Netikėta taršos sinergija – aerozolio dalelės ir mikroplastikas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus komanda pagal programą „Horizon Europe“ nuo šių metų pradžios pradėjo projektą „EDIAQI“, siekiant įvertinti, kiek mikroplastiko dalelių yra mokyklos aplinkos ore, bei ištirti jų dydį, cheminę sudėtį ir kilmės šaltinius.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Šis Aplinkotyros skyriaus vadovės dr. Steigvilės Byčenkienės vadovaujamas keturis metus truksiantis projektas vienija net 18 organizacijų iš 11 skirtingų Europos šalių.

Kas yra mikroplastikas?

Gyvenimas be plastiko beveik neįsivaizduojamas. Nesvarbu, ar tai būtų kosmetika, drabužiai, pakuotės, žaislai, baldai, rašalai, kilimai ar kiti kasdien naudojami daiktai – su plastiku susiduriame visose savo gyvenimo srityse. Tuo tarpu mikroplastikas – tai mažytės (mažiau nei 5 mm), beveik nematomos plastiko dalelės, kurios jau prasiskverbė į pasaulinę ekosistemą.

Mikroplastikai yra smulkūs fragmentai arba pluoštai, susidarę yrant didesniems plastiko gabalams. Jie yra pakankamai lengvi, kad būtų vėjo nešami dideliais atstumais. Mikroplastiko tarša atmosferoje tikriausiai keliauja dešimtmečius. Mokslininkai nori geresnių priemonių tirti jo poveikį klimatui, ekologijai ir žmonių sveikatai. Tačiau daugelis žmonių nesuvokia, kad mikroplastiko dalelių yra ir ore, kuriuo kvėpuojame. Jis yra reikšmingas mūsų aplinkos oro teršalas.

Iš kur mikroplastikas atsiranda ore?

Nors mikroplastiko dalelės buvo aptiktos ir atokiuose regionuose, tokiuose kaip kalnų baseinas Prancūzijoje, atmosferoje virš Šiaurės Atlanto vandenyno ir kitur, tačiau oru plintantis mikroplastikas ir nanoplastikas vis dažniau randamas miesto aplinkoje. Keli tyrimai parodė, kad ore esančio mikroplastiko charakteristikos ir pasiskirstymas aerozolio dalelėse, kurių skersmuo neviršija 2,5 μm arba 10 μm (KD2.5, KD10, atitinkamai) pakeičia aerozolio dalelių charakteristikas. Ore sklindančių mikroplastiko dalelių fizikinių ir cheminių parametrų tyrimas yra svarbus jų elgsenos ir plitimo aplinkoje supratimui.

Oru plintantis mikroplastikas turi skirtingą cheminę sudėtį ir labiau atspindi mišinius, paprastai sudarytus iš polimerų, mineralų, šalutinių plastiko skilimo produktų ir kitų susijusių cheminių medžiagų, kurios gali keistis priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir turėti įtakos jų poveikiui aplinkai ir žmogui.

Mikroplastiko dalelės ore atsiranda iš kasdieniniame gyvenime atliekamų veiksmų. Pavyzdžiui, kai vairuojate automobilį, padangos lėtai nusidėvi dėl trinties ir karščio. Taip yra todėl, kad milijonai mažų mikroskopinių gumos ir plastiko gabalėlių, naudojamų padangoms gaminti, nuskrenda nuo padangos ir patenka į orą.

Taip pat daugelyje drabužių, pagamintų iš poliesterio, yra mažų plastikinių komponentų, kurie pridedami gamybos metu. Kai trinate poliesterio drabužių paviršių, į orą patenka tūkstančiai mažyčių skaidulų (įsivaizduokite, kad niežti odą, pasikasote, ir tonos odos ląstelių išpleiskanoja į orą).

Pagrindiniai sintetiniai plastikai, plačiai naudojami kasdieniame gyvenime, yra pagaminti iš polietileno (PE), polipropileno (PP), polistireno (PS), polietileno tereftalato (PET) ir polivinilchlorido (PVC). Jie gali patekti į aplinką ir plisti oru.

„Mikroplastiko dalelių kiekis ore ir galimas jo poveikis mūsų sveikatai kelia vis didesnį mokslininkų susirūpinimą“, – teigia FTMC Aplinkotyros skyriaus darbuotoja dr. Ieva Uogintė.

Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys parodė, kad kasmet 7 milijonai žmonių miršta nuo aplinkos ir namų ūkio oro taršos (PSO, 2022). Kiekvienas žmogus kvėpuoja maždaug 14 kartų per minutę ir 20 000 kartų per dieną. Tiesą sakant, kas valandą galite įkvėpti iki 16,2 plastiko gabalėlių iš drabužių ir plastiko šiukšlių.

Tyrimai rodo, kad grėsmė žmonių sveikatai yra labai didelė. Įkvėptos šios mažos dalelės patenka į giliuosius plaučius, kur gali sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimų. Smulkiausios dalelės taip pat gali patekti į kraują ir sukelti širdies ir smegenų kraujagyslių ligas, vėžį ir paveikti žmogaus imuninę ar nervų sistemą. Plaučių audinyje randamos mikroplastiko dalelės rodo, kad organizmas nepajėgia atsikratyti visų dalelių, t. y. mikroplastikas yra biologiškai patvarus.

Oru plintančio mikroplastiko atplaišose taip pat gali būti cheminių priedų, pvz., bisfenolio A, plastifikatorių, ftalatų ir bromintų antipirenų, kurie ardo endokrininę sistemą. Vykstant fotocheminėms reakcijoms, ore esantys mikroplastikai suyra išskiriant cheminius priedus. Taip pat ypač mažos nano dydžio mikroplastiko dalelės gali kirsti ląstelių membranas ir sukelti uždegimą žmonėms, kurie ir taip serga kvėpavimo takų ligomis ar plaučių vėžiu. Aerozolio dalelės su mikroplastiku gali tapti policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) nešikliais, kurie kelia didesnės vėžio rizikos grėsmę.

Ore esantis mikroplastikas gali prisidėti ir prie plastiko taršos vandens ekosistemose. Naujausi tyrimai rodo, kad mikroplastiko ir nanoplastiko tarša daro neigiamą poveikį vandens organizmams, tokiems kaip mikrodumbliai, zooplanktonas, vilkligės, krabai, norveginiai omarai bei žuvys. Todėl mikroplastiko pasiskirstymo ore tyrimai taip pat galėtų suteikti svarbios informacijos vertinant riziką žmonėms ir aplinkai.

Mikroplastiko dalelių galima rasta tiek lauko ore, tiek patalpose. Skaičiuojama, kad žmogus vidutiniškai apie 90 proc. savo laiko praleidžia privačiose ir viešose uždarose erdvėse. Nesvarbu, ar dirbate, miegate, apsiperkate ar valgote – dauguma veiklos vyksta patalpose, pvz., namuose, mokyklose, darbo vietoje ar viešajame transporte.

Patalpų ore yra žymiai daugiau mikroplastiko nei lauko ore. Kilimai, kūno priežiūros priemonės, žaislai, dažai ar sintetinė tekstilė yra pagrindinės šios didesnės koncentracijos priežastys. Mūsų plaučiai tikrai turi sunkiai dirbti, kad iš oro išfiltruotų visas kenksmingas daleles ir nešvarumus.

Europoje daugiau nei 64 mln. moksleivių ir beveik 4,5 mln. mokytojų beveik kasdien trečdalį paros praleidžia ugdymo įstaigose, t. y. vidutiniškai bent apie 63 paras metuose.

Neretai mokymo įstaigos yra išsidėsčiusios šalia kelio, kur mikroplastiko dalelės iš lauko nesudėtingai pasiekia vaikų klases. Moksleiviai yra pažeidžiamiausi mikroplastiko taršai, nes jų organizmai formuojasi ir auga. Kartu su mikroplastiko dalelėmis galintys patekti mikrobiologiniai teršalai, alergenai ar kitos kenksmingos medžiagos yra kenksmingi plaučių, širdies, smegenų bei nervų sistemos vystymuisi. FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslininkai projekto metu tikisi įvertinti galimą mikroplastiko dalelių patekimą iš lauko bei sąryšius su kitais oro teršalais.

Gauti tyrimo rezultatai švietimo darbuotojams padės parengti tinkamas gaires, skirtas pagerinti patalpų oro kokybę. Taip pat tai leis peržiūrėti šiuo metu galiojančias normas ir oro taršos reguliavimo, kontrolės bei stebėjimo priemones.

Straipsnio autorė – dr. Ieva Uogintė, FTMC Aplinkotyros skyriaus mokslo darbuotoja

• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138