Netikėta taršos sinergija – aerozolio dalelės ir mikroplastikas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus komanda pagal programą „Horizon Europe“ nuo šių metų pradžios pradėjo projektą „EDIAQI“, siekiant įvertinti, kiek mikroplastiko dalelių yra mokyklos aplinkos ore, bei ištirti jų dydį, cheminę sudėtį ir kilmės šaltinius.

Šis Aplinkotyros skyriaus vadovės dr. Steigvilės Byčenkienės vadovaujamas keturis metus truksiantis projektas vienija net 18 organizacijų iš 11 skirtingų Europos šalių.

Kas yra mikroplastikas?

Gyvenimas be plastiko beveik neįsivaizduojamas. Nesvarbu, ar tai būtų kosmetika, drabužiai, pakuotės, žaislai, baldai, rašalai, kilimai ar kiti kasdien naudojami daiktai – su plastiku susiduriame visose savo gyvenimo srityse. Tuo tarpu mikroplastikas – tai mažytės (mažiau nei 5 mm), beveik nematomos plastiko dalelės, kurios jau prasiskverbė į pasaulinę ekosistemą.

Mikroplastikai yra smulkūs fragmentai arba pluoštai, susidarę yrant didesniems plastiko gabalams. Jie yra pakankamai lengvi, kad būtų vėjo nešami dideliais atstumais. Mikroplastiko tarša atmosferoje tikriausiai keliauja dešimtmečius. Mokslininkai nori geresnių priemonių tirti jo poveikį klimatui, ekologijai ir žmonių sveikatai. Tačiau daugelis žmonių nesuvokia, kad mikroplastiko dalelių yra ir ore, kuriuo kvėpuojame. Jis yra reikšmingas mūsų aplinkos oro teršalas.

Iš kur mikroplastikas atsiranda ore?

Nors mikroplastiko dalelės buvo aptiktos ir atokiuose regionuose, tokiuose kaip kalnų baseinas Prancūzijoje, atmosferoje virš Šiaurės Atlanto vandenyno ir kitur, tačiau oru plintantis mikroplastikas ir nanoplastikas vis dažniau randamas miesto aplinkoje. Keli tyrimai parodė, kad ore esančio mikroplastiko charakteristikos ir pasiskirstymas aerozolio dalelėse, kurių skersmuo neviršija 2,5 μm arba 10 μm (KD2.5, KD10, atitinkamai) pakeičia aerozolio dalelių charakteristikas. Ore sklindančių mikroplastiko dalelių fizikinių ir cheminių parametrų tyrimas yra svarbus jų elgsenos ir plitimo aplinkoje supratimui.

Oru plintantis mikroplastikas turi skirtingą cheminę sudėtį ir labiau atspindi mišinius, paprastai sudarytus iš polimerų, mineralų, šalutinių plastiko skilimo produktų ir kitų susijusių cheminių medžiagų, kurios gali keistis priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir turėti įtakos jų poveikiui aplinkai ir žmogui.

Mikroplastiko dalelės ore atsiranda iš kasdieniniame gyvenime atliekamų veiksmų. Pavyzdžiui, kai vairuojate automobilį, padangos lėtai nusidėvi dėl trinties ir karščio. Taip yra todėl, kad milijonai mažų mikroskopinių gumos ir plastiko gabalėlių, naudojamų padangoms gaminti, nuskrenda nuo padangos ir patenka į orą.

Taip pat daugelyje drabužių, pagamintų iš poliesterio, yra mažų plastikinių komponentų, kurie pridedami gamybos metu. Kai trinate poliesterio drabužių paviršių, į orą patenka tūkstančiai mažyčių skaidulų (įsivaizduokite, kad niežti odą, pasikasote, ir tonos odos ląstelių išpleiskanoja į orą).

Pagrindiniai sintetiniai plastikai, plačiai naudojami kasdieniame gyvenime, yra pagaminti iš polietileno (PE), polipropileno (PP), polistireno (PS), polietileno tereftalato (PET) ir polivinilchlorido (PVC). Jie gali patekti į aplinką ir plisti oru.

„Mikroplastiko dalelių kiekis ore ir galimas jo poveikis mūsų sveikatai kelia vis didesnį mokslininkų susirūpinimą“, – teigia FTMC Aplinkotyros skyriaus darbuotoja dr. Ieva Uogintė.

Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys parodė, kad kasmet 7 milijonai žmonių miršta nuo aplinkos ir namų ūkio oro taršos (PSO, 2022). Kiekvienas žmogus kvėpuoja maždaug 14 kartų per minutę ir 20 000 kartų per dieną. Tiesą sakant, kas valandą galite įkvėpti iki 16,2 plastiko gabalėlių iš drabužių ir plastiko šiukšlių.

Tyrimai rodo, kad grėsmė žmonių sveikatai yra labai didelė. Įkvėptos šios mažos dalelės patenka į giliuosius plaučius, kur gali sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimų. Smulkiausios dalelės taip pat gali patekti į kraują ir sukelti širdies ir smegenų kraujagyslių ligas, vėžį ir paveikti žmogaus imuninę ar nervų sistemą. Plaučių audinyje randamos mikroplastiko dalelės rodo, kad organizmas nepajėgia atsikratyti visų dalelių, t. y. mikroplastikas yra biologiškai patvarus.

