Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai

Jei kuri nors vieta Žemėje yra idealiai pritaikyta kelionei kemperiu, tai neabejotinai Skandinavija. Joje rasite labai savitą kalnų, miškų, plynaukščių, fjordų ir krioklių derinį, kuriuo pasimėgauti leis bene idealiai sutvarkyta infrastruktūra.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Visa tai lietuvių keliautojams ranka pasiekiama, tačiau pravartu prieš kelionę įsidėmėti kelis aspektus.

Skandinavijos šalys, o ypač Norvegija, yra sukurtos „autostogoms“ – kelionėms automobiliu ar nameliu ant ratų. Tą žino ne tik turistai, kasmet Norvegijos maršrutais įveikiantys šimtus kilometrų, bet ir vietiniai šios šalies gyventojai. Priešais namą stovintis namelis ant ratų yra nuolatinis Norvegijos kraštovaizdžio elementas.

Vis dažniau šiam malonumui atsiduoda ir lietuviai – patiria, kad vykstant savu transportu į Šiaurės Europą galima patirti nepamirštamų nuotykių ir laisvės pojūtį, kuriam nėra lygių niekur kitur žemyne. Su svajojančiais ar jau besiruošiančiais į tokią kelionę keltų operatorius DFDS dalijasi patarimais, kad nuotykis būtų kuo malonesnis.

Ar tikrai galima gamtoje nakvoti kur tik norisi?

Skandinavijoje galioja labai liberalios taisyklės nakvynei laukinėje gamtoje. Šiame regione laikomasi Allemannsretten principo, kuris teigia, kad kiekvienas žmogus turi teisę džiaugtis su gamta. Tai reiškia, kad už nakvynę galima net nemokėti visos kelionės metu. Visgi, būtina žinoti tam tikras taisykles:

- Norvegijoje galima nakvoti 150 metrų atstumu nuo artimiausių namų be jokių leidimų, tačiau iš mandagumo verta atsiklausti jų gyventojų. Niekada neapsistokite ant dirbamos žemės.

- Jeigu norite apsistoti ilgesniam laikui nei dviem naktims – būtinas žemės savininko sutikimas.

- Nakvynė kalnuose arba miške leidžiama, nebent yra tą draudžiantys ženklai.

- Švedijoje vienoje vietoje galima nemokamai likti net kelias naktis, tačiau jei keliaujate su didesne grupe, turėtumėte paprašyti savininko leidimo.

- Pagrindinė nakvynės laukinėje gamtoje sąlyga – išvažiuojant iš nakvynės vietos, ji turi likti tokios pat būklės, kokios buvo prieš pastatant kemperį. Skandinavai labai rūpinasi švara ir gerbia juos supančią gamtą, todėl ši nuostata jiems yra labai svarbi.

Žinoma, Skandinavijoje gausu ir klasikinių kempingų, taip pat – ir specialiai keliautojams ant ratų įrengtų stovyklaviečių, kuriose nemokamai galima naudotis kai kuriais patogumais. Pavyzdžiui, Norvegijoje tokį žemėlapį yra sukūrusi pati kelių tarnyba: https://shorturl.at/dqtz3

Ar reikia mokėti už kelius?

Skandinavija kelių infrastruktūra yra pavydėtina, todėl keliautojai mėgaujasi patogumu net ir kalnuose. Beje, Norvegija gali pasigirti didžiausiu pasaulyje tunelių skaičiumi – jie padeda sutrumpinti kelią į kitą kalnų pusę, taip sutaupant daugybę valandų vykimui aplinkkeliais.

Svarbu tai, kad visoms Švedijoje ir Norvegijoje važinėjančioms transporto priemonėms reikia mokėti kelių mokesčius. Skandinavai taip pat pagalvojo, kaip keliautojams sutaupyti nereikalingų sustojimų maršrute. Prieš pradedant kelionę tereikia užsiregistruoti interneto svetainėje www.epass24.com/lt/, ir mokesčiai bus paskaičiuoti automatiškai bei išsiųsti nurodytu adresu.

