Ar nekilnojamo turto mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką?

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis.

Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą. Labai dažnai šios priemonės turi poveikį ir ekonomikos veikėjų elgsenai ir kartais tas poveikis, o anaiptol ne įplaukos į biudžetą tampa lemiamu veiksniu sprendžiant, ar įvesti šį mokestį, ar ne.

Praėjusią savaitę pristatytas nekilnojamojo turto mokestis irgi turės poveikį elgsenai, tačiau ne tokį, koks yra projektuojamas apmokestinimo apologetų. Dažnai teigiama, kad šio mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką. Per daug nesigilinant gali atrodyti, kad tikrai taip bus, toks mokestis padės sumažinti sandorių apimtis, sulėtinti kainų augimo tempus, tačiau tai netiesa. Šis mokestis turi keletą esminių trūkumų, dėl to reikiamo vaidmens jis neatliks.

Nekilnojamojo turto mokesčio trūkumai

Pirmas mokesčio trūkumas yra jo netaiklumas. Itin svarbus nekilnojamojo turto rinkos ypatumas yra tas, kad didžioji dalis būstą valdančių asmenų šioje rinkoje nedalyvauja. Šie asmenys būstą įsigijo labai ilgam laikui, gal net visiems laikams ir keisti jo neketina, tad šių asmenų apmokestinimas tam, kad būtų atvėsinta nekilnojamojo turto rinka, yra klaidingas sprendimas. Mokesčio šalininkai mano, kad versdami nekilnojamąjį turtą turinčius asmenis mokėti mokesčius jie paveiks jo dar neturinčių asmenų sprendimus, t. y. apmokestindama nekilnojamojo turto rinkoje nedalyvaujančius, tačiau jį valdančius asmenis valstybė siekia paveikti jo neturinčius, tačiau artimiausioje ateityje įsigyti ketinančius asmenis. Mokesčiai tenka tiems asmenims, kurie nieko neketina daryti, kad būtų paveikti asmenys, kurie galbūt kažką ir ketina.

Antras projektuojamas poveikis rinkos dalyviams gali būti apčiuopiamas per vieną tikslinę grupę, kurią mokesčio kūrėjai norėtų juo paveikti. Tai nemažai nekilnojamojo turto objektų turintys asmenys, kurie gyvena iš jų nuomos. Mokesčio šalininkų manymu, jo įvedimas sumažins nekilnojamąjį turtą nuomos ar kokiais kitais tikslais ketinančių įsigyti asmenų skaičių. Noras gal ir pagrįstas, tačiau jam nelemta išsipildyti. Kai paklausa yra didesnė už pasiūlą, nekilnojamojo turto savininkų derybinės pozicijos yra stipresnės už besinuomojančių ir todėl nuomos tikslais keletą nekilnojamojo turto objektų valdantys asmenys šį mokestį nesunkiai perkels nuomininkams ant pečių (jiems perkels net ir mokesčius už tą plotą, kuriame patys gyvena). Štai taip visą nuomai skirto nekilnojamojo turto savininkams tenkantį mokestį iš tiesų sumokės nekilnojamojo turto neturintys asmenys. Negana to, toks mokestis gali paskatinti asmenis greičiau, nieko nedelsiant, pirkti būstą, o ne jį nuomotis. Toks elgesys nelabai siejasi su rinkos atvėsimu.

Nei pirmo, nei antro poveikio mokesčio šalininkai nesiekia, tačiau jis bus toks. Tam, kad galutinai suprastume tokio apmokestinimo ydingumą, panagrinėkime vieną pavyzdį. Tarkime, kad turime tris asmenis, kurie gauna vienodas pajamas, jų ateities perspektyvos identiškos, kiekvieno iš šių asmenų gyvenimo būdas yra labai panašus, jie neturi žalingų įpročių, kurie kenktų aplinkiniams, jų vairuojamos transporto priemonės taršos požiūriu yra vienodos ir pan. Vadovaujantis protingumo kriterijais, šie asmenys turėtų sumokėti labai panašius mokesčius, jų skirtumai turėtų būti nulemti tik nežymių trijulės pajamų skirtumų. Tarkime, kad vienas iš jų įsigyja būstą, kurio vertė yra žemesnė nei būsto vertės mediana, kitas įsigyja būstą, kurio vertė yra aukštesnė nei būsto vertės mediana, o trečias neįsigyja jokio – jis būstą nuomojasi. Pirmas nemokėtų jokio mokesčio, nes jo pirmenybių sąraše būstas nėra pirmoje vietoje (jam svarbiausia turėti daug santaupų), antras mokesčius mokėtų, nes būstas jam, ko gero, yra svarbesnis nei santaupos, o trečiam pabrangtų nuoma ir jis pradėtų svarstyti, ar neverta įsigyti būsto, nes nuoma kainuoja daugiau. Trečias šios kompanijos žmogus, tas, kuris neturi būsto, bet jį nuomojasi, gautų nedviprasmišką signalą pirkti būstą, nes nuomos kaina pastebimai pakilo.

Kas apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu?

Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamos pirmenybės. Asmuo, kuris turi aiškiai išreikštą pirmenybę turėti būstą geresnėje vietoje, didesnio ploto ar naujesnės statybos, mokesčius mokės, o tas, kuris tokių pirmenybių neturi, kuriam svarbiau santaupos pinigine forma, jo nemokės. Pirmenybės gali būti apmokestinamos, jeigu jos yra žalingos ir kelia pavojų aplinkiniams. Tokios pirmenybės kaip rūkymas ar automobilių keliama cheminė tarša yra arba gali būti apmokestinimo objektu, tačiau būsto įsigijimas nėra žalinga pirmenybė. Būstas yra būtinoji prekė, tokia pat kaip maistas ar drabužiai, ir geresnio būsto turėjimas savo reikmėms neturėtų būti papildomo apmokestinimo objektu.

