidžiaugti artimųjų apsuptyje.Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
Ruduo į miškus kviečia savo gausiomis gėrybėmis. Grybų, uogų rinkimas – vienas iš didžiausių auksinėmis spalvomis pasidabinusio metų laiko džiaugsmų. Tiesa, išsileidus į grybų ar uogų paieškas, naudinga atminti – miške reikia elgtis atsakingai, o pasiklydus – nepamiršti kelių svarbių dalykų.Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
Smalsūs, nuolat besimokantys ir augti siekiantys darbuotojai – kiekvienos organizacijos siekiamybė. Tačiau kuriant aplinką, kurioje kiekvienas stengtųsi tobulėti, neretai rizikuojama perlenkti lazdą ir sukurti atmosferą, skatinančią rezultatų siekti atsisakant dalies laisvalaikio ir asmeninio gyvenimo.Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba
Europos Centrinis Bankas (ECB) dar birželio mėnesį sumažino palūkanų normas 0,25 proc. Infliacijos tempai pastaruoju metu gerokai sumažėję, tad ECB nutarė, kad vėl galima pradėti aktyviau skatinti ekonomiką.Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje
Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume.Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis
Nors prasidėjus rudeniui vis dar kvepia vasara, namų atsargos pilnėja rudeniškomis sodo ir daržo gėrybėmis. Dažniau į pietų ar vakarienių meniu atgula ir sotesni patiekalai, kuriems įkvėpimo semiamasi ir iš Alpių regiono virtuvės, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė
Dar pavasarį Kauno technologijos universitetas (KTU) nusprendė nežeminti konkursinio balo kartelės ir išlaikė iki tol galiojusį 5,4 balą. Dėl šios priežasties stojančiųjų vidutinis konkursinis balas universitete didėjo, o šiemet čia priimti pirmakursiai – geriau pasiruošę universitetinėms studijoms.Kad vasaros nuotraukos niekur nedingtų: 5 geriausi būdai jas „supakuoti“
Jau po kelių dienų iš šiųmetės vasaros liks tik prisiminimai, į kuriuos sugrįžti leis nebent išmaniojo galerijoje išsaugotos nuotraukos. Nors paplūdimio saule, kalnų didybe ir kitais skaitmeninėje juostoje nugulusiais kadrais paprastai norisi džiaugtis visus metus, jie dažnai būna linkę pasimesti.Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita
Prasidėjus rugsėjui eismas keliuose tampa kur kas intensyvesnis. Ir nors kelių eismo taisyklės nesikeičia, specialistai kasmet atkreipia dėmesį, kad pirmąjį rudens mėnesį dėl gerokai išaugusių eismo srautų bei vis sudėtingėjančių oro sąlygų įvyksta daugiau avarijų.Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose
Kiekvieną mėnesį prie skirstomojo tinklo vidutiniškai prijungiama virš 3 tūkst. saulės elektrinių, kurios Lietuvoje dažniausiai montuojamos ant privačių namų stogų.Ekspertas pataria, kaip sureguliuoti televizorių sporto varžybų transliacijoms
Sporto pasaulyje dabar vyksta daugybė įspūdingų renginių. Norint mėgautis kiekvienomis rungtynėmis, patartina patikrinti, ar televizorius suderintas optimaliai.10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį
Kiekviena šalis turi daugybę vairuotojams skirtų kelių eismo taisyklių, kurios, pirmiausia, turėtų užtikrinti saugumą keliuose bei pagarbą aplinkiniams. Visgi pasaulyje gausu kontroversiškų įstatymų, kurie stebina tiek vietinius vairuotojus, tiek ir svečius iš užsienio.LED televizoriai
LED televizoriai jau ne vienerius metus išlieka vienu populiariausių pasirinkimų tarp vartotojų, norinčių aukštos kokybės vaizdo ir patikimumo. Nepaisant to, kad rinkoje atsiranda naujesnių technologijų, tokių kaip OLED ar QLED, LED televizoriai išlieka patikimu ir prieinamu sprendimu.Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją
Paprikas į Europą atgabeno Kristupo Kolumbo įgula ir nors šią ekspediciją bei šiuolaikinį europiečio stalą skiria ne vienas šimtmetis, paprikos iki šių dienų vis dar yra vienos populiariausių maisto gamyboje.Šuo – ne vienkartinė investicija: tinkamai rūpindamiesi augintiniu sutaupysite
Įsigyjant šunį ar kitą gyvūną neretai pagalvojama tik apie tai, kiek šis kainuoja, ir neįvertinamos visos kitos su naujais įsipareigojimais atsirandančios išlaidos.Netikėtos traumos tyko visur: medikas papasakojo, kaip elgtis joms įvykus
Į medikus kone kasdien kreipiasi netikėčiausiomis aplinkybėmis ir keisčiausiose vietose traumas patyrę žmonės: vaikus apdrasko nuosavi gyvūnai, sunkiai susižalojama pramogaujant, užsiimant buities darbais.Vasara – kelionių metas: kaip sumažinti elektromobilio energijos sąnaudas?
