Gydytojos patarimai, kaip elgtis įkandus vabzdžiui

Sušilus orams, visi skuba laisvą laiką praleisti gamtoje, tačiau poilsį dažnai apkartina vabzdžiai, kurių įkandimai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Nors Lietuvoje gyvybei pavojingų vabzdžių nėra, tačiau kai kurių iš jų įgėlimai gali ne tik sukelti nemalonius pojūčius, bet ir iššaukti alerginę reakciją.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Ineta Žalnėravičienė pažymi, kad dažniausiai vabzdžių įkandimus galima išgydyti namų sąlygomis, tačiau, užsitęsus simptomams, nereikėtų jų ignoruoti ir gydymą patikėti gydytojams.

„Lietuvoje žmonės dažniausiai susiduria su uodų, mašalų, vapsvų, bičių bei širšių įkandimais. Vabzdžio įkandimą atpažinsite kruopščiai apžiūrėję skaudamą vietą – įgėlimai dažniausiai pastebimi ant galūnių ar drabužių nedengiamose kūno vietose. Apžiūrėję patinusią ir paraudusią vietą, galite identifikuoti, kokio vabzdžio tai įkandimas – po bičių įgėlimų paprastai lieka geluonis, todėl jie skausmingesni nei kitų anksčiau minėtų vabzdžių“, – pasakoja I. Žalnėravičienė.

Kai kurių vabzdžių įkandimai gali būti pavojingi

Anot šeimos gydytojos, įkandus ar įgėlus vabzdžiui, organizmas pirmiausia reaguoja lokaliai – atsiranda patinimas ir paraudimas įkandimo vietoje. Kai kuriais atvejais žmogus gali jausti skausmą, deginimą ar niežulį. Paprastai įgėlimo simptomai palengvėja praėjus kelioms dienoms, o po 10 dienų visiškai dingsta.

Dažniausiai dėl uodų ir mašalų įkandimų nerimauti nereikėtų – jie į žmogaus organizmą nesuleidžia nuodų. Tokie vabzdžiai įkandimo metu suleidžia seiles su kraujo krešėjimą stabdančia medžiaga, kad lengviau prisiurbtų kuo daugiau kraujo. Todėl uodų ir mašalų įkandimai palieka nedidelį patinimą, paraudimą ar niežėjimą, tačiau didesnių simptomų nesukelia.

Rimtesnį sveikatos sutrikdymą gali sukelti bičių, širšių ir vapsvų įkandimai, kadangi šie vabzdžiai į žmogaus organizmą sušvirkščia nuodų, kurie gali sukelti alerginę reakciją. Pasak I. Žalnėravičienės, reikėtų atkreipti dėmesį į įkandimo vietą – įgėlimas itin pavojingas, jei buvo įgelta į liežuvį, ryklę ar gerklas, kadangi patinę organai gali sukelti kvėpavimo sutrikimą.

Įkandimai gali būti gydomi namų sąlygomis

Ant kūno pastebėjus vabzdžio įkandimą, svarbu neišsigąsti ir stebėti, kaip keičiasi savijauta ir kokia yra žmogaus organizmo reakcija. Pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėti įgeltą vietą ir, pastebėjus geluonį, jį pašalinti, kad į organizmą patektų kuo mažiau nuodų.

„Pašalinti geluonį geriausia buku peilio geležtės galu ar kitu smailiu daiktu, braukiant per odą. Nerekomenduojama geluonies traukimui naudoti pinceto, kadangi atsiranda didelė tikimybė geluonį suspausti ir tokiu būdu įleisti dar daugiau nuodų“, – aiškina I. Žalnėravičienė.

Pašalinus geluonį, reikėtų pasirūpinti įkandimo vieta ir ją gerai nuplauti muilu. Labai svarbu įkandimo vietos nekasyti – kasymo metu dar plačiau pasiskirsto vabzdžio suleisti nuodai ir išsiskiria niežulį sukeliančios medžiagos. I. Žalnėravičienė atkreipia dėmesį, kad odos nereikėtų tepti spiritu, įvairiomis užpiltinėmis, soda ar eteriniais aliejais – patepus kyla rizika odą dar labiau sudirginti.