Būsto paklausa yra labai glaudžiai susijusi su asmeniniais žmogaus poreikiais. Nemenka dalis asmenų, kurie galėtų sau leisti geresnį būstą, to nedaro, nors pajamos jiems tai leidžia – tiesiog jų pirmenybių sąraše būstas neužima pirmos vietos. Ir nemenka dalis asmenų įsigyja aukštesnės vertės būstą nei kiti panašias pajamas gaunantys asmenys, nes būstas jiems yra itin svarbus. Apmokestinimas, kuris nusitaikė į nekenksmingus aplinkiniams žmogaus prioritetus, yra ydingas iš esmės.

Ką nekilnojamojo turto mokestis sukurs?

Jis sukurs getus. Tai, kad mokesčiai iš pradžių nebus dideli, anaiptol nereiškia, kad jie tokie liks ir ateityje. Tiesą sakant, dabartiniame projekte numatytas apmokestinimas yra nesunkiai pakeliamas daugumai gyventojų, o tai reiškia, kad elgesio jis smarkiai nekeis. Kodėl gi tada jo vis vien nereikia? Todėl, kad mokesčiai bus maži tik iš pat pradžių. Vėliau tos savivaldybės, kurios norės suaktyvinti nekilnojamojo turto plėtrą geriausiuose rajonuose, advokataus, kad mokestis būtų peržiūrėtas ir „tinkamai“ nustatytas. Tada centro ir kitų gerųjų kvartalų nekilnojamojo turto mokestis bus keliamas iki tokio lygio, kad skurdžiau gyvenantiems asmenims jis bus nebepakeliamas. Taigi skurdžiau gyvenantys asmenys glausis tuose kvartaluose, kur mokestis bus mažas, o geresnius kvartalus galės sau leisti tik labiau pasiturintys asmenys. Tai neįvyks iš karto, tai neįvyks per metus, bet per dešimt metų šie pokyčiai pasidarys matomi ir tai nebus geri pokyčiai.

Ekonominė politika gali kai ką sukurti, o kai ką ir išspręsti. Nekilnojamojo turto mokestis gali sukurti getus, tačiau jis jokios problemos neišspręs. Ko tada reikia Lietuvai, kalbant apie mokesčius? Tam tikrų mokesčių reikia, pavyzdžiui, reikalingas mokestis, kuris leistų kaupti būsto renovacijos fondą, tada pati renovacija vyktų daug didesniais tempais nei dabar. Taip pat reikalingas automobilių taršos mokestis, kuris pakeistų asmenų elgesį perkant transporto priemonę ir ją vairuojant, kai ne laikas iki 100 km/h būtų pagrindinis kriterijus, o emisijos. Tokie mokesčiai nesukurtų nieko, tačiau garantuotų problemų sprendimą ir paralelines įplaukas į biudžetą. Tokie mokesčiai yra reikalingi, o štai nekilnojamojo turto mokestis nereikalingas.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento dr. Algirdo Bartkaus komentaras

Nekilnojamojo turto mokesčių šalininkai dažnai sako, kad darbo jėga Lietuvoje ir taip yra smarkiai apmokestinama, ir kad trūksta turto mokesčių. Ir taip, darbo jėgos mokesčiai Lietuvoje yra dideli. Bet taip sakantieji pamiršta, kad jų taip mėgstami oligarchai daugumą savo turto laiko tikrai ne Lietuvos NT forma. Pagrindinė demografija, kurios beveik visas turtas yra laikomas Lietuvos NT forma yra būtent ta pati Lietuvoje gyvenanti samdoma darbo jėga.

Ir net ne visą turtą samdoma darbo jėga laiko NT forma - dažna šeima, kuri dar nėra išmokėjusi savo būsto paskolos, NT forma laiko didesnę dalį turto, nei jie iš viso jo turi - nes jų nekilnojamas turtas yra didesnės vertės, jei jų "equity", į kurią turi būti įskaičiuota ir banko paskola. Techniškai, jų būstai priklauso bankams, o NT mokesčius moka/mokės tai jie. Tai gaunasi taip, kad jei oligarchų atveju tik nedidelė jų turto dalis bus apmokestinta, jaunų šeimų, ką tik nusipirkusių būstą atveju, gali būti apmokestinama kelis kartus didesnė turto dalis, nei jie iš viso jo turi.

Tai meskim tą mitą, kad NT mokestis nėra dar vienas darbo jėgos mokestis. Jis yra - ir kuo jaunesnė demografija, tuo daugiau proporcingai to mokesčio jie mokės.

Kitas nepaprastai bjaurus NT mokesčio aspektas yra tas, kad, skirtingai nei pajamų mokesčio atveju, jį reikia mokėti net netekus pajamų ar darbo. Bet koks papildomas rizikos faktorius, kuris vers žmonės nagais ir dantimis laikytis įsikibus savo pajamų šaltinio, be abejo, yra labai naudingas stambiam žemos pridėtinės vertės verslui, bet, tikėtina, labai nenaudingas visai šaliai apskritai, nes sukelia daug daugiau rizikos pradėti savo verslą kuris gali ir negarantuoti pakankamų stabilių pajamų. Tuo tarpu, Lietuva ir taip turi rimtų verslumo problemų lyginant su daugeliu vakarų šalių.

Todėl tikrai ne samdomo darbo jėgos gerove rūpinasi NT mokesčius buldozeriu jau kelis dešimtmečius stumiantys oligarchai, kuriems padeda dalis kalakutų, uoliai besiruošiančių Kalėdoms.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148