Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai

Jei kuri nors vieta Žemėje yra idealiai pritaikyta kelionei kemperiu, tai neabejotinai Skandinavija. Joje rasite labai savitą kalnų, miškų, plynaukščių, fjordų ir krioklių derinį, kuriuo pasimėgauti leis bene idealiai sutvarkyta infrastruktūra.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Visa tai lietuvių keliautojams ranka pasiekiama, tačiau pravartu prieš kelionę įsidėmėti kelis aspektus.

Skandinavijos šalys, o ypač Norvegija, yra sukurtos „autostogoms“ – kelionėms automobiliu ar nameliu ant ratų. Tą žino ne tik turistai, kasmet Norvegijos maršrutais įveikiantys šimtus kilometrų, bet ir vietiniai šios šalies gyventojai. Priešais namą stovintis namelis ant ratų yra nuolatinis Norvegijos kraštovaizdžio elementas.

Vis dažniau šiam malonumui atsiduoda ir lietuviai – patiria, kad vykstant savu transportu į Šiaurės Europą galima patirti nepamirštamų nuotykių ir laisvės pojūtį, kuriam nėra lygių niekur kitur žemyne. Su svajojančiais ar jau besiruošiančiais į tokią kelionę keltų operatorius DFDS dalijasi patarimais, kad nuotykis būtų kuo malonesnis.

Ar tikrai galima gamtoje nakvoti kur tik norisi?

Skandinavijoje galioja labai liberalios taisyklės nakvynei laukinėje gamtoje. Šiame regione laikomasi Allemannsretten principo, kuris teigia, kad kiekvienas žmogus turi teisę džiaugtis su gamta. Tai reiškia, kad už nakvynę galima net nemokėti visos kelionės metu. Visgi, būtina žinoti tam tikras taisykles:

- Norvegijoje galima nakvoti 150 metrų atstumu nuo artimiausių namų be jokių leidimų, tačiau iš mandagumo verta atsiklausti jų gyventojų. Niekada neapsistokite ant dirbamos žemės.

- Jeigu norite apsistoti ilgesniam laikui nei dviem naktims – būtinas žemės savininko sutikimas.

- Nakvynė kalnuose arba miške leidžiama, nebent yra tą draudžiantys ženklai.

- Švedijoje vienoje vietoje galima nemokamai likti net kelias naktis, tačiau jei keliaujate su didesne grupe, turėtumėte paprašyti savininko leidimo.

- Pagrindinė nakvynės laukinėje gamtoje sąlyga – išvažiuojant iš nakvynės vietos, ji turi likti tokios pat būklės, kokios buvo prieš pastatant kemperį. Skandinavai labai rūpinasi švara ir gerbia juos supančią gamtą, todėl ši nuostata jiems yra labai svarbi.

Žinoma, Skandinavijoje gausu ir klasikinių kempingų, taip pat – ir specialiai keliautojams ant ratų įrengtų stovyklaviečių, kuriose nemokamai galima naudotis kai kuriais patogumais. Pavyzdžiui, Norvegijoje tokį žemėlapį yra sukūrusi pati kelių tarnyba: https://shorturl.at/dqtz3

Ar reikia mokėti už kelius?

Skandinavija kelių infrastruktūra yra pavydėtina, todėl keliautojai mėgaujasi patogumu net ir kalnuose. Beje, Norvegija gali pasigirti didžiausiu pasaulyje tunelių skaičiumi – jie padeda sutrumpinti kelią į kitą kalnų pusę, taip sutaupant daugybę valandų vykimui aplinkkeliais.

Svarbu tai, kad visoms Švedijoje ir Norvegijoje važinėjančioms transporto priemonėms reikia mokėti kelių mokesčius. Skandinavai taip pat pagalvojo, kaip keliautojams sutaupyti nereikalingų sustojimų maršrute. Prieš pradedant kelionę tereikia užsiregistruoti interneto svetainėje www.epass24.com/lt/, ir mokesčiai bus paskaičiuoti automatiškai bei išsiųsti nurodytu adresu.