Šio žingsnio praleisti nevalia – mokesčių sumokėti vietoje neįmanoma (išskyrus kai kuriuos keltus), todėl prieš išvykdami turite susikurti nemokamą paskyrą ir pateikti automobilio registracijos numerius, kelionės datas bei kitą būtiną informaciją.

Atvykti kemperiu iš Lietuvos ar nuomotis ten?

Su paskyra susieti galima tiek nuosavą, tiek nuomotą transporto priemonę. Taip pat – tiek registruotą vietoje, tiek kitoje šalyje. Svarstant, kuris variantas patrauklesnis, reikia prisiminti, kad Norvegija nėra pigi šalis. Reikėtų nusiteikti, kad kemperio nuomos diena atsieis daugiau nei porą šimtų eurų, o sezono metu kainos bus dar aukštesnės. Be to, dėl milžiniškos namelių ant ratų paklausos surasti patrauklų variantą gali būti nelengva.

„Dažnas į Skandinaviją „autostogų“ vykstančių lietuvių pasirinkimas – vykti kemperiu ar automobiliu jau iš Lietuvos, o laiką ir kilometrus taupyti pasirinkus plaukimą keltu iš Klaipėdos į Karlshamną Švedijoje. Kelionė tetrunka vieną naktį – pakanka laiko pavakarieniauti, išsimiegoti ir pasiruošti kelionei, mėgaujantis jūros nuotykiais laive“, – sako „DFDS Seaways“ rinkodaros kampanijų specialistė Vaiva Šikšniutė.

Ar tikrai viskas brangu?

Dalis žmonių atidėlioja svajonių atostogas Skandinavijoje dėl to, kad baiminasi didelių kainų. Tiesa ta, kad Norvegija ar Švedija nėra pačios pigiausios šalys, tačiau yra būdų, kaip trokštamas atostogas Vikingų krašte paversti realybe – juk sutaupysite vien nemokėdami už nakvynę.

Vakarienė gerame restorane ar populiarioje kavinėje nebus pigiausias variantas Skandinavijoje – kaip ir bet kurioje kitoje Europos šalyje. Tuo tarpu maisto produktų kainos parduotuvėse yra kiek didesnės už Lietuvoje, tačiau skirtumas lietuvių nešokiruos taip, kaip kadaise. Patogu kainų vidurkius prieš kelionę pasitikrinti populiarioje kainų skirtingose šalyse palyginimo svetainėje „Numbeo“.

Nederėtų pamiršti, kad Švedija ir Norvegija turi savas valiutas, o ne eurus. Norint išsikeisti pinigų vietoje, tą galėsite padaryti didesniuose miestuose ar stotyse. Bankomatai Skandinavijoje, ypač Švedijoje taip pat tampa vis retesni, o grynieji pinigai net nebepriimami visur. Patogiau naudotis banko kortele, o atsiskaitant pasirinkti variantą mokėti vietos valiuta – tuomet suma bus konvertuojama palankesniu kursu.

Kaip susiplanuoti maršrutą?

Dažna klaida, kurią daro kelionei į Skandinaviją, o ypač – Norvegiją besiruošiantys žmonės, yra pernelyg ambicingas planavimas. Norvegija yra labai ilga ir didelė šalis, kurioje dažnai teks nukrypti nuo pagrindinio kelio, kad pamatytumėte įdomiausias vietas.

Leidusis į kalnuotas vietoves, net ir trumpam kelio ruožui įveikti gali prireikti daugiau laiko. Todėl susidėliojus lankytinas vietas ir planuodami maršrutą reikėtų atsižvelgti ne tik į kilometrų skaičių. Taip pat svarbu patikrinti ir kelionės laiką, prie kurio reikia pridėti papildomą laiką kelionės pertraukoms.

Keliaujant po Skandinaviją progų tokioms pertraukėlėms, skirtų fantastiškoms nuotraukoms ar tiesiog pasigrožėjimui kraštovaizdžiu, yra apstu – neskubėkite ir mėgaukitės.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137