Vasaros išvykoms ir kelionėms lietuviai dažniausiai renkasi automobilį. Šia transporto priemone keliauja net 87 proc. lietuvių ir vis daugiau jų šiltojo sezono metu į kelią išrieda elektromobiliais.Kaip technologijos šiandien pakeistų Baltijos šalių vienybės grandinę?
1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami 600 kilometrų ilgio gyvąją grandinę, pavadintą Baltijos keliu.Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
Nors žemės ūkis paprastai siejamas su tradicijų laikymusi, modernios technologijos į jį skverbiasi kai kada net greičiau, nei į kitas mūsų gyvenimo sritis. Kol keliuose dar tik laukiame savavaldžių automobilių, laukuose vis dažniau zuja automatizuotai vairuojama technika, kurios tikslumas šiandien jau matuojamas centimetrų tikslumu.Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną
Rugsėjo 13 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pradės 85-ąjį teatro sezoną premjera Didžiojoje salėje. Naują spektaklį „Quanta“ pristatys režisierius Lukaszas Twarkowskis.Laidiniai telefonai ragelio dar nededa: kodėl lietuviai naudojasi tokiu ryšiu?
Laidiniai telefonai nemirė ir jų išnykimas tikrai nėra taip arti, kaip daugelis galvoja. Fiksuotuoju ryšiu Lietuvoje vis dar kas mėnesį pasinaudoja Klaipėdos miestui prilygstantis abonentų skaičius, o žmonių domėjimasis šia paslauga netgi aktyvesnis, nei prieš kelerius metus.Laikas išmokti gyventi naujojo klimato sąlygomis
Pastarieji metai dosnūs karščio rekordų. Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, kiekvienas mėnuo nuo 2023-iųjų birželio vis paskelbiamas karščiausiu planetos istorijoje, ir taip jau ištisus metus.„Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai
„Microsoft Windows“ naudotojai gavo pranešimus su raginimu kuo skubiau įdiegti naujausią operacinės sistemos atnaujinimą. To priežastis – aptikta nauja saugumo spraga, kuria pasinaudoję sukčiai gali užkrėsti jūsų kompiuterį.Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių
Liepos mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungė 3 709 gaminančius vartotojus, kurie įsirengė saulės elektrines tame pačiame ar gretimame sklype – ant pastato stogo. Dar 553 gyventojų tapo nutolusių saulės parkų klientais.Baltieji hakeriai – kas jie ir kuo gali būti naudingi?
Neįmanoma nuspėti, kada organizacija gali patirti kibernetinę ataką ir kokio masto ji gali būti, tačiau, kalbant apie IT saugumą, labai tinka posakis „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam”.Vairavimo tendencijos: kokie vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų
Kalbant apie vairavimo kultūrą ir vairuotojų įgūdžius kelyje neretai galima išgirsti įvairių stereotipų. Vienos amžiaus grupės vairuotojai neva vairuoja pernelyg neatsakingai, kitos priešingai – perdėtai atsargiai.Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų
Šuolis parašiutu iš lėktuvo Mariui Čiūtai yra tik treniruotė – sportininkui kur kas įdomiau šokinėti nuo uolų ar aukštų pastatų. Jau bene dešimtmetį vilnietis aktyviai užsiima vienu ekstremaliausių sportų.Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
Kaitri vidurvasario saulė Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, gyventojams neleido atsikvėpti. Už norą atsivėsinti liepą teko susimokėti dešimtadaliu brangiau nei birželį. Liepos mėnesį elektros kaina Baltijos šalių regione augo 7 proc. iki 9,80 ct/kWh.Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas
Audra smarkiai pažeidė ir apgadino oro linijas bei kitą „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimą infrastruktūrą, todėl elektros energijos tiekimo atstatymo darbai užtruko.- Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
- Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
- Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros.
- Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
- Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti.
- Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
- Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
- Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
- 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
- Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
- Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
- „Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį.
- Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Baigtas Kruonio HAE 1-ojo hidroagregato kapitalinis remontas.
- Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių.
- Santuokų - Skyrybų statistika per pastaruosius 5-10 metų.
- Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122
- 1499-09-22Šveicarija tampa nepriklausoma valstybe.
- 1931-05-26Pradėjo veikti nauja siunčiamoji Vilniaus radiofono stotis Liepkalnyje, su Marconi firmos 16 kW galios siųstuvu.
- 1940-06-15Valstybės radiofoną užėmė Raudonoji armija (Kauno ir Vilniaus radijo stotis bei studijas).
- 1920-05-25Fussen, Bavaria. Iškrito 126 mm lietaus per 8 minutes.
Daugiau istorijos
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
- Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
- Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas.
- Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
- Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
- Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
- Baigtas Kruonio HAE 1-ojo hidroagregato kapitalinis remontas.
- Elektros tinklų sujungimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Vaclovas komentavo: LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta. Elementaru, Vatsonai. Mezon internetas dabar parduotas. Tai dabar visos sąnaudos (bokštų išlaikymas, darbuotojai, energetika ir kt.) gula į siuntimo paslaugas. Tame tarpe ir į paslaugas LRT. Pamename kaip kažkada buvo kritika Mezon, kad i
- Makaronai komentavo: Duomenų nutekėjimas: saugumo ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo duomenis. Kam kabinti makaronus? Jei duomenys nutekinti, tai jau visai nesvarbu koks buvo slaptažodis: ilgas ar trumpas. Rekomendacijos tinka tik atvejams, kai nesusiduriama su duomenų nutekinimu.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Žiūrint į mylimą žmogų akių vyzdžiai išsiplečia 45 proc.
- Laisvės statula stovi ne Niujorke. Laisvės sala (Liberty Island), kurioje statula stovi, geografiškai priskiriama Naujojo Džersio valstijai.
- Ekvadoro džiunglėse gyvenanti stiklinė varlė iš tikrųjų yra permatoma – matomi vidaus organai, skrandis ir net širdies plakimas.
- Gaidžiai gieda ne todėl, kad sutiktų saulėtekį, o kad praneštų varžovams apie savo teritoriją. Tai ne tiesiog paprasta rytinė giesmė, kuri tūkstančius metų buvo žmonėms kaip žadintuvas, tai – kovos šūksnis!
- Žodis „televizija“ pradėtas vartoti 1907 metais. Jos sutrumpinimas „TV“ atsirado 1948-aisiais.
- Kai kuriose įstaigose darbe egzistuoja tikslus pasidalijimas: vieni daug dirba, o kiti daug gauna.
- Kaimynai išvažiuodami porai dienų paprašė kaimynų prižiūrėt jų super brangius veislinius triušius.
Vakare piknikas lauke, vilkšunis paleistas, marširuoja po kiemą, užsuka ir pas kaimynus, tarpiniai varteliai atviri, apsuka ir triušių narvus pavėsinėj... Tik žiū- ką čia tas šuo įsikandęs dżiaugsmingai atneša?! Ogi nuzyzliotą smėlėtą nusibaigusį triušį!O siaube, nenusaugojo! Puolė šeimininkė nabagą maudyt, fenuot ir tuščian narvan tupdyt.
Po paros, matosi pro langą - grįžta kaimynai! Tik dustelėjo ir tuoj prie brangiųjų triušių, nuo narvo prie narvo! Ir skėsčioja rankom prie vieno, ir ūbauja kažką!
Na, išeina prasikaltėliai kieman, o kaimynai sako: Stebuklų stebuklas! Vieną seną triušį kritusį pakasėm sode po obelim prieš išvykdami! Ogi radom gražutį kaip gyvą vėl narve tupintį! - Bendrovės direktorius pastebėjo skelbimą apie parduodamą tokią pačią, kaip ir jų gaminama, produkciją, tik žemesnėmis nei jų kainomis. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir atpažino sandėlininko balsą.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Россия атаковала Киевскую телебашню: пять человек погибли, трансляции прерваны.
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- В России запретят вещание медиакомпании DW.
- Дарья Навальная о «ценностной» и «прагматической» политике Запада.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
Jūsų komentaras