„Norint sumažinti patinimą ir niežulį įkandimo vietoje, rekomenduojama dėti šaltus kompresus bent keletą kartų per dieną ir palaikyti 10 min. Jei niežulys nemažėja, odą nuraminti gali geliai ar kremai, skirti specialiai vabzdžių įkandimo simptomams mažinti. Jei jaučiate skausmą, jį sumažinti padės nesteroidiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis“, – tvirtina šeimos gydytoja.

Alerginės reakcijos tikimybė

Kylant nerimui ar turint klausimų, I. Žalnėravičienė rekomenduoja kreiptis į gydytoją. Ypač, jei gydantis namuose savijauta negerėja arba net blogėja – praėjus kelioms dienoms patinimas ir paraudimas plečiasi, pradeda kilti temperatūra, įkandimo vietoje atsiranda pūliuojanti žaizda. Taip pat su gydytoju reikėtų pasikonsultuoti, jeigu vabzdžio įkandimas yra veido srityje, netoli akies.

Gydytoja sako, kad vabzdžio įkandimas itin pavojingas, kuomet žmogus yra alergiškas vabzdžio nuodams. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją ir pradėti gydymą.

„Alerginių reakcijų pasireiškimas kiekvienam yra individualus, tačiau jos paprastai prasideda per pirmąsias keliolika minučių nuo įkandimo. Alergijos simptomai gali varijuoti nuo silpnumo, niežulio, veido tinimo, šaltkrėčio, pykinimo, vėmimo, kūno skausmų iki sąmonės sutrikimo ar apalpimo, dusulio, kraujo spaudimo nukritimo ar traukulių“, – aiškina I. Žalnėravičienė.

Pastebėjus žmogų, kuriam prasidėjo alerginė reakcija, svarbu nuraminti žmogų ir patiems išlikti ramiems, nes tik taip suteiksite kuo geresnę ir efektyvesnę pirmąją pagalbą. Gydytoja pirmiausia rekomenduoja pašalinti geluonį, tuomet sugirdyti žmogui antialerginių vaistų. Jei būklė sparčiai blogėja – progresuoja silpnumas, didėja patinimas, dusulys, bėrimai – skambinti pagalbos telefonu 112.

Alergiški žmonės turėtų ir patys pasirūpinti reikiamomis priemonėmis – nuolat turėti adrenalino švirkštą, kuris, iškart po įgėlimo, turi būti suleidžiamas į išorinės šlaunies pusės arba peties raumenį, nelaukiant simptomų pradžios.

Naudokite prevencines priemones

Nors yra daugybė prevencinių priemonių, kurios padeda apsisaugoti nuo įvairių vabzdžių įgėlimų, gydytoja pabrėžia, kad svarbu išanalizuoti, kaip teisingai naudoti repelentus, kad jie būtų veiksmingi.

„Purškalus ar pieštukus, skirtus naudoti ant odos ar rūbų, būtina atnaujinti, nes pasenęs, blėstantis repelentas gali prikviesti dar daugiau vabzdžių. Atkreipkite dėmesį ir į savo naudojamas kosmetikos priemones – gamtoje geriausia vengti saldų, išraiškingą kvapą turinčių kvepalų ar kūno priežiūros priemonių“, – aiškina gydytoja.

Apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų gali padėti ir atsargus bei tinkamas elgesys gamtoje. I. Žalnėravičienė pataria nebūti aplinkoje, kurioje stovi aviliai ar pjaunama žolė, stengtis po ją nevaikščioti basomis kojomis. Pastebėjus nuodingą vabzdį, nereikėtų mosuoti rankomis ir baidyti – patariama reaguoti kuo ramiau, nes išsigandus, išsiskiria medžiagos, dar labiau pritraukiančios vabzdžius.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9