SEO – 3 dalykai, kuriuos galite padaryti, kad svetainė šokteltų aukštyn

SEO (search engine optimization - angl.) šifruojamas kaip svetainės paieškos sistemos optimizavimas arba kitaip – veiksmai, kilstelintys svetainę aukščiau Google paieškos rezultatuose.

Deja, jau praėjo tie laikai, kai užteko tiesiog mechaniškai kartoti pagridninius raktažodžius ir prikurti daug bet kokio teksto. Šiandien paieškos sistemos tikrina svetainės patikimumą, išsamumą, patogumą naudoti, vizualinę dalį (nuotraukas, vaizdo įrašus), sukeltas nurodas ir daug kitų parametrų. Gilinimasis į SEO temą neapsieina be praktikos ir SEO mokymus vedantis skaitmeninio marketingo agentūros „Rocket Science Baltics“ įkūrėjas Simonas Naudžius skatina pradėti nuo „namų darbų“ peržvelgiant savo svetainę, o tik tada gilintis į SEO teoriją. Ką pirmiausia reikia peržvelgti savo svetainėje prieš pradedant gilintis į šią temą?

Iki Google „mylimos“ svetainės – vos trys žingsniai

Pasak Simono Naudžiaus, svarbu sukurti ne tiesiog kelis puslapius turinio, tačiau atliepti informacijos ieškančio žmogaus poreikį – kad tas turinys atsakytų į ieškančiam rūpintį klausimą. Ir, turint tai omenyje, dėlioti ir raktažodžius.

„Kaip patekti į Google paieškos pirmąjį puslapį? Iš tiesų tereikia susitvarkyti tris dalykus: pirmas – tai raktiniai žodžiai, kitaip tariant – ko žmogus ieško, antra – sukurti turinį (tiek tekstinį, tiek vaizdinį), atliepiantį tai, ko žmogus ieško, ir trečia – pasiekti, kad patikimi šaltiniai dalintųsi tavo svetainės nuoroda. Iš esmės šių trijų dalykų užtenka, kad atsidurtum gerokai aukštesnėse Google pozicijose. Žinoma, su sąlyga, kad tavo svetainė yra techniškai tvarkinga, tačiau naudojant šiandieninius svetainių kūrimo įrankius, ši dalis dažniausiai jau yra išspręsta,“ – sakė S. Naudžius.

Pagrindinė raktažodžių klaida – klaidinga prielaida dėl klientų

Pirmoji užduotis, atrodytų, paprasta, kaip šaukštas: sugalvoti ir užrašyti frazes, kurios atvestų pas jus būtent to produkto ar paslaugos ieškančius klientus. Tačiau, pasak SEO eksperto Simono Naudžiaus, būtent ties šia užduotimi dažnai suklumpama.

„Mes įsivaizduojame, kad žmonės eina internetą tik ko nors nusipirkti. Tačiau statistika rodo, jog nuo 60 iki 80 % atvejų žmonės tiesiog ieško informacijos arba iškilusios problemos sprendimo. Taigi, galvojant apie savo klientą, reikia suvokti visus etapus, per kuriuos jis ateina iki mūsų: visų pirma jis turi problemą (ar poreikį), pradeda ieškoti informacijos, tada – ją renka, susidaro kelių variantų sąrašą ir tik tada, sudeginęs daug kalorijų ir įtempęs visus savo neuronus, išsirenka vienintelį produktą bei priima sprendimą pirkti,“ – paieškos internete etapus išvardijo pašnekovas.

Po prekės ar paslaugos įsigijimo dar seka to produkto ar paslaugos vartojimas ir po šio etapo klientas gali sugrįžti į svetainę pasidalinti savo įspūdžiais.