Oru plintančio mikroplastiko atplaišose taip pat gali būti cheminių priedų, pvz., bisfenolio A, plastifikatorių, ftalatų ir bromintų antipirenų, kurie ardo endokrininę sistemą. Vykstant fotocheminėms reakcijoms, ore esantys mikroplastikai suyra išskiriant cheminius priedus. Taip pat ypač mažos nano dydžio mikroplastiko dalelės gali kirsti ląstelių membranas ir sukelti uždegimą žmonėms, kurie ir taip serga kvėpavimo takų ligomis ar plaučių vėžiu. Aerozolio dalelės su mikroplastiku gali tapti policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) nešikliais, kurie kelia didesnės vėžio rizikos grėsmę.

Ore esantis mikroplastikas gali prisidėti ir prie plastiko taršos vandens ekosistemose. Naujausi tyrimai rodo, kad mikroplastiko ir nanoplastiko tarša daro neigiamą poveikį vandens organizmams, tokiems kaip mikrodumbliai, zooplanktonas, vilkligės, krabai, norveginiai omarai bei žuvys. Todėl mikroplastiko pasiskirstymo ore tyrimai taip pat galėtų suteikti svarbios informacijos vertinant riziką žmonėms ir aplinkai.

Mikroplastiko dalelių galima rasta tiek lauko ore, tiek patalpose. Skaičiuojama, kad žmogus vidutiniškai apie 90 proc. savo laiko praleidžia privačiose ir viešose uždarose erdvėse. Nesvarbu, ar dirbate, miegate, apsiperkate ar valgote – dauguma veiklos vyksta patalpose, pvz., namuose, mokyklose, darbo vietoje ar viešajame transporte.

Patalpų ore yra žymiai daugiau mikroplastiko nei lauko ore. Kilimai, kūno priežiūros priemonės, žaislai, dažai ar sintetinė tekstilė yra pagrindinės šios didesnės koncentracijos priežastys. Mūsų plaučiai tikrai turi sunkiai dirbti, kad iš oro išfiltruotų visas kenksmingas daleles ir nešvarumus.

Europoje daugiau nei 64 mln. moksleivių ir beveik 4,5 mln. mokytojų beveik kasdien trečdalį paros praleidžia ugdymo įstaigose, t. y. vidutiniškai bent apie 63 paras metuose.

Neretai mokymo įstaigos yra išsidėsčiusios šalia kelio, kur mikroplastiko dalelės iš lauko nesudėtingai pasiekia vaikų klases. Moksleiviai yra pažeidžiamiausi mikroplastiko taršai, nes jų organizmai formuojasi ir auga. Kartu su mikroplastiko dalelėmis galintys patekti mikrobiologiniai teršalai, alergenai ar kitos kenksmingos medžiagos yra kenksmingi plaučių, širdies, smegenų bei nervų sistemos vystymuisi. FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkai projekto metu tikisi įvertinti galimą mikroplastiko dalelių patekimą iš lauko bei sąryšius su kitais oro teršalais.

Gauti tyrimo rezultatai švietimo darbuotojams padės parengti tinkamas gaires, skirtas pagerinti patalpų oro kokybę. Taip pat tai leis peržiūrėti šiuo metu galiojančias normas ir oro taršos reguliavimo, kontrolės bei stebėjimo priemones.

Straipsnio autorė – dr. Ieva Uogintė, FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslo darbuotoja

• Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
• Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą.
• ESO atmeta abejones dėl išmaniųjų skaitiklių: duomenimis manipuliuoti neįmanoma.
• Ar jūsų robotą dulkių siurblį apsėdo demonas? Ne, tai tik programišiai.
• Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?
• Paaiškėjo tikrieji piratinio turinio naudojimo Lietuvoje mastai.
• Darbas nuotoliniu būdu išliks: kaip išvengti ginčų?
• Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
• Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
• RRT pakeitė savo užmokesčius ir mokėjimo tvarką.
• NVSC priminimas apie legioneliozės profilaktiką.
• Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai.
• 8 miego valandos ir kiti mitai: viskas daug paprasčiau.
• Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
• Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
• Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
• Keturių dienų darbo savaitė Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai.
• Investuoti siūlo nuomonės formuotojas ar sukčius: kaip atpažinti?
• Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
• Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
• ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
• Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
• Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
• Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
• Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
• Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
• Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
• Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė.
• Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita.
• Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
• Ekspertas pataria, kaip sureguliuoti televizorių sporto varžybų transliacijoms.
• 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
• LED televizoriai.
• Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
• Vasara – kelionių metas: kaip sumažinti elektromobilio energijos sąnaudas?
• Laikas išmokti gyventi naujojo klimato sąlygomis.
• „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
• Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
• Baltieji hakeriai – kas jie ir kuo gali būti naudingi?
• Vairavimo tendencijos: kokie vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8