Paskutinės naujienos
Reklama
TV naujienos
Radijo naujienos
Diskusija apie LRT HD
iliustracija
Interneto naujienos
Kompiuterijos naujienos
Pagalba priimant TV
iliustracija
Mokslo naujienos
Technologijų naujienos
Palydovinės antenos
iliustracija
Elektronikos naujienos
Buities technikos naujienos
Reklama
Apklausos
Kokia TV antena naudojatės?

Individualia lauko
Kambarine
Kabeline TV
Palydovine
Kolektyvine
Nežiūriu TV

Vilnius nuotraukose
iliustracija
Naudinga žinoti
  • Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
  • Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Rusija jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
  • Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.

    • Daugiau patarimų
Mintys
  • Aš, kaip ir dauguma žmonių, matau pasaulį tokį, kokį norėčiau matyti, o ne tokį, koks jis yra iš tiesų.
    • Paulo Coelho
  • Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą.
    • Liudvigas van Bethovenas
  • Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir aš nesu tikras dėl visatos.
    • A. Enšteinas
  • Nėra prasmės prisiminti praeities, jei ji neturi įtakos dabarčiai.
    • Čarlzas Dikensas
  • Pripažinęs savo silpnumą žmogus tampa stiprus.
    • H. de Balzakas
Palydovinis imtuvas
iliustracija
Help & News
Aide et Nouvelles
Reklama
Naujienos

Ar šiandien ant Lietuvos dirvožemio išgyventų dinozaurai?

2017-09-21 17:50:16

Pastaruoju metu itin aktyviai kalbama apie tai, kad antibiotikus visuomenė privalo vartoti atsakingai. O tais atvejais, kai jų vartojimas yra neišvengiamas, žmogus turi gauti ir probiotikų, t.y. gerųjų bakterijų, atkuriančių mūsų organizmo mikloflorą, kurios, mokslininkų teigimu, kiekvienas „nešiojamės“ net apie 3 kg.

Tačiau ar dažnas susimąstome, kad intensyvus, chemizuotas žemės ūkis, lygiai taip pat kaip antibiotikai žmogaus organizmą, alina dirvožemį, sunaikindami jo gerąsias bakterijas? Lietuvoje pirmieji apie šią problemą prabilę Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai teigia, kad būtent nuo dirvožemio mikroorganizmų būklės priklauso ne tik derliaus gausa, bet ir žmonių sveikata.

Apie tai, kur link turėtų būti sukamas mūsų šalies žemės ūkis, kad vartotojams būtų garantuotas sveikas maistas, o dirvožemio, kaip didžiausio mūsų nacionalinio turto, tvarumas, pasakoja ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas LIAKAS.

ASU mokslininkai, bendradarbiaudami su šalies agroverslu, nuolat atlikinėja įvairius bandymus bei šviečia ūkininkus, supažindindami juos su šių tyrimų rezultatais. Bet jeigu mūsų žemdirbiai dirba naudodami vakarietišką techniką, kodėl negalėtume tiesiog iš vokiečių ar suomių perimti ir pažangiausias ūkininkavimo technologijas?

Iš dalies Lietuvoje taikomos technologijos ir yra vakarietiškos. Tačiau į Lietuvą atvažiavę konsultantai, pavyzdžiui, iš Vokietijos ar Danijos dažnai „kapituliuoja“. Mat jie yra įpratę dirbti ten, kur žemė natūraliai derlinga. Deja, pas mus jos našumas skirtingas - nuo labai mažo iki didelio ir labai didelio. Žinoma, labai derlingų dirvožemių nedaug. Be to, mūsų dirvožemiams būdingi dar ir užmirkimai. O tai - ir dirvodaros procesų, ir netinkamo žemės dirbimo pasekmė. Todėl ASU mokslininkų užduotis ir yra inovatyvias technologijas adaptuoti mūsų sąlygoms. Šiuo metu rinka laisva. Pavyzdžiui, ūkininkas galvoja, kad atsivežus derlingą vakarietišką javų veislę, dalis jo problemų kaipmat išnyktų. Bet klausimas, koks atvežtos ir mūsų sąlygomis neištirtos žiemkenčių veislės žiemkentiškumas ir ar ją pasėjęs ūkininkas nepatirs nuostolio. Todėl moksliniai eksperimentai pačioje Lietuvoje yra būtini.

