„Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau

Tikriausiai pažįstama situacija, kai kuriant paskyrą elektroninėje parduotuvėje jūsų paprašoma įrodyti, kad nesate robotas. Pavyzdžiui, pažymėti visas nuotraukas su šviesoforais, perėjomis ar dviračiais.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tačiau kodėl šį veiksmą žmogui atlikti yra nesunku, o dirbtiniam intelektui (DI) – sudėtinga? Pasak eksperto, robotus pirmiausiai išduoda žmogui nebūdingas elgesys. Tiesa, DI technologijoms vis „protingėjant“, robotai jau išmoko vadinamąjį „Captcha“ testą pergudrauti.

„Jei nebūtų „Captcha“ testų, programišiams būtų gerokai lengviau užsiimti kenkėjiškomis veiklomis. Pavyzdžiui, sukurti programą, kuri automatiškai registruojasi „Gmail“, taip sukurdama šimtus paskyrų per minutę, kurios vėliau gali būti panaudotos propagandai ar šlamšto siuntinėjimui. „Captcha“ testų tobulinimas negali sustoti, kadangi norintys juos apeiti taip pat nesnaudžia“, – sako Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Kas yra „Captcha“ testas?

Bendrinis terminas „Captcha“, atsirado naujojo tūkstantmečio pradžioje ir reiškia „visiškai automatizuotą viešą Turingo testą atskirti žmones nuo kompiuterių“ (angl. „Completely Automated Public Turing Test To Tell Computers and Humans Apart“). Didžiausia šių testų sistema priklauso „Google“ ir vadinasi „reCAPTCHA“.

Pirmiausiai testas skirtas apsaugoti interneto vartotojus nuo kibernetinių nusikaltėlių veiklos – slaptažodžių vagystės, brukalų ir kitų grėsmių. Tačiau egzistuoja ir dar viena jo paskirtis – treniruoti DI įveikti tam tikras užduotis, todėl jau patys technologijos kūrėjai žinojo, kad testai turės nuolat kisti ir sudėtingėti.

Pirmieji plataus panaudojimo „Captcha“ prašė naudotojų atpažinti raides. Teste raidės iškraipomos taip, kad robotai negalėtų jų atpažinti. Žmonėms reikia išsiaiškinti iškraipytą tekstą ir įrašyti teisingas raides į atsakymo laukelį. Tokie testai dažnai naudojami prisijungiant prie paskyrų arba jas registruojant, internetinėse apklausose ir atsiskaitant el. parduotuvėse. Nors daugeliu atveju šį testą pakeitė naujos jo versijos, jis kai kuriuose tinklalapiuose vis dar gali būti sutinkamas.

Dabar dažniau naudojamas vaizdo atpažinimo „Captcha“, kuris prašo parinkti teisingus vaizdus pagal duotą raktažodį, pavyzdžiui, pažymėti visus šviesoforus, vandens stulpus ar transporto priemones.

Robotams išspręsti sunku

Pagrindinė priežastis, dėl kurios robotai teoriškai negali teisingai užpildyti šio testo, yra ta, kad „Captcha“ sukurtas taip, jog DI jo neįskaitytų. Tačiau net jei robotas ir atpažįsta užrašytą tekstą ar vaizdus, paprastai elgiasi ne taip, kaip žmogus.

„Dažnas „Captcha“ testas suprogramuotas taip, kad užfiksuotų ne tik atsakymą, bet ir judesius ekrane. Paprastai žmogus teisingą atsakymą užrašo pirmiausiai nuvesdamas iki atsakymo laukelio kompiuterio pelytę, o kompiuteris šio veiksmo neatlieka arba iki laukelio eina tiesia linija, kas žmogui nėra įprasta. Be to, žmogaus tikrumą įrodyti norintis „Captcha“ gali patikrinti ir dalį jo naršymo istorijos ir kitus duomenis, jei testas nebuvo atliktas iki galo teisingai“, – sako L. Keraitis.

Vaizdo atpažinimo testai robotams dar sunkiau įveikiami – jiems tenka ne tik perskaityti raktažodį, bet suprasti, ką jis reiškia bei susieti žodį su vaizdais, o tai reikalauja itin pažangių technologinių sprendimų.

Ironiška gali pasirodyti tai, kad kai kuriuos „Captcha“ testus, kuriuos žmonės turi išspręsti norėdami įrodyti esantys tikri, sugeneruoja pats dirbtinis intelektas. Tiesa, kartais pasitaiko ir juokingų tokio darbo rezultatų – neseniai populiarios programos „Discord“ vartotojai skelbė, kad teste jų buvo prašoma pažymėti vaizdus su neegzistuojančiu į sraigę panašiu daiktu.

Robotai gudrėja, testai – sudėtingėja

Interneto naudotojai galėjo pastebėti, kad pastaruoju metu įrodyti, jog nėra robotai darosi vis sudėtingiau – užduotį apsunkina išblukusios nuotraukos, itin smulkios detalės, paslėpti objektai. Taip yra todėl, kad mašininio mokymosi technologijos pasiekė žmogaus lygį ir gali taip pat gerai perskaityti tekstą, suprasti vaizdą ar garsus.

„Nenusiminkite, jei kartais nepavyksta atlikti „Captcha“ testo iš pirmo karto – jūs ne vieni tokie. Nors įrodinėti kompiuteriui, kad esi žmogus yra keistas užsiėmimas, šis trumpas veiksmas prisideda prie saugesnio interneto“, – teigia L. Keraitis.

Vis sudėtingėjant šiems testams, daliai žmonių jie tampa sunkiai įveikiami, todėl kompiuterių mokslininkai jau ieško užduočių, kurios žmogui būtų paprastos, o kompiuteriui – vis dar per sudėtingos.

• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?
• Kruvini blyneliai ant kelio: kaip apsaugoti varliagyvius?
• Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens.
• Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau.
• Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
• Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
• Seksualinį priekabiavimą darbe patiria kas penkta lietuvė.
• EK atstovė: gebėjimas persiorientuoti tampa būtinybe darbo rinkoje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137