Dažniausiai žmonių srautą į svetainę atveda vos keli raktiniai žodžiai. Todėl analizuojant daugybę alternatyvų reikia, pasak Simono Naudžiaus, panaudoti „skustuvo metodą“ – nuskusti viską, ko nereikia ir palikti tik tuos kelis raktinius žodžius, kurie perteikia esmę. Vienas raktinis žodis turi būti skirtas vienam svetainės puslapiui. Taip pat nebereikia turinio „farširuoti“ tuo pačiu raktiniu žodžiu – pageidautina, kad raktinis žodis skambėtų pavadinime, antraštėje, kelis kartus įvairiais linksniais būtų pavartotas tekste, tačiau natūraliai, be dirbtinio kartojimo.

„Tie laikai baigėsi. Google jau išmoko, kaip veikia mūsų kalba, kaip veikia linksniai,“ – šypsosi S. Naudžius.

Ekspertas perspėja nesirinkti nei pernelyg siauros srities raktažodžių, kokių, tikėtina, potencialūs klientai tiesiog nesugalvos, tačiau taip pat vengti labai daug produktų aprėpiančių raktažodžių.

„Pavyzdžiui – „šuns maistas“. Juk jis gali būti ir sausas, ir šlapias, skirtas alergiškiems šunims, jauniems šuniukams, suaugusiems – taigi, reikia konkretinti. Turime ieškoti raktinių žodžių, kurie atitinka mūsų paslaugą, bet nėra pernelyg bendri. Kaip ir visur gyvenime – reikia atrasti aukso viduriuką,“ – patarė SEO specialistas. https://seokursai.com/

Potencialiems klientams kyla daugybė klausimų – atsakykite į juos

Koks yra geriausias raktinių žodžių šaltinis? Jūsų klientai.

„Pavyzdžiui, vienas iš mano pirmųjų verslų buvo namelių medžiuose statyba. Gan dažnai žmonės skambindavo pasiteirauti – o kaip su statybos leidimais? Tad išnagrinėjome šią temą iki smulkmenų ir sukūrėme vidinį puslapį su visa informacija. Šis puslapis jau trejus metus atveda lankytojų. Tai rodo, kad žmonės yra linkę pasinagrinėti, pasiskaityti – ir tik tuomet skambinti pardavėjui. Ne atvirkščiai,“ – pateikė pavyzdį S. Naudžius.

Kitas pavyzdys: nuostabūs apartamentai kurorte. Puslapyje gali būti keliasdešimt jaukumu ir atotrūkiu nuo didmiesčio rūpesčių kvepiančių nuotraukų, tačiau būsimiems poilsiautojams vis tiek rūpės ar yra automobilio parkavimo vieta, skalbimo mašina? Ar kažkur netoliese veikia maisto prekių parduotuvė? Jei yra pateikta išsami informacija, tai paskatina žmogų šiuos apartamentus išsirinkti iš daugelio variantų.

Galiausiai, ieškodami, pavyzdžiui, skalbimo mašinos dažniausiai bet kurioje elektroninėje parduotuvėje rasite nurodytą jos talpą. Bet ką ši talpa reiškia? Ar 5 litrų talpos skalbyklės užtenka 4 asmenų šeimai? Ar reikėtų didesnės? Ar ant būtent šios skalbimo mašinos galima statyti džiovyklę?

Vadinamasis Google „voriukas“ vaikšto po jūsų puslapį iš vieno „buto“ į kitą, tad geriausia, jei turinys būtų logiškai susijęs. Pavyzdžiui, jei jau paaiškinote savo klientams, ką reiškia itin tyli skalbimo mašina, logiška būtų straipsnio pabaigoje įterpti nuorodą, vedančią į būtent tokių prekių kategoriją.

„Dažnai prie produkto aprašymo matau tiesiog techninę gamintojo informaciją – ji taip pat reikalinga, bet nebūtinai ši techninė informacija atsako į klausimą: „Ar šitas produktas – tikrai tas, kurio man reikia?“ Taigi galvodami savo svetainės raktinius žodžius, pabandykite atsakyti į tokius klausimus: kas tai yra? Kaip tai veikia? Kada to prireikia? Juos analizuodami galite sugalvoti ir kokį turinį kursite,“ – sako S. Naudžius.