Apie dirvožemio dykumėjimo grėsmę dėl besaikio chemikalų naudojimo žemės ūkyje kalbama jau pasaulio mastu. Ką ir kaip mūsų ūkininkai turėtų daryti kitaip, nei daro šiuo metu?

Dirvožemis kaip ir žmogus – kiekvienas turi savo charakterį. Netgi tame pačiame ūkyje laukai gerokai skiriasi. Todėl ūkininkas turi pažinti savo žemę ir su joje augančiais augalais bendrauti kaip su sau lygiais, nes augalas puikiai parodo, ko jam reikia, o ko – ne.

Sakyčiau, mūsų ūkininkai pastaruoju metu perdėtą dėmesį yra sutelkę į techniką. Ir tai nestebina, nes labai ilgą laiką ji mums buvo tiesiog neprieinama. Bet problema tai, kad nevisiškai žinome, kaip modernią techniką naudoti, nes brangiai kainavęs sunkiasvoris traktorius dažnais atvejais ne didina, bet blogina dirvožemio kokybę.

Iš tiesų buvome tie entuziastai, kurie vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome raginti dirvožemį ne tik chemizuoti, bet ir biologizuoti. Be abejo, sulaukėme nemažai kritikos. Bet džiugu, kad šiandien jau ne vienas Lietuvos ūkininkas praktikas supranta, kad chemines trąšas dirvožemis efektyviai įsavina tik tuo atveju, kai jo paties biologinis aktyvumas yra pakankamas. Vakarų Europos šalyse, Kanadoje, JAV šis suvokimas atėjo seniai. Pačiam neseniai teko lankytis ūkyje Prancūzijoje, kurio šeimininkas gauna įspūdingą 110 t/ ha cukrinių runkelių derlingumą. Prancūzo ūkininko teigimu, tai ne jo paties, o jo senelio ir tėvo, visą gyvenimą besirūpinusių valdomos žemės tvarumu, nuopelnas. Deja, daugelis ūkininkų Lietuvoje iš dirvožemio kol kas ima tik kreditą ir tai jau baugina. Intensyvios gamybos ūkiuose naudojama labai daug pesticidų. Ir tai veikia dirvožemio mikroflorą, kaip žmogų antibiotikai. Akivaizdu, kad dirvožemio kokybė blogėja, ir ūkininkai įdeda vis daugiau lėšų ir darbo, norėdami gauti tokį patį derlių. Tačiau pelnas nedidėja.

Ar dirvos biologizavimas aktualus tik augalininkystės ūkiams, kuriuose auginami javai bei daržovės, ar ir gyvulininkystėje?

Gyvulininkystės ūkiai paprastai patys augina bei gamina pašarus. Jei gyvuliai su pašaru gauna daugiau ir įvairesnių natūralių mineralų, šie mineralai su maistu patenka ir į žmogaus organizmą. Vaizdžiai tariant, pagalvokime, kad kai kurie įspūdingų parametrų dinozaurai buvo žolėdžiai ir jiems pakako to, ką gaudavo iš augalų. Deja, dabartinis mūsų maistas, kaip teigia šios srities specialistai, iš cheminių trąšų tegauna labai ribotą kiekį mineralų, nors žmogui, norinčiam būti sveikam, jų skirtingų reikia 70 - 90. Būtent dėl mineralų stygiaus daugelis kenčia dėl kaulų ligų, dantų ėduonies bei įvairių kitokių sveikatos sutrikimų.

Visi norime sveiko, natūralaus maisto, bet visi suprantame, kad dirvą tręšti reikia. Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje „susitraukęs“, mėšlo nėra, tad kuo dar tręšti, jei ne cheminėmis trąšomis?

Iš tiesų mėšlas yra biologinė trąša, kurioje be svarbiausių augalų mitybos elementų labai daug mikrofloros. Ir mokslininkai skaičiuoja, kad 1 t šiaudų apipurškus mikrofloros substratu, gaunamos 4 t mėšlo ekvivalento. Taigi, jei skaičiuosime, kad ūkininkas iš hektaro ima 6 t javų grūdų derlių, jam lieka apie 7 - 8 t šiaudų, iš kurių galima pasigaminti 30 - 40 t mėšlo. Aišku, jeigu ūkininkas šiaudus tik užbers salietra ir užars įsivaizduodamas, kad tokiu būdu padidino šiaudų mineralizaciją, jis klysta. Nes taip tik dar paspartinamas dirvožemio humuso irimo procesas. O užarti šiaudai ir po 5 metų liks net nepakitę.

