„Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau

Tikriausiai pažįstama situacija, kai kuriant paskyrą elektroninėje parduotuvėje jūsų paprašoma įrodyti, kad nesate robotas. Pavyzdžiui, pažymėti visas nuotraukas su šviesoforais, perėjomis ar dviračiais.

Tačiau kodėl šį veiksmą žmogui atlikti yra nesunku, o dirbtiniam intelektui (DI) – sudėtinga? Pasak eksperto, robotus pirmiausiai išduoda žmogui nebūdingas elgesys. Tiesa, DI technologijoms vis „protingėjant“, robotai jau išmoko vadinamąjį „Captcha“ testą pergudrauti.

„Jei nebūtų „Captcha“ testų, programišiams būtų gerokai lengviau užsiimti kenkėjiškomis veiklomis. Pavyzdžiui, sukurti programą, kuri automatiškai registruojasi „Gmail“, taip sukurdama šimtus paskyrų per minutę, kurios vėliau gali būti panaudotos propagandai ar šlamšto siuntinėjimui. „Captcha“ testų tobulinimas negali sustoti, kadangi norintys juos apeiti taip pat nesnaudžia“, – sako Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Kas yra „Captcha“ testas?

Bendrinis terminas „Captcha“, atsirado naujojo tūkstantmečio pradžioje ir reiškia „visiškai automatizuotą viešą Turingo testą atskirti žmones nuo kompiuterių“ (angl. „Completely Automated Public Turing Test To Tell Computers and Humans Apart“). Didžiausia šių testų sistema priklauso „Google“ ir vadinasi „reCAPTCHA“.

Pirmiausiai testas skirtas apsaugoti interneto vartotojus nuo kibernetinių nusikaltėlių veiklos – slaptažodžių vagystės, brukalų ir kitų grėsmių. Tačiau egzistuoja ir dar viena jo paskirtis – treniruoti DI įveikti tam tikras užduotis, todėl jau patys technologijos kūrėjai žinojo, kad testai turės nuolat kisti ir sudėtingėti.

Pirmieji plataus panaudojimo „Captcha“ prašė naudotojų atpažinti raides. Teste raidės iškraipomos taip, kad robotai negalėtų jų atpažinti. Žmonėms reikia išsiaiškinti iškraipytą tekstą ir įrašyti teisingas raides į atsakymo laukelį. Tokie testai dažnai naudojami prisijungiant prie paskyrų arba jas registruojant, internetinėse apklausose ir atsiskaitant el. parduotuvėse. Nors daugeliu atveju šį testą pakeitė naujos jo versijos, jis kai kuriuose tinklalapiuose vis dar gali būti sutinkamas.

Dabar dažniau naudojamas vaizdo atpažinimo „Captcha“, kuris prašo parinkti teisingus vaizdus pagal duotą raktažodį, pavyzdžiui, pažymėti visus šviesoforus, vandens stulpus ar transporto priemones.

Robotams išspręsti sunku

Pagrindinė priežastis, dėl kurios robotai teoriškai negali teisingai užpildyti šio testo, yra ta, kad „Captcha“ sukurtas taip, jog DI jo neįskaitytų. Tačiau net jei robotas ir atpažįsta užrašytą tekstą ar vaizdus, paprastai elgiasi ne taip, kaip žmogus.

„Dažnas „Captcha“ testas suprogramuotas taip, kad užfiksuotų ne tik atsakymą, bet ir judesius ekrane. Paprastai žmogus teisingą atsakymą užrašo pirmiausiai nuvesdamas iki atsakymo laukelio kompiuterio pelytę, o kompiuteris šio veiksmo neatlieka arba iki laukelio eina tiesia linija, kas žmogui nėra įprasta. Be to, žmogaus tikrumą įrodyti norintis „Captcha“ gali patikrinti ir dalį jo naršymo istorijos ir kitus duomenis, jei testas nebuvo atliktas iki galo teisingai“, – sako L. Keraitis.

Vaizdo atpažinimo testai robotams dar sunkiau įveikiami – jiems tenka ne tik perskaityti raktažodį, bet suprasti, ką jis reiškia bei susieti žodį su vaizdais, o tai reikalauja itin pažangių technologinių sprendimų.

Ironiška gali pasirodyti tai, kad kai kuriuos „Captcha“ testus, kuriuos žmonės turi išspręsti norėdami įrodyti esantys tikri, sugeneruoja pats dirbtinis intelektas. Tiesa, kartais pasitaiko ir juokingų tokio darbo rezultatų – neseniai populiarios programos „Discord“ vartotojai skelbė, kad teste jų buvo prašoma pažymėti vaizdus su neegzistuojančiu į sraigę panašiu daiktu.

Robotai gudrėja, testai – sudėtingėja

Interneto naudotojai galėjo pastebėti, kad pastaruoju metu įrodyti, jog nėra robotai darosi vis sudėtingiau – užduotį apsunkina išblukusios nuotraukos, itin smulkios detalės, paslėpti objektai. Taip yra todėl, kad mašininio mokymosi technologijos pasiekė žmogaus lygį ir gali taip pat gerai perskaityti tekstą, suprasti vaizdą ar garsus.

„Nenusiminkite, jei kartais nepavyksta atlikti „Captcha“ testo iš pirmo karto – jūs ne vieni tokie. Nors įrodinėti kompiuteriui, kad esi žmogus yra keistas užsiėmimas, šis trumpas veiksmas prisideda prie saugesnio interneto“, – teigia L. Keraitis.

Vis sudėtingėjant šiems testams, daliai žmonių jie tampa sunkiai įveikiami, todėl kompiuterių mokslininkai jau ieško užduočių, kurios žmogui būtų paprastos, o kompiuteriui – vis dar per sudėtingos.

• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
• 5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos.
• Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
• Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.
• Euro ir dolerio kurso paritetas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis.
• Įsigaliojo SIM kortelių registravimo reikalavimas: viskas, ką reikia žinoti.
• RRT įspėjo Telią dėl įpareigojimų nevykdymo.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Daugelyje naujų automobilių Lietuvoje veiks tiktai šios bendrovės internetas.
• Taikant ES sankcijas, blokuojami 36 IP adresai ir 621 interneto svetainė.
• Teismas patvirtino Telecentro teikiamų LRT siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.
• Draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą.
• Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
• 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
• KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu.
• 5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima.
• Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?
• Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: kartais žmonių pastangos nueina perniek.
• „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą.
• Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: infrastruktūros spragos stabdo pažangą?
• Dėl vasarinių padangų nebegalioja automobilio techninė apžiūra ir draudimas.
• Technologijų herojai: kaip telefonai ir kiti prietaisai gelbėja žmonių gyvybes?
• Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?
• Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino.
• Slaugytojai konsultuodami galės pratęsti paskirtą gydymą receptiniais vaistais.
• Kaip išvengti klaidų renkantis pirmąjį būstą?
• Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
• Pasakė, kam orgazmas yra naudingiausias: sumažina tikimybę susirgti vėžiu.
• Milijonierius po savaitės: kaip laimėjus loterijoje neprarasti šalto proto.
• Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9