Turinys yra karalius, unikalumas – karalienė

Taip pereiname prie antrojo SEO žingsnio – turinio, aktualaus skaitytojams. Jei skirsite laiko tokiam turiniui sukurti, jis prikvies į jūsų svetainę potencialių klientų. Tačiau jiems pirmiausia turite paaiškinti „kas tai yra“, o tik vėliau į turinį įterpti nuorodą į konkretų produktą. Ir, žinoma, puslapyje turėtų būti naudojami raktiniai žodžiai, susiję su konkrečia tema.

„Kas yra internetas? Tai – tarsi stora telefonų ir adresų knyga. Internetas gali jus nuvesti į, pavyzdžiui, Vilniaus gatvėje stovintį 10-ą namą, 15-ą butą, kuriame gyvena toks ir toks žmogus. Interneto svetainė – tai adresas, kur guli unikalus turinys. Norėdami, kad paieškos variklis mus rastų – turime būti unikalūs! – pataria S. Naudžius. – Jei bus tūkstantis taip pat atrodančių butų ir dar juose gyvens panašūs žmonės – pas kurį tuomet eiti?!“.

Pašnekovas čia pat priduria, jog „ChatGPT“ gali mums padėti sukurti norimą aprašą ar turinį, tačiau nereikia viso darbo patikėti šiam įrankiui: tekstuose turėtų būti unikalumo, žmogiškumo.


S. Naudžius yra pastebėjęs, jog turinys nukonkuruoja netgi svetainės užkrovimo greitį, t.y. jei, pasak eksperto, „kreiva-šleiva“ svetainė turi unikalų turinį specifine tema, rezutatuose ji bus rodoma aukščiau. Turinys nusveria įvairius techninius parametrus – todėl geriau turimą biudžetą skirti būtent jo kūrimui.

Grėsmė – nutolti nuo esmės

Yra įvairių mokamų ir nemokamų įrankių, skirtų pasitikrinti, ar jūsų svetainė yra gerai sustyguota SEO prasme. Tačiau atkreipkite dėmesį, jog turinio – ypač lietuviško – šie įrankiai negali įvertinti. Tad S. Naudžius ragina neišsigąsti, net jei matote daug „raudonuojančių“ sričių – tai tiesiog rodo, jog svetainė neatitinka tam tikrų taisyklių, tačiau nebūtinai reiškia, jog Google nerodys jos aukščiau paieškų rezultatuose.

„Dauguma pradedančiųjų SEO specialistų „užsikapsto“ techniniuose dalykuose ir nutolsta nuo esmės: kodėl žmogus turėtų užeiti į šią svetainę? Kaip paskatinti jį nusipirkti kažką iš elektroninės parduotuvės? Mes galime pasiekti, kad Google paieškoje svetainė atsirastų pirmose pozicijose... įvedus raktinį žodį, kurio niekas niekada nenaudoja. Bet kokia iš to nauda?“, – perspėja S. Naudžius.

„Turite suprasti, kad konkuruojate šimtais ar tūkstančiais panašių į save. O jei dar Jūsų rinka yra anglakalbių šalių – tai ir su šimtais tūkstančių. Paieškos variklis, žmogui įvedus žodžius į paiešką, bando suprasti, kokiu tikslu žmogus ieško informacijos. Šis variklis bando atrasti puslapius, kurie geriausiai atsako į pateiktą klausimą,“ – paaiškino SEO specialistas.

Taigi pirmas paieškos variklio kriterijus – kaip konkretus puslapis atitinka žmogaus pateiktą užklausą, o antras – kaip konkretus puslapis yra apskritai matomas ir žinomas internete. Čia prieiname prie trečiosios SEO užduoties: geras turinys turėtų būti ... matomas. O tam reikia, jog jus geru žodžiu minėtų gigantai.

