Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai

Jei kuri nors vieta Žemėje yra idealiai pritaikyta kelionei kemperiu, tai neabejotinai Skandinavija. Joje rasite labai savitą kalnų, miškų, plynaukščių, fjordų ir krioklių derinį, kuriuo pasimėgauti leis bene idealiai sutvarkyta infrastruktūra.

Visa tai lietuvių keliautojams ranka pasiekiama, tačiau pravartu prieš kelionę įsidėmėti kelis aspektus.

Skandinavijos šalys, o ypač Norvegija, yra sukurtos „autostogoms“ – kelionėms automobiliu ar nameliu ant ratų. Tą žino ne tik turistai, kasmet Norvegijos maršrutais įveikiantys šimtus kilometrų, bet ir vietiniai šios šalies gyventojai. Priešais namą stovintis namelis ant ratų yra nuolatinis Norvegijos kraštovaizdžio elementas.

Vis dažniau šiam malonumui atsiduoda ir lietuviai – patiria, kad vykstant savu transportu į Šiaurės Europą galima patirti nepamirštamų nuotykių ir laisvės pojūtį, kuriam nėra lygių niekur kitur žemyne. Su svajojančiais ar jau besiruošiančiais į tokią kelionę keltų operatorius DFDS dalijasi patarimais, kad nuotykis būtų kuo malonesnis.

Ar tikrai galima gamtoje nakvoti kur tik norisi?

Skandinavijoje galioja labai liberalios taisyklės nakvynei laukinėje gamtoje. Šiame regione laikomasi Allemannsretten principo, kuris teigia, kad kiekvienas žmogus turi teisę džiaugtis su gamta. Tai reiškia, kad už nakvynę galima net nemokėti visos kelionės metu. Visgi, būtina žinoti tam tikras taisykles:

- Norvegijoje galima nakvoti 150 metrų atstumu nuo artimiausių namų be jokių leidimų, tačiau iš mandagumo verta atsiklausti jų gyventojų. Niekada neapsistokite ant dirbamos žemės.

- Jeigu norite apsistoti ilgesniam laikui nei dviem naktims – būtinas žemės savininko sutikimas.

- Nakvynė kalnuose arba miške leidžiama, nebent yra tą draudžiantys ženklai.

- Švedijoje vienoje vietoje galima nemokamai likti net kelias naktis, tačiau jei keliaujate su didesne grupe, turėtumėte paprašyti savininko leidimo.

- Pagrindinė nakvynės laukinėje gamtoje sąlyga – išvažiuojant iš nakvynės vietos, ji turi likti tokios pat būklės, kokios buvo prieš pastatant kemperį. Skandinavai labai rūpinasi švara ir gerbia juos supančią gamtą, todėl ši nuostata jiems yra labai svarbi.

Žinoma, Skandinavijoje gausu ir klasikinių kempingų, taip pat – ir specialiai keliautojams ant ratų įrengtų stovyklaviečių, kuriose nemokamai galima naudotis kai kuriais patogumais. Pavyzdžiui, Norvegijoje tokį žemėlapį yra sukūrusi pati kelių tarnyba: https://shorturl.at/dqtz3

Ar reikia mokėti už kelius?

Skandinavija kelių infrastruktūra yra pavydėtina, todėl keliautojai mėgaujasi patogumu net ir kalnuose. Beje, Norvegija gali pasigirti didžiausiu pasaulyje tunelių skaičiumi – jie padeda sutrumpinti kelią į kitą kalnų pusę, taip sutaupant daugybę valandų vykimui aplinkkeliais.

Svarbu tai, kad visoms Švedijoje ir Norvegijoje važinėjančioms transporto priemonėms reikia mokėti kelių mokesčius. Skandinavai taip pat pagalvojo, kaip keliautojams sutaupyti nereikalingų sustojimų maršrute. Prieš pradedant kelionę tereikia užsiregistruoti interneto svetainėje www.epass24.com/lt/, ir mokesčiai bus paskaičiuoti automatiškai bei išsiųsti nurodytu adresu.