Šio žingsnio praleisti nevalia – mokesčių sumokėti vietoje neįmanoma (išskyrus kai kuriuos keltus), todėl prieš išvykdami turite susikurti nemokamą paskyrą ir pateikti automobilio registracijos numerius, kelionės datas bei kitą būtiną informaciją.

Atvykti kemperiu iš Lietuvos ar nuomotis ten?

Su paskyra susieti galima tiek nuosavą, tiek nuomotą transporto priemonę. Taip pat – tiek registruotą vietoje, tiek kitoje šalyje. Svarstant, kuris variantas patrauklesnis, reikia prisiminti, kad Norvegija nėra pigi šalis. Reikėtų nusiteikti, kad kemperio nuomos diena atsieis daugiau nei porą šimtų eurų, o sezono metu kainos bus dar aukštesnės. Be to, dėl milžiniškos namelių ant ratų paklausos surasti patrauklų variantą gali būti nelengva.

„Dažnas į Skandinaviją „autostogų“ vykstančių lietuvių pasirinkimas – vykti kemperiu ar automobiliu jau iš Lietuvos, o laiką ir kilometrus taupyti pasirinkus plaukimą keltu iš Klaipėdos į Karlshamną Švedijoje. Kelionė tetrunka vieną naktį – pakanka laiko pavakarieniauti, išsimiegoti ir pasiruošti kelionei, mėgaujantis jūros nuotykiais laive“, – sako „DFDS Seaways“ rinkodaros kampanijų specialistė Vaiva Šikšniutė.

Ar tikrai viskas brangu?

Dalis žmonių atidėlioja svajonių atostogas Skandinavijoje dėl to, kad baiminasi didelių kainų. Tiesa ta, kad Norvegija ar Švedija nėra pačios pigiausios šalys, tačiau yra būdų, kaip trokštamas atostogas Vikingų krašte paversti realybe – juk sutaupysite vien nemokėdami už nakvynę.

Vakarienė gerame restorane ar populiarioje kavinėje nebus pigiausias variantas Skandinavijoje – kaip ir bet kurioje kitoje Europos šalyje. Tuo tarpu maisto produktų kainos parduotuvėse yra kiek didesnės už Lietuvoje, tačiau skirtumas lietuvių nešokiruos taip, kaip kadaise. Patogu kainų vidurkius prieš kelionę pasitikrinti populiarioje kainų skirtingose šalyse palyginimo svetainėje „Numbeo“.

Nederėtų pamiršti, kad Švedija ir Norvegija turi savas valiutas, o ne eurus. Norint išsikeisti pinigų vietoje, tą galėsite padaryti didesniuose miestuose ar stotyse. Bankomatai Skandinavijoje, ypač Švedijoje taip pat tampa vis retesni, o grynieji pinigai net nebepriimami visur. Patogiau naudotis banko kortele, o atsiskaitant pasirinkti variantą mokėti vietos valiuta – tuomet suma bus konvertuojama palankesniu kursu.

Kaip susiplanuoti maršrutą?

Dažna klaida, kurią daro kelionei į Skandinaviją, o ypač – Norvegiją besiruošiantys žmonės, yra pernelyg ambicingas planavimas. Norvegija yra labai ilga ir didelė šalis, kurioje dažnai teks nukrypti nuo pagrindinio kelio, kad pamatytumėte įdomiausias vietas.

Leidusis į kalnuotas vietoves, net ir trumpam kelio ruožui įveikti gali prireikti daugiau laiko. Todėl susidėliojus lankytinas vietas ir planuodami maršrutą reikėtų atsižvelgti ne tik į kilometrų skaičių. Taip pat svarbu patikrinti ir kelionės laiką, prie kurio reikia pridėti papildomą laiką kelionės pertraukoms.

Keliaujant po Skandinaviją progų tokioms pertraukėlėms, skirtų fantastiškoms nuotraukoms ar tiesiog pasigrožėjimui kraštovaizdžiu, yra apstu – neskubėkite ir mėgaukitės.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139