Kas veikia ir kas jau nebe?

Kaip pasiekti, kad apie jus kalbėtų? Simonas Naudžius rekomenduoja pirmiausia perkratyti galvoje savo turimus kontaktus: galbūt jūsų aukštoji mokykla galėtų pasidalinti informacija, kuo šiandien užsiima jos alumni?

Pašnekovas iš karto perspėja, kad taktika „paprašysiu draugų mane paminėti“ vargu ar suveiks. Geriau sutelkti dėmesį ir jėgas į tai, kad jus pastebėtų ir aprašytų tikrai žinomas ir gerbiamas naujienų portalas ar svetainė. Pavyzdžiui, vienas paminėjimas „New York Times“ kilstelės gerokai aukščiau, nei keliasdešimties draugų įsikeltos nuorodos mažutėse svetainėse ar regioniniuose interneto dienraščiuose.

„Nepirkite nuorodų neaiškiose svetainėse – google.com galit už tai netgi nubausti: nugrūsi kažkur tolyn paieškos rezultatuose, arba apksritai iš paieškos rezultatų ištrinti,“ – perspėja S. Naudžius.

Beje, beprasmiško turinio su gausybe vienodų raktažodžių kartojimas Google taip pat jau nebežavi – paieškos variklis kasdien dirba, kad tokios svetainės būtų stumiamos į paieškų sąrašo paribius.

Google taip pat akylai stebi tuos, kurie teikia finansines paslaugas arba siūlo produktus, kurie turėtų pagerinti sveikatą, savijautą – nes šioje srityje produkto ar paslaugos naudojimas gali apkartinti apgautam klientui gyvenimą.

„Jei turi tokį verslą – tuomet dvigubai svarbu, kad tavo svetainę cituotų garsūs finansų naujienų portalai, jei verslas susijęs su sveikata – visuomenėje žinomi gydytojai,“ – sako S. Naudžius.

Kaip atrodo investicijos į SEO laike? Pasak S. Naudžiaus, susitvarkius vidinius svetainės reikalus, t.y. raktažodžius, svetainė jau gali šoktelti aukštyn. Tada metas samdyti profesionalų žurnalistą ir kurti turinį, kurį „negėda bus skaityti ir po 10-ies metų“. Tą turinį talpinti viename didžiausiame arba keliuose dideliuose, žinomuose naujienų portaluose. Po šių žingsnių pokyčiai lankytojų sraute bus pastebimi po 3-4 mėnėsių. Po maždaug 9 mėnesių jie nusistovės, o dar po 8 mėnesių gali pradėti vėl kristi – nes internetas nestovi vietoje, randasi konkurentų, kurie irgi siekia iškilti aukščiau. Beje, paieškos rezultatai ir pozicija apskritai nuolat kinta, todėl norint įvertinti pokytį, reikia stebėti, koks yra vidutinis rezultatas (kada rodoma konkrečiai jūsų svetainė).

Patirtis – svetainę pavyko kilstelti 2 puslapiais aukščiau

Vienas iš Simono Naudžiaus klientų, banko „Fjord Bank“ rinkodaros vadovas Julius Atidukraitis dirba vienoje iš tų akylai stebimų sričių – finansinių paslaugų. Jis daug gilinosi į SEO temą ir pasiekė, jog svetainė paieškos rezultatuose būtų rodoma ne 4-5, o 2 ar 3 puslapyje.

„Pirmas etapas – atsirinkti raktažodžius. Čia labai padėjo agentūra „Rocket Science“ – kartu sėdėjome, kalbėjome, analizavome ir išsiryškinome, kas svarbiausia. Aišku, kai yra nedidelis puslapis atsirinkti raktažodžius galima ir patiems, tačiau su specialistų pagalba greičiau supranti, kur yra didelė konkurencija ir kur labiau logiška orientuotis. Kitaip tariant, visada namą gali pastatyti ir pats, bet su profesionalais tai greičiau ir padeda išvengti klaidų,“ – sakė J. Atidukraitis.