Šiuo metu laukuose dūzgia traktoriai, ruošdami dirvą būsimai sėjai. Tačiau vis dažniau girdime lietuvio ausiai neįprastą mokslininkų raginimą intensyvaus žemės dirbimo atsisakyti ir nearti. Kodėl?

Netinkamas arimas tik padidina piktžolių plitimą ir yra augalų poreikiams visiškai prieštaraujantis procesas. Lietuvoje derlingi tėra 15 – 20 cm dirvožemio paviršiaus. Kai ariama giliau, į viršų iškeliamas nederlingas sluoksnis. Suprantama, netrūksta teiginių, kad esą mūsų seneliai ir proseneliai žemę arė, o jie ir be mokslo žinojo, ką daro. Bet arkliai teišardavo 8-12 cm gyliu, o šimtų AG traktorius aria ir iki 30 cm. Be to, po laukus važinėjanti sunki technika žemę dar ir suslegia, o tai irgi prieštarauja augalo fiziologiniams poreikiams.

Esate vienas aktyviausiai su žemdirbiais bendraujančių Lietuvos mokslininkų. Kasmet surengiate seminarų bei mokymų keliems tūkstančiams žmonių. Kiek mūsų ūkininkai pagavūs naujoms mokslo idėjoms?

Džiugina, kad ūkininkai tampa vis labiau aktyvūs. Būtų labai blogai, jei jie pasikliautų tik tomis žiniomis, kurias įgyja iš pardavėjų, nes, deja, pateikiama ir daug pseudoinformacijos. Dalis mūsų agroverslo įmonių aktyviai bendradarbiauja su mokslininkais, užsako atlikti tyrimus ir tai yra puiku, nes tik tokiu būdu gaunamos mokslu pagrįstos žinios apie vienos ar kitos taikomos technologijos efektyvumą.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-01-23 17:34:28

Po „Brexit“ siuntas siųsti į Jungtinę Karalystę metus galėsime taip pat

Trečiadienį Jungtinės Karalystės Lordų Rūmams pritarus „Brexit“ sutarties įstatymo projektui ir, jeigu karalienė Elizabeth II jį patvirtins, iki šio mėnesio pabaigos ši šalis gali išstoti iš Europos Sąjungos.
       2020-01-23 17:30:14

Liudas Mažylis apie metų planus: „Bus intrigų“

Profesorius Liudas Mažylis jau daugiau nei pusmetį dirba Europos Parlamente (EP), kur jam pavyksta sėkmingai sujungti visas profesines patirtis: čia gelbsti ir chemiko, ir Europos Sąjungos politikos bei Europos integracijos dėstytojo žinios.
       2020-01-23 17:27:11

Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai

Aiški 5G ryšio plėtros vizija ir koordinuoti veiksmai padės Lietuvai siekti lyderystės 5G ryšio technologijoje tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva, įdiegusi šią naujos kartos technologiją, gali tikėtis pokyčių visuose svarbiausiuose sektoriuose.
       2020-01-23 13:39:22

Paskaičiuota, kiek įmonėms kainuoja netinkamo IT specialisto įdarbinimas

Verslo sėkmė priklauso nuo darbuotojų ir jų turimų kompetencijų. Tačiau rasti tinkamą specialistą, ypač IT srityje, šiandien tampa tikru iššūkiu daugelyje pasaulio šalių.
       2020-01-23 13:35:01

Mitas, kad saulės energijai reikia elektrinės ant stogo

„Galimybė vartoti žaliąją energiją gyvenant daugiabutyje iš tiesų unikali, ypač įvertinus tai, jog galima net neturėti elektrinės ant stogo ar šalia daugiabučio“, – pasakoja vilnietė Renata Sagatauskė.
       2020-01-23 13:30:57

Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?

