Netikėta taršos sinergija – aerozolio dalelės ir mikroplastikas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus komanda pagal programą „Horizon Europe“ nuo šių metų pradžios pradėjo projektą „EDIAQI“, siekiant įvertinti, kiek mikroplastiko dalelių yra mokyklos aplinkos ore, bei ištirti jų dydį, cheminę sudėtį ir kilmės šaltinius.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Šis Aplinkotyros skyriaus vadovės dr. Steigvilės Byčenkienės vadovaujamas keturis metus truksiantis projektas vienija net 18 organizacijų iš 11 skirtingų Europos šalių.

Kas yra mikroplastikas?

Gyvenimas be plastiko beveik neįsivaizduojamas. Nesvarbu, ar tai būtų kosmetika, drabužiai, pakuotės, žaislai, baldai, rašalai, kilimai ar kiti kasdien naudojami daiktai – su plastiku susiduriame visose savo gyvenimo srityse. Tuo tarpu mikroplastikas – tai mažytės (mažiau nei 5 mm), beveik nematomos plastiko dalelės, kurios jau prasiskverbė į pasaulinę ekosistemą.

Mikroplastikai yra smulkūs fragmentai arba pluoštai, susidarę yrant didesniems plastiko gabalams. Jie yra pakankamai lengvi, kad būtų vėjo nešami dideliais atstumais. Mikroplastiko tarša atmosferoje tikriausiai keliauja dešimtmečius. Mokslininkai nori geresnių priemonių tirti jo poveikį klimatui, ekologijai ir žmonių sveikatai. Tačiau daugelis žmonių nesuvokia, kad mikroplastiko dalelių yra ir ore, kuriuo kvėpuojame. Jis yra reikšmingas mūsų aplinkos oro teršalas.

Iš kur mikroplastikas atsiranda ore?

Nors mikroplastiko dalelės buvo aptiktos ir atokiuose regionuose, tokiuose kaip kalnų baseinas Prancūzijoje, atmosferoje virš Šiaurės Atlanto vandenyno ir kitur, tačiau oru plintantis mikroplastikas ir nanoplastikas vis dažniau randamas miesto aplinkoje. Keli tyrimai parodė, kad ore esančio mikroplastiko charakteristikos ir pasiskirstymas aerozolio dalelėse, kurių skersmuo neviršija 2,5 μm arba 10 μm (KD2.5, KD10, atitinkamai) pakeičia aerozolio dalelių charakteristikas. Ore sklindančių mikroplastiko dalelių fizikinių ir cheminių parametrų tyrimas yra svarbus jų elgsenos ir plitimo aplinkoje supratimui.

Oru plintantis mikroplastikas turi skirtingą cheminę sudėtį ir labiau atspindi mišinius, paprastai sudarytus iš polimerų, mineralų, šalutinių plastiko skilimo produktų ir kitų susijusių cheminių medžiagų, kurios gali keistis priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir turėti įtakos jų poveikiui aplinkai ir žmogui.

Mikroplastiko dalelės ore atsiranda iš kasdieniniame gyvenime atliekamų veiksmų. Pavyzdžiui, kai vairuojate automobilį, padangos lėtai nusidėvi dėl trinties ir karščio. Taip yra todėl, kad milijonai mažų mikroskopinių gumos ir plastiko gabalėlių, naudojamų padangoms gaminti, nuskrenda nuo padangos ir patenka į orą.

Taip pat daugelyje drabužių, pagamintų iš poliesterio, yra mažų plastikinių komponentų, kurie pridedami gamybos metu. Kai trinate poliesterio drabužių paviršių, į orą patenka tūkstančiai mažyčių skaidulų (įsivaizduokite, kad niežti odą, pasikasote, ir tonos odos ląstelių išpleiskanoja į orą).

Pagrindiniai sintetiniai plastikai, plačiai naudojami kasdieniame gyvenime, yra pagaminti iš polietileno (PE), polipropileno (PP), polistireno (PS), polietileno tereftalato (PET) ir polivinilchlorido (PVC). Jie gali patekti į aplinką ir plisti oru.

„Mikroplastiko dalelių kiekis ore ir galimas jo poveikis mūsų sveikatai kelia vis didesnį mokslininkų susirūpinimą“, – teigia FTMC Aplinkotyros skyriaus darbuotoja dr. Ieva Uogintė.

Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys parodė, kad kasmet 7 milijonai žmonių miršta nuo aplinkos ir namų ūkio oro taršos (PSO, 2022). Kiekvienas žmogus kvėpuoja maždaug 14 kartų per minutę ir 20 000 kartų per dieną. Tiesą sakant, kas valandą galite įkvėpti iki 16,2 plastiko gabalėlių iš drabužių ir plastiko šiukšlių.

Tyrimai rodo, kad grėsmė žmonių sveikatai yra labai didelė. Įkvėptos šios mažos dalelės patenka į giliuosius plaučius, kur gali sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimų. Smulkiausios dalelės taip pat gali patekti į kraują ir sukelti širdies ir smegenų kraujagyslių ligas, vėžį ir paveikti žmogaus imuninę ar nervų sistemą. Plaučių audinyje randamos mikroplastiko dalelės rodo, kad organizmas nepajėgia atsikratyti visų dalelių, t. y. mikroplastikas yra biologiškai patvarus.

Oru plintančio mikroplastiko atplaišose taip pat gali būti cheminių priedų, pvz., bisfenolio A, plastifikatorių, ftalatų ir bromintų antipirenų, kurie ardo endokrininę sistemą. Vykstant fotocheminėms reakcijoms, ore esantys mikroplastikai suyra išskiriant cheminius priedus. Taip pat ypač mažos nano dydžio mikroplastiko dalelės gali kirsti ląstelių membranas ir sukelti uždegimą žmonėms, kurie ir taip serga kvėpavimo takų ligomis ar plaučių vėžiu. Aerozolio dalelės su mikroplastiku gali tapti policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) nešikliais, kurie kelia didesnės vėžio rizikos grėsmę.

Ore esantis mikroplastikas gali prisidėti ir prie plastiko taršos vandens ekosistemose. Naujausi tyrimai rodo, kad mikroplastiko ir nanoplastiko tarša daro neigiamą poveikį vandens organizmams, tokiems kaip mikrodumbliai, zooplanktonas, vilkligės, krabai, norveginiai omarai bei žuvys. Todėl mikroplastiko pasiskirstymo ore tyrimai taip pat galėtų suteikti svarbios informacijos vertinant riziką žmonėms ir aplinkai.

Mikroplastiko dalelių galima rasta tiek lauko ore, tiek patalpose. Skaičiuojama, kad žmogus vidutiniškai apie 90 proc. savo laiko praleidžia privačiose ir viešose uždarose erdvėse. Nesvarbu, ar dirbate, miegate, apsiperkate ar valgote – dauguma veiklos vyksta patalpose, pvz., namuose, mokyklose, darbo vietoje ar viešajame transporte.

Patalpų ore yra žymiai daugiau mikroplastiko nei lauko ore. Kilimai, kūno priežiūros priemonės, žaislai, dažai ar sintetinė tekstilė yra pagrindinės šios didesnės koncentracijos priežastys. Mūsų plaučiai tikrai turi sunkiai dirbti, kad iš oro išfiltruotų visas kenksmingas daleles ir nešvarumus.

Europoje daugiau nei 64 mln. moksleivių ir beveik 4,5 mln. mokytojų beveik kasdien trečdalį paros praleidžia ugdymo įstaigose, t. y. vidutiniškai bent apie 63 paras metuose.

Neretai mokymo įstaigos yra išsidėsčiusios šalia kelio, kur mikroplastiko dalelės iš lauko nesudėtingai pasiekia vaikų klases. Moksleiviai yra pažeidžiamiausi mikroplastiko taršai, nes jų organizmai formuojasi ir auga. Kartu su mikroplastiko dalelėmis galintys patekti mikrobiologiniai teršalai, alergenai ar kitos kenksmingos medžiagos yra kenksmingi plaučių, širdies, smegenų bei nervų sistemos vystymuisi. FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkai projekto metu tikisi įvertinti galimą mikroplastiko dalelių patekimą iš lauko bei sąryšius su kitais oro teršalais.

Gauti tyrimo rezultatai švietimo darbuotojams padės parengti tinkamas gaires, skirtas pagerinti patalpų oro kokybę. Taip pat tai leis peržiūrėti šiuo metu galiojančias normas ir oro taršos reguliavimo, kontrolės bei stebėjimo priemones.

Straipsnio autorė – dr. Ieva Uogintė, FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslo darbuotoja

• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
• Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140