Šio žingsnio praleisti nevalia – mokesčių sumokėti vietoje neįmanoma (išskyrus kai kuriuos keltus), todėl prieš išvykdami turite susikurti nemokamą paskyrą ir pateikti automobilio registracijos numerius, kelionės datas bei kitą būtiną informaciją.

Atvykti kemperiu iš Lietuvos ar nuomotis ten?

Su paskyra susieti galima tiek nuosavą, tiek nuomotą transporto priemonę. Taip pat – tiek registruotą vietoje, tiek kitoje šalyje. Svarstant, kuris variantas patrauklesnis, reikia prisiminti, kad Norvegija nėra pigi šalis. Reikėtų nusiteikti, kad kemperio nuomos diena atsieis daugiau nei porą šimtų eurų, o sezono metu kainos bus dar aukštesnės. Be to, dėl milžiniškos namelių ant ratų paklausos surasti patrauklų variantą gali būti nelengva.

„Dažnas į Skandinaviją „autostogų“ vykstančių lietuvių pasirinkimas – vykti kemperiu ar automobiliu jau iš Lietuvos, o laiką ir kilometrus taupyti pasirinkus plaukimą keltu iš Klaipėdos į Karlshamną Švedijoje. Kelionė tetrunka vieną naktį – pakanka laiko pavakarieniauti, išsimiegoti ir pasiruošti kelionei, mėgaujantis jūros nuotykiais laive“, – sako „DFDS Seaways“ rinkodaros kampanijų specialistė Vaiva Šikšniutė.

Ar tikrai viskas brangu?

Dalis žmonių atidėlioja svajonių atostogas Skandinavijoje dėl to, kad baiminasi didelių kainų. Tiesa ta, kad Norvegija ar Švedija nėra pačios pigiausios šalys, tačiau yra būdų, kaip trokštamas atostogas Vikingų krašte paversti realybe – juk sutaupysite vien nemokėdami už nakvynę.

Vakarienė gerame restorane ar populiarioje kavinėje nebus pigiausias variantas Skandinavijoje – kaip ir bet kurioje kitoje Europos šalyje. Tuo tarpu maisto produktų kainos parduotuvėse yra kiek didesnės už Lietuvoje, tačiau skirtumas lietuvių nešokiruos taip, kaip kadaise. Patogu kainų vidurkius prieš kelionę pasitikrinti populiarioje kainų skirtingose šalyse palyginimo svetainėje „Numbeo“.

Nederėtų pamiršti, kad Švedija ir Norvegija turi savas valiutas, o ne eurus. Norint išsikeisti pinigų vietoje, tą galėsite padaryti didesniuose miestuose ar stotyse. Bankomatai Skandinavijoje, ypač Švedijoje taip pat tampa vis retesni, o grynieji pinigai net nebepriimami visur. Patogiau naudotis banko kortele, o atsiskaitant pasirinkti variantą mokėti vietos valiuta – tuomet suma bus konvertuojama palankesniu kursu.

Kaip susiplanuoti maršrutą?

Dažna klaida, kurią daro kelionei į Skandinaviją, o ypač – Norvegiją besiruošiantys žmonės, yra pernelyg ambicingas planavimas. Norvegija yra labai ilga ir didelė šalis, kurioje dažnai teks nukrypti nuo pagrindinio kelio, kad pamatytumėte įdomiausias vietas.

Leidusis į kalnuotas vietoves, net ir trumpam kelio ruožui įveikti gali prireikti daugiau laiko. Todėl susidėliojus lankytinas vietas ir planuodami maršrutą reikėtų atsižvelgti ne tik į kilometrų skaičių. Taip pat svarbu patikrinti ir kelionės laiką, prie kurio reikia pridėti papildomą laiką kelionės pertraukoms.

Keliaujant po Skandinaviją progų tokioms pertraukėlėms, skirtų fantastiškoms nuotraukoms ar tiesiog pasigrožėjimui kraštovaizdžiu, yra apstu – neskubėkite ir mėgaukitės.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9