Iki pat kovo mėnesio tęsiantis slidinėjimo sezonui, šio sporto mėgėjai traukia į populiarius kalnų kurortus užsienyje, o draudikai skaičiuoja išaugantį traumų skaičių. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nusileidimas nuo kalno gali baigtis ne malonių įspūdžių aptarimu su draugais.
       2020-01-22 07:52:07

Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis

Praūžus metų laukiamiausiai „CES 2020“ technologijų parodai, žiniasklaida mirga nuo dar nematytų inovacijų ir neįtikėtiną pažangą rodančių prietaisų. Technologijų gamintojai pasistengė ir savo vartotojams pristatė daugybę buitį palengvinsiančių įrenginių.
       2020-01-22 07:35:31

Ligonių kasos pataria: kaip pasirinkti gydymo įstaigą?

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.
       2020-01-22 07:29:31

Atlyginimas be lubų: kodėl gerai, kai darbuotojai uždirba daugiau nei vadovai

Didesnis atlygis turi labai menką ryšį su pasitenkinimu savo darbu, rodo per pastaruosius 120 metų atliktų tyrimų apžvalga. Kaip pastebi „Bitės“ pardavimo vadovas Giedrius Skliutas, situacija pasikeičia į priešingą pusę, kai bendrovėje įvedama atlygio be lubų sistema.
       2020-01-22 07:24:39

Saugantiems automobilius nuo vagių – veiksmingi patarimai

Automobilių detalių vagysčių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau vagių padaroma žala auga. Draudikai skaičiuoja, kad taip yra dėl didėjančio modernesnių automobilių, kuriuose montuojama daugiau įvairios įrangos – neretai, ganėtinai brangios arba turinčios aukštą vertę antrinėje rinkoje, skaičiaus.
       2020-01-22 07:20:54

Per 2019 metus – 1000 pranešimų RRT apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

Per 2019 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 998 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete aptiktą informaciją.
       2020-01-22 07:15:32

5 priežastys, kurios įtikins valgyti daugiau avokadų

Nors greitas gyvenimo tempas apsunkina galimybę į savo racioną įtraukti maistingų produktų, prekybos tinklo „Iki“ ekspertai išskiria svarbiausias avokadų savybes, kurios įtikins rinktis šį vaisių net labiausiai neturinčius laiko sveikai mitybai.
       2020-01-22 07:05:17

Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere

Viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davoso mieste, Šveicarijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Europos lyderiams organizuotuose pietuose, kuriuose pasakė sveikinimo kalbą tema „Ekonominio augimo skatinimas Vidurio ir Rytų Europoje“.
       2020-01-18 11:14:36

Autonominis avarinis stabdymas: revoliucinė, bet ne visada veikianti sistema

2022 metais visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai privalės stabdyti patys, t. y. turėti autonominio avarinio stabdymo (angl. Autonomous Emergency Braking, AEB) sistemas.
       2020-01-18 11:05:38

Apsipirkimas mobiliuoju telefonu: ko galime pasimokyti iš jauniausių?

Pasaulinės elektroninės prekybos statistikos duomenys rodo, jog 2020-ieji bus tie metai, kai perkant internetu mobilieji įrenginiai nukonkuruos kompiuterius. Populiarėjantis apsipirkimo būdas yra daug patogesnis dėl galimybės įsigyti norimų prekių bet kur ir bet kada.
       2020-01-17 17:00:16

Programavime įgyvendinti sumanymą iš pirmo karto sunkiai pavyksta

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga, nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių – trūksta.
       2020-01-17 16:55:58

Slaptos „Google Chrome“ funkcijos: kaip iš naršyklės gauti dar daugiau?

Šiandien interneto naršyklė „Google Chrome“ vis dar yra populiariausia pasaulyje. Dėl jos funkcionalumo, greičio ir patogumo, naršykle naudojamasi įvairiose platformose nuo asmeninių kompiuterių iki „Android“, „iPhone“ ar „iPad“ įrenginių.
       2020-01-17 16:47:24

Pieno kaina išaugo – stambieji ūkiai gauna europinį vidurkį

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2019 metų gruodį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo europinį vidurkį siekiančią supirkimo kainą – 338,5 eurus už toną, arba 0,8 proc. daugiau nei lapkritį.
       2020-01-17 16:44:38

Saugūs internete: virtualaus gyvenimo taisyklės jaunuoliui

Šiandien jaunuoliai yra aktyvūs technologijų vartotojai, tad niekur nepalikti skaitmeninių pėdsakų internete beveik neįmanoma. Dėl to, itin svarbu rūpintis savo skaitmenine tapatybe, virtualioje erdvėje elgtis atsakingai ir apgalvotai, taip, kaip realiame gyvenime.
       2020-01-17 16:40:53

Mokslininkas apie žiemą dygstančius grybus: šis reiškinys mums siunčia žinią

Viešojoje erdvėje šią žiemą netrūksta gyventojų keliamų nuotraukų, kuriose – miške rasti grybai. „Tai ne prasimanymas, o šių metų žiemos realybė.
       2020-01-17 16:37:26

Laikas, kai moterų akys nustoja blizgėti: kaip sau padėti?