Pasak jo, gilinimasis į SEO niekada nesibaigia, nes Google taisyklės ir algoritmai keičiasi nuolat.

„Pagrindiniam žinių bagažui, patirčiai įgauti užtrukau apie puse metų. Po SEO sutvarkymo puslapis paieškos rezultatuose labai stipriai pakilo, pagrindiniuose raktažodžiuose iš 4-5 puslapio šokom iki 2-3. Reikia turėti omenyje, kad mūsų kategorija labai konkurencinga, tad rezultatas tikrai labai geras,“ – džiaugėsi J. Atidukratis.

Kiek laiko užtrunka susitvarkyti savo verslo puslapį?

„Tai labai priklauso nuo puslapio, jo dydžio, paslaugų, prekių kiekio arba, kitaip tariant, nuo raktažodžių kiekio. Kuo daugiau raktažodžių – tuo daugiau laiko reikės skirti. Be to, didelę įtaką turi kategorija – jei konkurentai skiria tam daug dėmesio, greičiausiai daugiau dėmesio reikės skirti ir Jums. O jei susitvarkius vidinį SEO jau pasiekėte iškeltų tikslų, tikėtina, kad dažnai prie to grįžti nereikės,“ – svarsto „Fjord Bank“ rinkodaros vadovas. – Mes su fjordbank.lt puslapio SEO užtrukome gal mėnesį-du, bet tikrai galima ir greičiau.“

Sakoma, kad Google į sveikatos ir finansines paslaugas teikiančias įmones žvelgia pro padidinamąjį stiklą – tačiau ar šioje srityje veikiančių profesionalų akimis paieškos variklis efektyviai išfiltruoja neaiškius siūlymus investuoti į neaišku ką?

„Žvelgiant į paieškos rezultatus atrodo, kad variklis dirba tikrai gerai, bent jau į pradinius puslapius tikrai atsijojami susiję ir patikimi rezultatai. Bet vėlgi, sukčiai stengiasi apgauti ne tik žmones, bet ir paieškos variklius, todėl reikia atidžiai įvertinti kiekvieną puslapį – ypač jei jis ne lietuviškas,“ – patarė J. Atidukraitis.

Dar apie raktažodžius: pamėginkite juos įvesti į Google

„Agentūroje „Rocket Science“, susitikę su klientais prašome įvairių duomenų: kokius raktinius žodžius jie naudoja, kiek paieškų turi per mėnesį. Sugalvojame šūsnį įvairiausių variantų, kaip jų produkto galėtų ieškoti ir tuomet atliekame tą „skustuvo“ darbą: paliekame tik kelis svarbiausius, aktualiausius. Ir tik tada pradedame planuoti turinį,“ – atskleidžia S. Naudžius.

Viena iš šios agentūros darbuotojų, Gabija Staugaitytė, jau metus gilinasi tik į SEO temą ir padeda įmonėms tobulinti jų puslapius. Ji taip pat pritaria, jog raktažodžiai, jų analizė – itin svarbus ir daugiausiai dėmesio reikalaujantis etapas.

„Neatlikus analizės ar neskyrus pakankamai dėmesio, paprasta prisirankioti raktinių žodžių, kurie nepilnai atitinka verslo temą arba ją atitinka puikiai, tačiau jų niekas nesuveda į paiešką – iš tokių raktinių žodžių nedaug naudos,“ – sako G. Staugaitytė.

Pasak jos, atliekant raktinių žodžių analizę svarbu nepasikliauti vien tik savo nuomone – kartais gali atrodyti, jog tam tikri raktažodžiai visiškai atitinką verslo temą, tačiau atsidarius Google ir įvedus tą neva puikiai tinkantį raktažodį, rezultatai yra ne tokie, kokių tikimasi.

„Kartais paaiškėja, jog žmonės pagal tą raktažodį ieško kitų panašių prekių ar paslaugų. Taip pat naudinga raktažodžius tikrinti ne tik Google paieškoje, bet ir vaizdų paieškoje. Prieš apsistojant ties kuriuo nors raktažodžiu, svarbu palyginti jį su panašiais: galimai vienas turės labai daug paieškų, bet ne visai atitiks temą, bus bendresnis, o antras turės šiek tiek mažiau paieškų, bet bus tikslesnis. Tuomet, žinoma, reikia rinktis ne bendrinį raktažodį, kuriuo gali ieškoti ir kitokios paslaugos ar prekės, o tą, kuris atitinka jūsų paslaugą ar prekę,“ – patarė G. Staugaitytė.

Kokį klaidingą įsitikinimą ji pastebi įmonių, kurios kreipiasi pagalbos, svetainėse?

„Klientai su kuriais teko dirbti turėjo daugiau mažiau teisingą supratimą apie tai, kas pakelia svetainę paieškos rezultatuose. Tačiau gana dažnai klientai nemano, kad turinys turi įtakos svetainės rezultatamas. Pavyzdžiui, neturi išsamių prekių ar paslaugų aprašymų, galvoja, jog jų ir nereikia –„kam apkrauti svetainę“,“ – sako „Rocket Science“ agentūros SEO projektų vadovė. https://rocketscience.lt/

O kokios yra didžiausios „raudonos vėliavos“ techninėje svetainės dalyje?

„Svarbi yra svetainės struktūra, jei vidiniai puslapiai yra pavadinti neaiškiai, su krūva simbolių skaičių ar raidžių, paieškos variklis nesupras, apie ką yra šis turinys. Taip pat svarbios techninės klaidos, tokios kaip 404 (nerandami puslapiai) – tokie atvejai prastina vartotojo kelią iki informacijos ir dar kuria nereikalingas aklavietes paieškos varikliams,“ – sako G. Staugaitytė.

Paklaustas, kas labiausiai jį nustebino ar įsiminė pradėjus gilintis į šią temą, „Fjord Bank“ rinkodaros vadovas J. Atidukraitis sako, kad nors SEO ir plati tema, kuriai galima skirti labai daug laiko bei resursų, jį nustebino tai, kad su paprastais baziniais dalykais (vidiniu, „techniniu“ SEO) galima pasiekti gerų rezultatų.

„Ypač jei kalbame apie mažesnes kategorijas ar kategorijas, kur konkurentai ne tiek daug tam skiria dėmesio. Geras pavyzdys: 2022 rudenį startavome Estijoje su tomis pačiomis paskolomis. Startuodami pritaikėme tas pačias SEO praktikas, kaip ir Lietuvoje, tik be išorinio SEO (aprašymo stambiuose naujienų portaluose). Mūsų nuostabai, to užteko, kad pagrindiniuose raktažodžiuose būtume pirmame puslapyje konkurencinga laikomoje kategorijoje,“– prisimena pašnekovas.

• NVSC priminimas apie legioneliozės profilaktiką.
• Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai.
• 8 miego valandos ir kiti mitai: viskas daug paprasčiau.
• Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
• Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
• Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
• Keturių dienų darbo savaitė Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai.
• Investuoti siūlo nuomonės formuotojas ar sukčius: kaip atpažinti?
• Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
• Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
• ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
• Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
• Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
• Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
• Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
• Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
• Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
• Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė.
• Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita.
• Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
• Ekspertas pataria, kaip sureguliuoti televizorių sporto varžybų transliacijoms.
• 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
• LED televizoriai.
• Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
• Vasara – kelionių metas: kaip sumažinti elektromobilio energijos sąnaudas?
• Laikas išmokti gyventi naujojo klimato sąlygomis.
• „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
• Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
• Baltieji hakeriai – kas jie ir kuo gali būti naudingi?
• Vairavimo tendencijos: kokie vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų.
• Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
• Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
• Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas.
• Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
• Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
• Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
• Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
• RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
• LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
• Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8