Keičiantis amžiui, keičiasi ir moteriškų hormonų pusiausvyra, o tai turi įtakos ir savijautai. „Eurovaistinės“ sveikatos specialistai sako pastebintys, kad moterims, kurios nežino, kaip tinkamai pasirūpinti savimi, tai gali trukdyti netgi paprasčiausiai kasdienei veiklai.
       2020-01-17 08:11:18

Dakaro organizatoriai „Agrorodeo“ komandai įteikė medalius už pagalbą varžovui

Dakaro ralio organizatoriai Vaidotui Žalai ir Sauliui Jurgelėnui už pagalbą prancūzų R. Chabot ir G. Pillot ekipažui įteikė „Epic story“ atminimo medalius, kurie yra dalijami istorijų, labiausiai atspindinčių Dakaro ralio dvasią dalyviams.
       2020-01-16 12:15:31

Banko kortelės kodą bandė išgauti mirtinais smūgiais

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Arvydas Gramba, surašęs kaltinamąjį aktą, teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys visaginiečiai kaltinami nužudymu. Jiems taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo nužudytojo mokėjimo kortele bei jos neteisėto panaudojimo.
       2020-01-16 12:08:03

ES suteikė Estijos pavėžėjimo paslaugų platformai „Bolt“ 50 mln. Eur kreditą

EIB suteikia įmonės „Bolt“ plėtrai bei tyrimams ir naujiems produktams kurti 50 mln. Eur vertės kvazikapitalo kreditą. „Bolt“ investuos šios paskolos lėšas į savo teikiamų pavėžėjimo paslaugų saugos, patikimumo ir tvarumo didinimą.
       2020-01-16 11:45:34

Gyvenimas „nuo algos iki algos“: ką vertėtų daryti kitaip?

Nauji metai dažnam yra naujų darbų bei tikslų įgyvendinimo pradžia – prisižadama išmokti ką nors naujo, pradėti sveikiau gyventi ar galiausiai – nuosekliau ir atsakingiau planuoti finansus, kad paskutinės dienos iki atlyginimo nebūtų kupinos nerimo.
       2020-01-16 09:01:48

Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?

Sausį drąsiai galime vadinti atsinaujinimo mėnesiu. Jo laukiame ne tik dėl to, kad pradedame vykdyti Naujųjų metų išvakarėse sau duotus pažadus, tačiau šį mėnesį prasideda ir taip laukti išpardavimai. Didžioji dalis moterų skuba nusipirkti seniai nusižiūrėtą suknelę, batelius ar rankinę, kuriai vis pagailėdavo pinigų.
       2020-01-16 08:53:54

„Microsoft“ galimybė studentams: kviečia kurti dirbtinio intelekto sprendimus

Technologijų kompanija „Microsoft“ Lietuvoje ieško inovatyvių studentų ir kviečia juos dalyvauti konkurse „AI Guardians“. Jo tikslas – rasti geriausias, dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų idėjas, kurios padėtų tobulinti aukštąjį mokslą.
       2020-01-16 08:45:29

Pretenduojate į paramą elektrinei įrengti? Nepadarykite šių klaidų

2020-ieji startavo gera žinia gyventojams, norintiems būti energetiškai nepriklausomiems ir kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo. Iki pat sausio pabaigos dal galima pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą, skirtą saulės elektrinėms individualiuose namuose įsirengti ir nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti.
       2020-01-16 08:41:52

Žmogus imasi nemirtingumo projektų

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.
       2020-01-16 08:25:29

Pernai dvigubai daugiau užsienio startuolių verslo plėtrai pasirinko Lietuvą

Nors konkurencija tarp Lietuvos ir kitų šalių startuolių ekosistemų sparčiai stiprėja, inovatyvūs verslai iš ne Europos Sąjungos šalių palankiai vertina Lietuvos startuolių ekosistemą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama